Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Gegužės 26 d. Tolerancijos centre įvyko XLVIII Vilniaus aukcionas. Aukcione pristatyta 115 kūrinių. Aukciono kolekcijoje dominavo tapybos darbai. Be tapybos, pristatyti grafikos kūriniai, skulptūros bei knygos. Kolekcija buvo sudaryta iš tokių autorių, kaip: V. Vizgirda, A. Žmuidzinavičius, A. Martinaitis, A. Skačkauskas ir kitų. Atskiros rubrikos skirtos Zalensų šeimos kūrybai, diasporos dailei, Lietuvos dailei ir grafikai.

Brangiausiai aukcione parduoto kūrinio autorius – Antanas Žmuidzinavičius. Jo aliejinės tapybos darbas „Piemuo“ (1944 m.) buvo nupirktas už 19 tūkst. eurų. Dešimtmetį fiksuojamoje aukcionų statistikoje A. Žmuidzinavičius išlieka lyderiu. Tai tiek brangiausiai parduoto kūrinio autorius, tiek paklausiausias tapytojas tarp meno kolekcininkų. Neatsitiktinai, iš dešimties per aukciono istoriją brangiausiai parduotų kūrinių net penki priklauso A. Žmuidzinavičiui. Vidutinė šio autoriaus kūrinio kaina siekia apie 13 tūkst. eurų.

Rengėjų inf.

Lietuvos Ferenco Liszto asociacija „LISZTuania” ir fortepijonų salonas „Organum“ kviečia į F. Liszto kūrinių konkurso „Lisztofonija“ laureatų koncertą, kuris įvyks 2017 m. gegužės 30 d. 19 val.,  antradienį, Vilniuje, „Organum“ koncertų salėje (Verslo centre „B Nordic“ 26, J. Basanavičiaus g. 26).

Šis trigubas rečitalis – tai fortepijonų salono „Organum“ įsteigtas prizas  pirmą kartą Lietuvoje surengto „Lisztofonijos“ konkurso nugalėtojams. Jais tapo  Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijuojantis Vincenzo De Martino, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientas Ignas Maknickas ir Londono karališkojoje akademijoje studijuojanti Juozo Naujalio gimnazijos absolventė Gabrielė Sutkutė.

Rengėjų inf.

Lietuvos dailės muziejus gegužės 25 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyksiantį pokalbį Kultūra ir laikas bei Viktorijos Daujotytės knygos Suklusimai pristatymą. Renginyje dalyvaus Viktorija Daujotytė, Brigita Speičytė, Onutė Narbutaitė, Zbignevas Ibelhauptas, Daina Urbanavičienė, Dalia Genovaitė Mažeikytė, Regina Maciūtė. Renginį ves Romualdas Budrys. Muzikuos Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė.
Pasak prof. V. Daujotytės, „ši knygelė – tik įprasto man fragmentinio mąstymo nuotrupos; jų yra knygose, užrašuose, sąsiuviniuose, kur ir liks. Dalis šių trumpų sakinių ir atskirai užsirašyti. Suklusimai iš to, kas iškilo maždaug per metus, nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d.“
Knygą Suklusimai 2017 m. išleido Lietuvos dailės muziejus, ji iliustruota spalvotomis Dalios Mažeikytės monotipijomis.

Fragmentai iš Viktorijos Daujotytės knygos Suklusimai, 2017
Museion – sustiprintas saugos instinktas nyksmo akivaizdoje.
Klasika – nesudėvimi savųjų gyvenimai.
Masinę kultūrą gimdo ir išlaiko masinis gyvenimas.
Masinis gyvenimas naikina nemasinius žmones ir reiškinius.
Apšvieta užsitęsė ir išsisėmė, mus ima gaubti aptema.
Demokratija naikinama tik demokratiniais būdais.
Pikti žodžiai nėra nuomonė.
Perteklius yra naikinantis.
„Paprastas žmogus“ – kas uždavė šią pavojingą temą?
Kai išjudinamas gėris, išjuda ir blogis.
Negali būti teisingas tas, kuris teisia iš anksto.
Gabieji minta savimi, negabieji – gabiaisiais.
Kratytis garbės, kad nebūtum jos nukrėstas.
Blogio sėklos atkaklios; dygsta ir gėryje.
Mūsų pergalės atsitiktinės, mūsų pralaimėjimai dėsningi.
Kai matai tik blogį, nori, kad ir kiti matytų tą patį.
Nemeluoti: jei atsistoji priešais žmones, atsistoji ir priešais savo sielą.

Informaciją apie renginį teikia LDM Leidybos skyriaus vedėjas Gediminas Mikelaitis mob. 8620 16738.

LDM Ryšių su visuomene skyrius  85 262 18 83, 8 674 94 104

Iliustracija:
Dalia Genovaitė Mažeikytė. Miniatiūra nr. 893. 1989

Rengėjų inf.

Savaitgalį Lietuvos kultūros uoste, Klaipėdoje, praūžė rekordinis skaičius renginių. Kol kiti kvietė į skirtingas erdves, mieste viešintis gatvės meno festivalis EDIT Klaipėda Street Art sujungė tai, kas svarbiausia ir siūlė klaipėdiečiams alternatyvas.

Laivų paradas, gatvės muzikos diena bei gatvės meno festivalio atidarymas vyko iš naujo atgimusiame Smiltynės Jachtklube. Čia pirmą kartą viešai pristatyta SPRIK architektų instaliacija „Baseinas“, Laivų parade pasirodė Ricky Lee Gordon išpieštas keltas „Baltija“, grojo Daina Dubauskaitė, Nks, Tomas Vėjas, Oleg Šurajev, kalbas sakė festivalio organizatoriai, svečius pasveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Ketverius metus festivalis EDIT Street Art keitė Vilniaus veidą, o šiemet išskirtinai tik uostamiesčiui parengė 6 viešojo meno darbus ir festivalio uždarymo datos neskelbia.

„EDIT santykis su miestu yra įkvėptas redaktoriaus darbo su tekstu - šį bei tą pridedant, išgryninant. Miestą suvokiant lyg sudėtingą urbanistinį tekstą, kurį sudaro ne tik gatvės, pastatai ir infastruktūra bet ir žmonės, istorijos, mitai“, - pasakoja festivalio kuratorės Gabija Grušaitė ir Ūla Ambrasaitė.

Laivų parade dalyvavo menininko iš Pietų Afrikos Respublikos Ricky Lee Gordon lietuvių liaudies pasakos Eglė Žalčių Karalienė motyvais papuoštas keltas. Susikibusios rankos simbolizuoja susijungiančius krantus, o kitoje borto pusėje įrašytas tekstas: „Lyg jūros srovės susiliejame“. Keltas „Baltija“ neabejotinai tapo vienu ryškiausiu Laivų parado dalyvių ir jau kursuoja kaip ir kiti keltai iš Naujosios perkėlos tarp Klaipėdos ir Smiltynės, taip džiugindamas miestiečius bei turistus.

Smiltynės Jachtklube susirinko žmonės, kurie nuo pat pradžių domėjosi festivalio veikla arba atvyko smalsaudami - gavę paslaptingus kvietimus į poolparty (vert. vakarėlį prie baseino). Dauguma vis dar ieškojo baseino, kiti jį radę šypsojosi. Vis dėl to, baseine niekas nesimaudė nors norinčiųjų nusifotografuoti prie jo susidarė eilė.
Instaliacija „Baseinas“ - tai SPRIK architektų idėja vizualiai prikelti Smiltynės krantinę minimaliomis priemonėmis ir padaryti ją traukos centru bei patrauklia poilsio erdve, iš kurios labai  gerai apžvelgiamas Klaipėdos uostas ir jo gyvenimas. Tuo pačiu tai olimpinio dydžio (50 metrų) baseinas, primenantis, kad tokio baseino Klaipėda jau seniai laukia.

„Klaipėda vaizduotėje pirmiausiai iškyla kaip miestas prie vandens, tuo tarpu pačių klaipėdiečių santykis su vandeniu gana įdomus. Apklausa rodo, kad dauguma klaipėdiečių vietoj namo pajūryje, rinktųsi sodą su baseinu, kur nors toliau miesto pakraštyje. Spręsdami problemą kaip padaryti pakrantes patrauklias ne tik turistams, bet ir miestiečiams, SPRIK pasiūlė netikėta sprendimą - baseiną mariose. Nuo šiol Smiltynės Jachtklubo teritorijoje, viešoje poilsio zonoje bus galima atsipalaiduoti ir mėgautis Klaipėdos panorama“, - šypsojosi architektė Ieva Cicėnaitė.

Šią savaitė Klaipėdoje vieši trečiasis festivalio dalyvis iš Milano – Biancoshock. Italų menininkas pasaulyje garsėja kaip vienas inovatyviausių instaliacijų viešojoje erdvėje meistrų. Minimalios, bet išradingos, dažnai juokingos ir sarkastiškos Biancoshock skulptūros kalba rimtomis temomis. Šiuo metu menininkas susipažįsta su Klaipėda ir jos žmonėmis bei  ruošiasi pirmoms intervencijoms mieste.

Norėdami sužinoti viską pirmi, sekite mus facebook paskyroje fb.com/editstreetart arba internete www.editstreetart.com

Rengėjų inf.

Gegužės 24 d., trečiadienį, 17.30 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos Suaugusiųjų skyriaus absolventų baigiamųjų darbų paroda „Baigiamieji“. Parodą bus galima apžiūrėti gegužės 22-27 d.

Parodoje iš ciklo „Baigiamieji“ eksponuojami Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos suaugusiųjų skyriaus absolventų darbai. Tokios parodos įvairiose viešosiose sostinės erdvėse rengiamos jau šeštą kartą. 2016 m. baigiamųjų darbų paroda buvo surengta Dailininkų sąjungos galerijoje. Ji sulaukė ne tik dailės mokyklos bendruomenės, galerijos lankytojų dėmesio, bet buvo pastebėta ir dailės kolekcininkų, panorusių įsigyti čia eksponuotų kūrinių.

Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos Suaugusiųjų skyrius, anksčiau vadintas tiesiog „vakariniu“ – neatsiejama mokyklos istorijos ir dabarties dalis. Nuo seno greta mokykloje besimokančių vaikų vakarais čia susirinkdavo ir įvairaus amžiaus bei profesijų žmonės, vieni – norėdami pagilinti savarankiškai sukauptą kūrybinę patirtį, kiti – siekdami susipažinti su svarbiausių dailės dalykų pagrindais. Kasmet šį mokyklos skyrių paprastai baigia apie 20 absolventų, pristatydami daug savitų tapybos, grafikos, taip pat – skulptūros bei kitų kūrinių. Tačiau svarbiausia, kad mokykloje susikuria jauki ir draugiška besidominčiųjų daile bendruomenė, kurią dar labiau suvienija vasaros praktikos-plenerai, galimybė savarankiškai padirbėti mokykloje savaitgaliais, ypač – „šturmuojant“ diplominius darbus.

Šios mokyklos mokytojų teigimu, suaugusiųjų dailės edukacijos svarbos seniai nebereikia įrodinėti. Štai ką apie patirtį, sukauptą mokykloje, kalba patys suaugusiųjų skyriaus absolventai. Pasak komunikacijos specialistės Eglės Bagdonaitės, didžiausiu gyvenimo atradimu šioje mokykloje jai tapo grafika. „Lida Dubauskienė pirmaisiais mokslo metais ne tik supažindino su grafikos technikomis, bet svarbiausia - davė laisvę kurti be rėmų ir griežtų taisyklių. Be „galima – negalima“. Supratau, kad grafika yra toks beribis, nuolat stebinantis reiškinys“, sako absolventė.
Baigiamąjį tapybos darbą parodoje pristatanti Kristina Boičukė, dirbanti mokesčių srityje, taip pat gražiai atsiliepia apie VJVDM praleistus metus: „Esu labai dėkinga dailės mokyklos dėstytojams už jų kantrybę ir patarimus, už nuostabias dailės teorijos pamokas Vilniaus parodų erdvėse, už nenupasakojamus įspūdžius ir nuotykius per praktikas, pvz. kai dažus „užpuolė“ skruzdėlės, piešinį „pašventino“ paukštis...“

Dalia Motiejūnienė, „realiame“ gyvenime taip pat dirbanti mokesčių sistemoje, į mokyklą atėjo jau pasimokiusi dailės. Absolventė pasakoja: „Keletą metų laisvalaikiu tapiau, lankiau privačias tapybos pamokas, tačiau atėjo laikas, kai vien tik pabirų žinių nebeužteko. Norėjosi atskirti gotiką nuo baroko, sužinoti kas ta akvatinta, ofortas, kuo gi ypatingi grafikos darbai, išmokti taisyklingai piešti žmogų, „pagauti“ esminius portretuojamojo bruožus, perteikti nuotaiką. Visa tai ir dar daugiau radau pamokose mokykloje. Įvairių parodų, kurias yra privaloma lankyti, metu, susipažinau su daugybe talentingų menininkų, meno teorijos paskaitose išgirdau daug įdomių dalykų apie senąją (prieškario, tarpukario, o ir vėlesnio taip dažnai kitų nemėgstamo sovietinio laikotarpio) lietuvių tapybą. Išbandžiau įvairias piešimo ir tapybos priemones, atradau aliejinę tapybą. Dabar lankydama parodas jau galiu atskirti kokia tai grafikos rūšis – spalvotas linoraižinys, sausa adata ar kokia kita grafikos rūšis. Pasikeitė ir mano požiūris į dailę, abstrakcija man – tai jau ne vaiko teplionė...“

Malonūs absolventų atsiliepimai neabejotinai skatina skirti dar daugiau dėmesio suaugusiųjų ugdymui mokykloje. Tačiau, žvelgiant plačiau, valstybės politika suaugusiųjų dailės švietimui nėra tokia palanki, kaip norėtųsi. Nors garsiai deklaruojama, kad mokymasis visą gyvenimą, t. y. nuolatinis patirties įgijimas ir galimybė nuolat mokytis ir tobulintis yra svarbiausia vertybė ateičiai, realybė yra kitokia. Neformalusis dailės ugdymas vis dėl to nėra prieinamas visiems norintiems, kai tuo tarpu ne vienam brandesnio amžiaus žmogui tokia patirtis praverstų kaip profesinių žinių papildymas, galbūt – kaip naujos veiklos pradžia ar gyvenimo būdo kaitos paskata, o papuolusiems į krizines situacijas – ir kaip psichologinė bei socialinė reabilitacija. Tad ir vienas svarbiausių šios parodos tikslų – atkreipti dėmesį į suaugusiųjų meninį ugdymą, juolab, kad jis neretai kompensuoja skurdžias ir fragmentiškas dailės žinias, kurias gauname bendrojo lavinimo mokyklose.

Šiųmečių absolventų kūrybinių darbų vadovai – žinomi menininkai ir pedagogai Birutė Zokaitytė ir Linas Liandzbergis. Tapybos ir grafikos kūrinių ekspoziciją paįvairins ir vienas animacijos technika atliktas darbas (vadovė – Sandra Vydmontė). Absolventų darbus vertins ne tik jų vadovai, bet ir kiti J. Vienožinskio dailės mokyklos pedagogai – tapytojai, Vygantas Paukštė, Linas Jusionis, Rasa Noreikaitė–Miliūnienė, Vida Sevrukienė, grafikė Raminta Šumskytė–Sum, vitražo dailininkė Ieva Paltanavičiūtė, keramikas Valdas Aničas, dailėtyrininkė Kristina Stančienė.

Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos suaugusiųjų skyriaus baigiamųjų darbų paroda Dailininkų sąjungos galerijoje veiks gegužės 22-27 d. Viešas baigiamųjų darbų gynimas vyks gegužės 24 d. 17.30 val. Į jį kviečiami visi besidomintys dailės edukacija, galimybėmis laisvalaikiu studijuoti dailę.

Rengėjų inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje 2017 m. birželio 14-15 d. vyks tarptautinis renginys „Meno prieinamumas: muziejai, bendruomenės ir socialinės atskirties grupės“. Renginį organizuoja viešoji įstaiga „Socialiniai meno projektai“, įgyvendinanti meno iniciatyvas, mokymus ir tyrimus, kuriais siekiama aktualizuoti meno prieinamumo įvairioms atskirties grupėms klausimus, plėtoti naujus dalyvavimo kūrybinėje veikloje būdus ir skatinti kultūros paslaugų kūrimą.
„Renginiu siekiame atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien kultūros sektoriui tenka atsakomybė didinti meno prieinamumą visuomenei. Muziejų, menininkų ir meno organizacijų veikimas, telkiant ir stiprinant bendruomenes, gali sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus, skirtingus interesus ir galimybes turintiems asmenims burtis ir dalyvauti saviraiškos veikloje, plėsti akiratį, pažinti kultūros procesus bei skatinti socialinius pokyčius ir atvirumą visuomenėje“, – teigia renginio organizatoriai, - „šiandien individualių menininkų ar jų grupių meninė kūryba gali būti plėtojama kaip bendruomenę kuriantis ar stiprinantis procesas. Panašiai kaip muziejus ar kita kultūros organizacija, menininkas gali tapti stebėtoju – tyrėju, kurio objektas – socialinės atskirties situacijos“.
Renginio organizatoriai pakvies į diskusiją apie auditorijos vaidmenį muziejų veikloje. Kartu su Airijos ir Skandinavijos šalių meno muziejų atstovais pasidalins prieinamumo programų kūrimo patirtimi. Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Australijos menininkai bei kultūros organizacijos pristatys iniciatyvas, stiprinančias bendruomeniškumo jausmą bei kuriančias saviraiškos galimybes socialinės atskirties grupėse.
Registracija į renginį vyksta iki š. m. birželio 7 d. Daugiau informacijos – www.menasgerovei.lt.

Renginyje taip pat kviečiame menininkus ir aktyvius kultūros lauko atstovus renginyje pristatyti savo veiklą / vykdomus meno projektus, kurių tikslas - didinti meno prieinamumą, stiprinti bendruomenes pažeidžiamose ir socialinės atskirties grupėse. Jei susidomėjote, laukiame: veiklos / projekto pavadinimo ir pristatymo (iki 300 žodžių) ir informacijos apie pranešėją (vardo, pavardės, atstovaujamos įstaigos pavadinimo (jei yra), tel. numerio ir el. pašto adreso). Informaciją siųskite iki š. m. gegužės 28 d. el. p. [email protected]. Visus, kurių pranešimai bus įtraukti į renginio programą, informuosime iki gegužės 30 d. Pilna renginio programa bus paskelbta ​2017 m. birželio 2 d.

Renginio organizatorius – VšĮ „Socialiniai meno projektai“.
Renginio partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Mančesterio metropolijos universitetas, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Renginys yra Erasmus+ programos projekto „Museums, Art & Alzheimer‘s“ ir kultūros srities tyrimų projekto „Lietuvos meno muziejų paslaugų prieinamumo socialinės atskirties grupių asmenims tyrimas“ dalis. Projektą MMA finansuoja Europos Komisija. Kultūros srities tyrimų projektą „Lietuvos meno muziejų paslaugų prieinamumo socialinės atskirties grupių asmenims tyrimas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Rengėjų inf.

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija ir „Kaltūnas“ pristato projektą „Meno portalas“. Jūsų laukia 3 – 6 metų vaikų paroda „Ateitis. Ta, kuri ateina“ ir interaktyvios ekskursijos-spektakliai-edukacijos.
    Projektas „Meno portalas“ yra bendras interaktyvus VšĮ „Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos“ ir „Kaltūno“ (didelio susidomėjimo sulaukęs lietuvių menininikų vykdytas (ir tęsiamas) tarptautinis tarpdisciplininis edukacinis projektas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, įgyvendintas Lietuvoje, Suomijoje ir Danijoje) projektas.

    „Meno portalas“ skirtas vaikams ir jų tėvams (globėjams) plėtojant jų emocinį intelektą, skatinant emocinį raštingumą, kūrybiškumą ir organizuojant kokybišką šeimų laisvalaikio praleidimą. Galerija taps „portalu“ į meno, kūrybiškumo, fantazijų, emocijų pasaulį – ikimokyklinio amžiaus vaikų (3-6 m.) parodą  „Ateitis. Ta, kuri ateina“, kur atsiskleis vaikų vaizduotė ir fantazijos beribiškumas. Parodoje vaizduojami ateities pasauliai, fantastiniai gyvūnai, robotai, kosmoso platybės, šeimos santykiai dabar ir ateityje, ir dar daug kitų dalykų, kurie lankytojus nukels į spalvingą ateitį ir privers nusišypsoti.

    Lankytojus pasitiks ne tik vaikų darbų paroda – „Kaltūno“  komanda rengs interaktyvias edukacijas-ekskursijas-spektaklius, kurių metu drauge tyrinėsime, patirsime bei aptarinėsime įvairiose vietose randamas vaizdines, garsines ir vizualines instaliacijas. Lankytojai taps detektyvais bei remdamiesi „įkalčiais”, drauge mėgins įminti su kokiais vargais ir rūpesčiais susiduria veikėja Gabėta ir jos šeima. Atrasdami paraleles tarp savo ir veikėjos Gabėtos šeimos gyvenimų lipdysime iš pažiūros pabirą pasakojimą į vientisą istoriją. Kiekvienas šioje edukacijoje-ekskursijoje-spektaklyje atras savąją istorijos versiją, susijusią su jo išgyventa patirtimi ir jam aktualiais dalykais, o išeidami paliks dalelę savęs (piešinį, nuomonę, atsiliepimą ar kt.) ir tokiu būdu taps parodos dalimi. Šios edukacijos-ekskursijos-spektaklio tikslas skatinti vaikus ir jų tėvus (globėjus) analizuoti tiek išorinius tiek vidinius informacijos šaltinius. Apsilankę šioje edukacijoje-ekskursijoje-spektaklyje lankytojai (ypač vaikai) pradės suprasti, kad informacija savaime nėra nei gėris nei blogis, svarbu ją analizuoti, suvokti, kad ji mums galėtų tarnauti, padėti. Pasitelkdami „Kaltūno“ pasakojimą istoriją, drauge mėginsime suprasti kokį poveikį mes darome vieni kitiems. Mūsų vidinis jausmų pasaulis yra sudėtingas ir nevienareikšmis ir kaip būna gerai, kai po truputį pradedame juos ir jų poveikį suprasti.
    

Šis projektas taip pat bus pristatytas „Kultūros naktyje“ (birželio 16 -17 d.)
Projektui pradėjus įsibėgėti prie parodos „Ateitis. Ta, kuri ateina“ prisijungė Vilniaus vaikų ir jaunimo klubas „Šatrija“ su paramos projektu „Prašau, nupiešk man avį“, kurio tikslas  – surinkti lėšas daugiafunkcinio tyrimų kambario įrengimui Santaros (Santariškių) klinikų vaikų neurologijos skyriuje. Tad „Meno portalas“ įgavo ir socialinį atspalvį, kurio metu galima prisidėti prie geros, gražios ir spalvingos ateities kūrimo.

Projekto atidarymas gegužės 25 d. 18 val. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje, Vilniaus g. 39 (Vilniaus mokytojų namai, I a.)
Registracija į „Kaltūno edukacijas-ekskursijas-spektaklius (datos ir laikai nuolat papildomi):
https://goo.gl/forms/099wnSRf3kq7p3OY2
Paroda veiks iki rugsėjo 9 d.

Parodoje dalyvauja: Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos vaikų (3-6) m. grupės, „KALTŪNAS“, Vaikų ir jaunimo klubas „Šatrija“. Parodoje galima sutikti ir vaikų darbų iš Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos fondų.
Projekto organizatoriai: VšĮ „Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija“ ir „Kaltūnas“
Projekto vadovė ir parodos „Ateitis. Ta kuri ateina“ kuratorė Justina Gražytė;
„Kaltūno“ komanda:
režisierė Saulė Norkutė
scenografė Šarūnė Pečiukonytė
garso dizaineris – kompozitorius Vladas Dieninis

Projekto tikslai:
- plėtoti vaikų ir jų tėvų (globėjų) emocinį intelektą, skatinti jų emocinį raštingumą;
- organizuoti kokybišką šeimų laisvalaikio praleidimą;
- mažinti socialinę, kultūrine ir menine atskirtį;
- įtraukti į meno procesus daugiavaikes šeimas;
- atpažinti, skatinti ir atskleisti 3-6 m. amžiaus vaikų kūrybingumą;

Rengėjų inf.

Gegužės 23 d., antradienį, 11 val.  Nacionalinėje dailės galerijoje rengiama spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta pirmoji reprezentacinė modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno paroda Pekine, Kinijoje. Joje dalyvaus parodos kuratorė Milda Žvirblytė, parodos mecenato Lewben Group atstovės Inga Jonikienė ir Ugnė Bužinskaitė ir Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

    2017 m. gegužės 13–liepos 2 d. Kinijos nacionaliniame dailės muziejuje Pekine vyks pirmoji reprezentacinė modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno paroda „Lietuvos menas: peizažinis mąstymas“. Parodą, bendradarbiaudamos su Kinijos nacionaliniu dailės muziejumi, surengė Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje. Oficialus parodos atidarymas – gegužės 26 d. Jame dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Parodoje pristatoma Lietuvos vizualaus meno panorama nuo XIX–XX a. sandūros iki šių dienų, atverianti platų peizažo įkvėptos žmogiškosios vaizduotės skliautą. Peizažas čia traktuojamas daugiareikšmiškai: kaip kultūrinį tapatumą, subjekto ir vietos ryšį garantuojantis vaizdinys, kaip dailės modernizacijos sąlyga, kaip egzistencinis simbolis ir kaip dailės istorijos citata. Ekspoziciją sudaro keturios dalys: „Tapytojo akis“, „Atviros struktūros“, „Deromantizacija“ ir „Žemėlapiavimas“. Išdėstytos chronologiškai, jos apima tris Lietuvos meno istorijos laikotarpius: XX a. pradžią ir tarpukarį, pokarinį sovietmetį (1945–1990) ir nepriklausomos Lietuvos etapą, prasidėjusį 1990 metais. Eksponuojami žymiausi Lietuvoje ir už jos ribų dirbantys meno kūrėjai ir jų darbai – tapyba, skulptūra, fotografija, instaliacijos, videomenas.  
Paroda parengta Lietuvos dailės muziejaus XX–XXI a. Lietuvos dailės rinkinių pagrindu ir papildyta kūriniais iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (Kaunas), Lewben Art Foundation (Vilnius) bei menininkų dirbtuvių. Kuratorė Milda Žvirblytė.

Parodoje dalyvaujantys menininkai: Vytautas Balčytis, Eugenijus Antanas Cukermanas, Henrikas Čerapas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Kostas Dereškevičius, Jonas Gasiūnas, Antanas Gerlikas, Antanas Gudaitis, Kristina Inčiūraitė, Rimvydas Jankauskas-Kampas, Vytautas Kairiūkštis, Petras Kalpokas, Rūta Katiliūtė, Leonas Katinas, Linas Leonas Katinas, Žilvinas Kempinas, Algimantas Kuras, Jonas Mekas, Deimantas Narkevičius, Mindaugas Navakas, Algirdas Petrulis, Igoris Piekuras, Post Ars, Artūras Raila, Eglė Ridikaitė, Ferdynand Ruszczyc, Antanas Samuolis, Mindaugas Skudutis,  Jonas Švažas, Gintautas Trimakas, Vladas Urbanavičius, Teodoras Kazimieras Valaitis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Justinas Vienožinskis, Viktoras Vizgirda, Kęstutis Zapkus, Kazimiera Zimblytė.

Parodą pristato: Kinijos Liaudies Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
     Šis projektas yra programos „2017-ieji – Kinijos–Rytų ir Vidurio Europos kultūros sezonas“ ir Kinijos nacionalinio dailės muziejaus tarptautinių parodų serijos „Diržas ir kelias“ dalis.
    Parodos mecenatas – Lewben Group, partneris – Lietuvos kultūros institutas.

Rengėjų inf.

Gegužės 23 d. 16 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks vakaras
„Neužbaigtas išsivadavimas ar sugrįžimas?“, skirtas tragiško likimo grafikės Marcės Katiliūtės gimimo 105-osioms gimimo metinėms paminėti. Bus pristatyta istoriko Juozo Brazausko biografinė apybraiža „Trumpas žydėjimas“.

Renginyje dalyvaus knygos autorius, taip pat dailėtyrininkas Sigitas Laurinavičius, Kazimiero Paltaroko gimnazijos dramos studijos vadovė Janina Bardauskienė. Vyks  dramos studijos videospektaklio „Marcė“ peržiūra.

2017-ieji žymi dvi dailininkės Marcės Katiliūtės gyvenimo datas: sukanka 105 metai, kai ji gimė Joniškio rajono Ivoškių kaimo Katiliškių vienkiemyje, ir 80 metų, kai pasitraukė iš šio pasaulio, nesulaukusi 25-ojo gimtadienio.
   
2006 m. išleista panevėžiečio istoriko Juozo Brazausko monografija „Dailininkė Marcė Katiliūtė” jau tapo bibliografine retenybe. Žiemgalos leidykloje naujai parengta biografinė apybraiža „Trumpas žydėjimas“ nagrinėja būsimos grafikės gyvenimą nuo pat gimimo iki jos mirties.

Knygoje, be kita ko, atskleista M. Katiliūtės ir Salomėjos Nėries draugystė.  Pasak apybraižos autoriaus,  abi neatskiriamos draugės buvo priešingybės, bet jas vienijo meno pajutimas, vėliau – tragiškas likimas. Poetė po dailininkės mirties jai paskyrė poemą „Dailininkės tragedija“.

„Aš jaučiu tik vieną troškimą – dirbti ir gyventi tik tam [menui]. Jokie gyvenimo malonumai ir smagumai manęs nevilioja. Jeigu man likimas neleistų pasiekti to taip kilnaus švento meno, aš būčiau apvilta savo giliausio troškimo, kuris pasiėmė mane sau auka“, – rašė savo dienoraštyje M. Katiliūtė.

J. Brazausko teigimu, dailininkė pasirinko laisvos menininkės gyvenimo būdą, tačiau išgyventi vien iš meno tarpukario Lietuvoje galėjo sau leisti tik keli vyrai. Dailininkės bandymai mokytojauti, dirbti meno kūrinių konservatore nebuvo sėkmingi.   
 
1937 metų balandžio 1 d. M. Katiliūtė atsisakė tarnybos Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje. Po to gyveno ir kūrė tik keturias dienas. Dailininkė pasitraukė iš gyvenimo, taip ir nesužinojusi, kad pasaulinėje meno parodoje Paryžiuje jos grafikos darbai pelnė aukso medalį.

 Panevėžio miesto dailės galerijos inf.

Rengėjų inf.

Gegužės 19 d., penktadienį, 19 val., Skulptūros ir vitražo centre, adresu: Dariaus ir Girėno g. 25, Vilnius
 
Ši erdvė savo veiklą pradeda pristatydama  menininką Mantą Maziliauską ir jo kūrinį „Šv.Oras". Galerija įsikūrė labai įdomioje, nedaug plačiai visuomenei žinomoje vietoje - „Skulptūros ir vitražo centre (SVC)”. Tai industrinis pastatas, unikalus savo paskirtimi, kuris buvo projektuojamas milžiniškų sovietinių skulptūrų kūrimui.

Po nepriklausomybes atkūrimo čia prisiglaudė daug kuriančių menininkų. Pastato priešaky kuriamas skulptūrų parkas.

Projekto idėja - paversti „SVC” pilnai veikiančiu menų centru, pritraukti daugiau menininkų ir publikos į šią nuostabią vietą. Čia yra vieta, kur menininkai turi daug laisvės ir hektarus erdvės, jokių suvaržymų, platforma idėjoms ir dideliems užmojams, tai ko apskritai trūksta mūsų visuomenei.

„Šv. Oras". Taip pavadintu savo naujausiu kūrybos veiksmu Mantas Maziliauskas atidaro pirmą parodą aukščiausioje Lietuvos menų platformoj. Naujosios erdvės tūry pagrindinis dėmesys atiduodamas jos - Orui. Tapyba ir kiti daiktai čia pasikabina, atsigula, atsistoja kaip laikinieji palydovai. Atmosferinė instaliacija kuriama kaip neaiškinamai kosminė ir kartu kaip absoliučios buities nuogybė.