Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Trienalė pavadinimu TAPATYBĖ, skirta Latvijos valstybės šimtmečio minėjimui, tad TAPATYBĖS tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Pastaraisiais metais, globaliame įvairių politinių ir socialinių įvykių kontekste (įskaitant ir migracijos problemą), ji tapo itin aktuali. Ši sąvoka nebeturi siauro nacionalinio požiūrio, ji – kur kas platesnė ir filosofiškai talpesnė, todėl ir menininkai buvo kviečiami apmąstyti TAPATYBĖS temą įvairiais aspektais: istoriniu, socialiniu, politiniu ir nationaliniu, o taip pat – asmeniniu, menininiu bei filosofiniu.

Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais mūsų kaimyninės šalys Lietuva ir Estija švenčia savo valstybių atkūrimo šimtmetį, meno kūriniai iš visų trijų Baltijos šalių yra eksponuojami kartu, pristatant Baltijos šalių meno tapatybę, grįstą bendra istorija, tradicijomis ir mąstysena. Menininkų kūriniuose atsispindi Baltijos tekstilės meno mokyklos vertybės – profesionalumo stabilumas, techninio išpildymo meistriškumas, inovacijų paieška meninėje raiškoje.

Triennial IDENTITY is dedicated to the centenary of Latvia and the theme IDENTITY has not been chosen by accident. In the global world it has become acute within the few last years on the background of different political and social events (including issues of migration). It does not have the narrow national character anymore, it is wider and philosophically voluminous and therefore artists were asked to discuss IDENTITY from different aspects: historical, social, political and national, as well as personal, artistic and philosophical.

Taking into consideration the fact that our neighbouring countries Lithuania and Estonia are also celebrating their centenary this year, their art pieces are displayed together featuring the common identity of art of the Baltic States, based on history, traditions and mentality. You can trace there common values of the Baltic textile and fibre art school – stability of professional classical values, mastership of technical execution, searching of innovations in expressions.

Velta Raudzepa, MA (Latvija / Latvia)
Trienalės projekto vadovė ir kuratorė / Triennial project leader  and curator.
Latvijos nacionalinis dailės muziejus / Dekoratyvinės dailės ir dizaino muziejus
 Latvian National Museum of Art / Museum of Decorative Arts and Design

TARPTAUTINĖ ŽIURI / INTERNATIONAL JURY

Velta Raudzepa, ( Latvija / Latvia )
Trienalės projekto vadovė ir kuratorė / Triennial project leader and curator.
Latvijos nacionalinis dailės muziejus / Dekoratyvinės dailės ir dizaino muziejus
Latvian National Museum of Art / Museum of Decorative Arts and Design

Signe Kivi ( Estija / Estonia )
Menininkė / Textile Artist.
Direktorė, Tartu meno muziejaus, Estija / Director. Tartu Art Museum, Estonia

Laima Oržekauskienė - Ore ( Lietuva / Lithuania )
Menininkė / Textile Artist.
Profesorė, Vilniaus dailės akademija / Professor, Vilnius Academy of Art

Pasi Velima ( Suomija / Finland )
Menininkas ir dizaineris / Textile Artist and Designer
Profesorius / Professor, University of Gothenburg, Švedija / Sweden

Egils Rozenbergs ( Latvija / Latvia )
Menininkas / Textile Artist

Rengėjų inf.

Ar kada teko klausytis muzikos kūrinių netradicinėje erdvėje, po XVIII a. freskomis išdabintais skliautais? Gruodžio 1 d., šeštadienį, Vilniaus senamiestyje, viešbučio „Domus Marija“ didžiojoje salėje vyks net šeši III Jaunųjų muzikos atlikėjų festivalio „Fortissimo“ dalyvių koncertai. Šių metų festivalis kviečia – „Atrask naujas erdves per muziką“.

Žiūrovams – puikūs koncertai, festivalio dalyviams – neįkainojama patirtis! Būtent tokiu šūkiu dalyvius ir žiūrovus kviečia pagrindinė renginio iniciatorė, muzikos mokyklos „Vaikas ir muzika“ vadovė, muzikos pedagogė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė. „Keliaujant gražiausio Europos senamiesčio gatvelėmis užsukite į Aušros vartų g. 12 įsikūrusią erdvę. Laukdami švenčių ir įsižiebiančio Vilniaus apdovanokite save netradiciniu muzikiniu patyrimu! Ankstesnių metų patirtis rodo, kad ne vienas klausytojas netikėtai apsilankęs koncerte „užsikrėtė“ šiuo virusu, o pažintį su muzika tęsia iki šiol“, – kviesdama prasmingai praleisti šeštadienį pasakoja Sonata Latvėnaitė-Kričenienė.

Rengėjų inf.

Gruodžio 7–8 d., penktadienį–šeštadienį, 9–19 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14, Panevėžys) vyks tarptautinio literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ renginiai. Gruodis – ypatingas mėnuo, kvepiantis Kalėdomis ir „Panevėžio literatūrinės žiemos“ sniegu. Net 70 poetų iš Estijos, Islandijos, Latvijos ir Lietuvos dalinsis savo kūryba tarptautiniame literatūros festivalyje! Jauni talentai ir patyrę žodžio meistrai, poezija ir muzika, diskusijos ir malonūs susitikimai – išsiilgusiems  šios šventės, vyksiančios jau XIV kartą ir dabar rengiamos kas dveji metai

Festivalio programa itin plati – kiekvienas ras sau kažką netikėto. Vyks skaitymai, diskusijos, pamokos. Bibliotekos erdvės pasipuoš teminėmis parodomis, veiks knygų mugė, bus rašomas bendras poetų ir klausytojų eilėraštis.

Rengėjų inf.

Gruodžio 13 d.,18 val., Vilniuje, Nacionalinėje bibliotekoje, Gedimino pr. 51, Meno erdvėje (5 aukštas)

Gruodžio 14 d., 16 val.,  Alytuje, Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, Seirijų g. 2


Knyga skiriama visiems specialistams, ekspertams ir visiems nespecialistams, neekspertams, dailės kritikos, dailėtyros ir menotyros atstovėms ir atstovams, studijuojantiems studentams, studentams iš panaikinto dailėtyros kurso VDA, ir, žinoma, itin gausiam dailėtyros dėstytojų kolektyvui. Pagaliau jie ir jos turės parankinę knygą dėstant dailės kritiką, rašymo malonumą ir nemalonumą,teksto geismą ir t.t.
 

Perskaitę knygą sužinos kaip tapti dailės kritiku, o dailės kritikai - kaip juo ar ja nebebūti.


Knygos pristatyme dalyvaus (ne)visi knygos autoriai ir autorės, taip pat jiems (ne)prijaučiantys bei (ne)prijaučiančios
 

Rengėjų inf.

LAPKRIČIO 30–GRUODŽIO 2 dienomis vilniečius ir sostinės svečius pakvies 6-oji SOSTINĖS KALĖDINĖ KNYGŲ MUGĖ. Lankytojai ne tik galės dalyvauti mugės renginiuose, bet ir nusipirkti knygų leidyklų kainomis.
Laukiame Jūsų Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje.
Įėjimas į mugę ir renginius nemokamas.
Mugėje dalyvauja leidyklos: ALGARVĖ, ALGIMANTAS, ANDRENA, CHARIBDĖ, GELMĖS, HOMO LIBER, KAUKO LAIPTAI, LIEPARAS, LIETUVOS GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS, MARGI RAŠTAI, MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYBOS CENTRAS, PASAULIO LIETUVIŲ CENTRO LEIDYKLA, RAIDYNĖLIS, SLINKTYS, VOX ALTERA, ŽARA.
LIETUVOS ISTORIJOS IR ETNOGRAFIJOS LEIDINIŲ KNYGYNAS, PRANCŪZIŠKAS KNYGYNAS, VILNIAUS DZŪKULIAI

PROGRAMA
Lapkričio 30 d., penktadienis, 10.00–19.00 val.
11.00 val.    MUGĖS ATIDARYMAS.
16.00 val.    Vidmanto Valiušaičio knygos PONIA IŠ VENECIJOS TAVERNOS. „MŪSIŠKIAI“ IR KITI PRAŠALAIČIAI SAVOJE ISTORIJOJE pristatymas (leidykla ŽARA).
Dalyvauja autorius, žurnalistas, redaktorius, teatro kritikas, Valdas Vasiliauskas, leidyklos ŽARA vadovė Ramutė Žandarienė
17.30 val.    Diskusija Ar reikia Lietuvai daugybinės pilietybės? Dalyvauja Seimo narys Žygimantas Pavilionis, filosofas Vytautas Rubavičius, politologas Vytautas Sinica ir publicistas Arkadijus Vinokuras.

Gruodžio 1 d., šeštadienis, 10.00–19.00 val.
11.00 val.    Sąjūdžio 30-metį apmąstant: Vytauto Radžvilo knygos Kiek kartų gali atgimti tauta? pristatymas. Dalyvauja autorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronius Leonavičius ir politologas Algimantas Jankauskas.
13.00 val.    Šimtmečio dialogas. Dedikacija Maironiui ir Sigitui Gedai. Interpretuoja Virginija Kochanskytė (aktorė) ir Jurgita Otienė (fleita)
14.00 val.    Poetė, aktorė Meilė Marija Kudarauskaitė apie laiką, meilę, sutiktus žmones ir save. Knygos Istorijos iš pastalės pristatymas (leidykla HOMO LIBER).
Dalyvauja autorė Meilė Marija Kudarauskaitė, dainininkė Gabija Kušleikaitė, leidyklos HOMO LIBER vadovas Vilius Gužauskis
15.00 val.    Eglės ir Žilvino rūmų beieškant, nersime į Baltijos dugną. Apie mūsų jūros krantų raidos pokyčius atsispindinčius baltų mitologijoje kalbėsis televizijos laidos „Mūsų praeities beieškant“ autorius Leopoldas Krušinskas ir Baltijos jūros krantų tyrinėtojas dr. Jonas Šečkus.
16.00 val.    Algirdą Patacką prisimenant. Dviejų Astridos Petraitytės knygų ALGIRDAS. IŠ KAUNO  pristatymas (leidykla HOMO LIBER).
17.00 val.    Dzūkija ir dzūkai pagal Petrų Zalanskų. Programoje: naujai perleisto Sauliaus Spindi ir Petro Zalansko kompaktinės plokštelės „Vai tu girala“ sutiktuvės.
Skaitymai iš „Dzūkų kalendoraus 2019“

GRUODŽIO 2 d., sekmadienis, 10.00–17.00 val.
12.00 val.    Susitikimas su tradicinių amatų meistre Vilija Ratautiene: senovinis audimo būdas – vytinis audimas, juostų reikšmė, papročiai lietuvių etninėje kultūroje.
13.00 val.    Spektaklis-arbatvakaris mano tėvynė – prie jos širdies. Idėjos autorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė. Jonas Basanavičius – Kristijonas Siparis, Eleonoros vizija – Lina Krasnovaitė.
Organizatorius – Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija. Tel. 868744786

Rengėjų inf.

Lapkričio 27 – gruodžio 22 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Irmos Balakauskaitės paroda „Į pradžią / įtakos ir pasirinkimai“. Atidarymas 2018 m. lapkričio 27 d., 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Tai pirmoji parodų ciklo, kuriuo Irma Balakauskaitė pažymi savo kūrybos 25-metį, ekspozicija. Ši paroda retrospektyviai pristato ir apibendrina svarbiausius dailininkės plastinius ieškojimus, estetinius pasirinkimus bei kūrybinį virsmą, prasidėjusį maždaug 1993 m. Tai savotiškas atsigręžimas į savo kūrybos ištakas, idėjinių bei prasminių atspirčių refleksija bei kūrybos konteksto analizė. Parodoje pristatomi įvairaus laikotarpio darbai: lig šiol beveik niekur neeksponuoti ankstyvieji tapybiniai eksperimentai, „Teatro Ū“ scenografiniai elementai, grafika bei objektai.

Rengėjų inf.

„Solanum tuberosum*“ / *valgomoji bulvė. Aistė Kisarauskaitė

Tarpdiscipliniškumas pasireiškia įvairiomis simbiozėmis. Aistė Kisarauskaitė klasikines disciplinas apjungia su domėjimusi augalais. Nebūtų klaida Aistę pavadinti botanike, ieškančia augalų pasaulyje atsakymų į šiuolaikiniame mene užduodamus klausimus. Galima prisiminti keletą autorės projektų: fotografijų ciklą apie žydinčias obelis miesto aplinkoje, nagrinėjantį urbanistinės plėtros ir augmenijos, kaip atminties kodo, santykį; juodų augalų kolekciją, ieškančią ryšio tarp fotosintezės ir estetikos; didelio formato piešinius, kuriuose realiu masteliu smulkmeniškai perkelti pievų fragmentai. Pačios menininkės namai nuolatos pilni sodinukų, kurių vieni vėliau keliauja į sodybą Dzūkijoje, kiti tampa meno kūriniais.

Žemės ūkio tradicijos ilgą laiką buvo mūsų gyvensenos pagrindu. Dabar gyvenimui persikėlus į miestą, ši atmintis tapo ilgesio šaltiniu. Vienoje iš tirščiausių miesto vietų (greta turgaus, kuriame prekiaujama žemės ūkio produkcija) esančioje galerijoje „Sodų 4“ menininkė pristato didelio formato akvareles, kuriose išlieti išdidinti bulvienojai, dirvos fragmentai. Pasirinktas dydis ir mastelis sietinas su tam tikru meditatyvumu, kurį galima įžvelgti žemės apdirbimo procese. Autorė skęstanti miestu persmelktoje būtyje, pasiklojusi per pusę daugiabučio kambario popieriaus lapą jį paverčia dirvos fragmentu, tokiu būdu kompensuodama savo ilgesį gamtai, ar ramybės pojūtį būnant joje.
Antroji grupė eksponatų - seni su žemės ūkiu susiję rakandai, praradę savo praktines savybes ar tiesiog dėl technologijų vystimosi tapę praeities reliktais, dabar autorės pastebėti ir prikelti antram gyvenimui, juos ar jų dalis nudažant automobiliniais dažais. Šioje parodoje vienas iš didesnių Aistės Kisarauskaitės išsikeltų uždavinių: teisingas paviršiaus padengimas, tiek užliejant didelį plotą akvarele, tiek senus rakandus padengiant automobilinių dažų sluoksniu. Jau ne pirmą kartą menininkės kūryboje daiktų padengimo procesas tampa koncepcijos pagrindu. Šioje parodoje tobulas perlamutras reiškia pavykusį kūrinį. Ar ne taip kuriami Ferariai, kai raudona reiškia visumą? Estetika tampa simboliu to, kas slypi viduje. Rakandai, padengti perlamutru, yra tartum hiperbolizuotos dekoracijos, brukančios mums mūsų agrarinį identitetą.

Parodos kuratorius Danas Aleksa

Aistė Kisarauskaitė yra menininkė, kritikė bei kuratorė. 1992-ais metais baigusi Vilniaus dailės akademiją, Aistė ima aktyviai veikti šiuolaikinio meno lauke, nuo 2003-ųjų jos rašomos novelės ir esė plačiai publikuojami kultūrinėje spaudoje.

XX a. 10-deš. pirmoje pusėje reiškėsi kaip performanso menininkė. Kisarauskaitės performansai iš pažiūros būdavo suręsti ant „švelnaus“ karkaso ‒ „pasakos“, „pelyčių“, nereikšmingų „smulkmenų“, tačiau šis neįpareigojantis performatyvumas dažnai įgaudavo nedemonstratyviai drastišką pavidalą ‒ savižalą „pasakos“ pagrindu ir t.t. Galima sakyti, kad Kisarauskaitės „minkštos“ ir kartu tam tikromis prasmėmis drastiškos performatyvumo taktikos laikytinos ir vienais iš pirmųjų Lietuvos performanse feministinės estetikos pavyzdžių.

Plačiau:
http://letmefix.lt/Aistė_Kisarauskaitė

Atidarymas 2018 m. lapkričio 26 d. 19 val.
Paroda veikia 2018 m. lapkričio 27 – gruodžio 9 d.
Trečiadieniais – sekmadieniais 15–19 val. arba susitarus tel. +37062728274

Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.
Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba.

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

Rengėjų inf.

Lietuvą visoje Europoje garsinantis muzikinis-edukacinis projektas „Hanzos kelias“  (meno vadovas Rodrigo Calveyra) lapkričio 23–26 dienomis bus pristatytas ir valstybingumo šimtmetį švenčiančioje Latvijoje, 18-ajame Tarptautiniame Rygos Bacho kamerinės muzikos festivalyje.

Simboliška, kad „Canto Fiorito“ ir „Musica Antiqua Salzburg“  koncertas, vyksiantis lapkričio 25 d. 19 val. Rygos Mažosios Gildijos salėje, pavadintas „Hanzos kelias – Lietuvai 100!”. Šis muzikinis įvykis – tai puiki proga prisiminti, kad dvi valstybingumo šimtmečius žyminčias kaimynines šalis, kadaise vienijamas Hanzos sąjungos, jungia ir bendras muzikinis paveldas.
Koncertą Rygoje lydės įvairios edukacinės veiklos, kviečiančios plačiąją publiką ir ypač vaikus bei jaunimą atkreipti dėmesį į senąją Europos muziką ir kultūrą. Ansamblis „Canto Fiorito“ ypač džiaugiasi užmezgęs ryšius su šalių, kuriuose vyksta „Hanzos kelio“ koncertai,  lietuvių bendruomenėmis. Neseniai vykusiame Braitono senosios muzikos festivalyje  klausytojai galėjo ne tik klausytis „Canto Fiorito“ ir „Musica Antiqua Salzburg“ atliekamos muzikinės programos, bet ir gėrėtis Jungtinės Karalystės lituanistinių mokyklų vaikų meno darbais, rodomais videoprojekcijoje koncerto metu. Lapkričio 23 d. 13 val., bendra „Canto Fiorito“ ir Latvijos bei pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko Rolando Žalnieriaus iniciatyva, bus surengtas vaizdo ir garso pavyzdžiais iliustruotas „Hanzos kelias“   pristatymas vaikams, besimokantiems Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje. Edukacinį užsiėmimą ves menotyros daktarė, „Canto Fiorito“ dainininkė ir šio projekto vadovė Renata Dubinskaitė. 

Rengėjų inf.

Gruodžio 1 d. sukanka 60 metų, kai lietuvių kultūra neteko ankstyvojo modernizmo pradininkės, rašytojos, publicistės, pedagogės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės (1886–1958). Minėdami šią sukaktį, Čiurlionio namai kviečia į paskutinį šių metų paskaitų-koncertų ciklo „Sofijos siluetai“ vakarą.

Paskaita-koncertas „Čiurlionių opera Jūratė: ko nenugramzdino laikas?“ įvyks šių metų lapkričio 27 dieną 18 val. M.K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11 Vilniuje). Paskaitoje klausytojai susipažins su Europos kultūroje pasklidusių siužetų apie žuviauodegės moters ir žmogaus susitikimą apžvalga, išgirs apie istorinės Lietuvos rašytojų bei kompozitorių mėginimus XIX–XX a. sandūroje siužetą apie Jūratę įgyvendinti kaip  muzikinį scenos kūrinį. Apmąstysime, kaip reikėtų apibūdinti šios legendos santykį su tautosakos paveldu, kiek įmanu atkurti libretą, kuo savitas Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių sumanymas, kokie momentai baladiškam siužetui suteikia tragedijos bruožų, kaip tai susiję su ano meto sociokultūriniu kontekstu ir kūrėjų likimu. Paskaitą skaitys hum. m. dr. Nida Gaidauskienė.

Rengėjų inf.

Minint Tėvo Stanislovo 100-ąsias gimimo metines, maloniai kviečiame Jus dalyvauti prisiminimų vakare. Jo metu dalinsimės įžvalgomis ir atsiminimais apie šią iškilią asmenybę – žmogų, savo dorybėmis bei dvasiniu gyvenimu gūdžiais sovietiniais metais įkvėpusį ir guodusį daugelį.
Renginio metu taip pat bus pristatoma Lietuvos ypatingojo archyvo parengta Tėvui Stanislovui dedikuota virtuali paroda.

Prisiminimų vakaras įvyks 2018 m. lapkričio 26 d. 16 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).

Vakaro programa
Prisiminimais apie Tėvą Stanislovą dalinasi:
Poetas, vertėjas Antanas Gailius
Vilniaus žydų viešosios bibliotekos vedėjas Žilvinas Bieliauskas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė

Virtualios parodos pristatymas:
Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Škirkaitė

Arbata ir jaukūs pašnekesiai

Renginį organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.