Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Marijos Švažienės tekstilės darbai yra pažįstama visai Lietuvos meno mylėtojų auditorijai – jie nesyk eksponuoti Lietuvos ir užsienio galerijose.   Dailininkės vardą taip pat garsino dar pereito šimtmečio pabaigoje sukurti tokie gobelenai  kaip „Skrydis“ (1974), ,,Saulės žiedai” (1978), ,,Medis” (1980), ,,Saulės takas” (1981) ir daug kitų, papuošusių Vilniaus Antakalnio ligoninės, Onkologijos instituto,  Vilniaus   gimdymo namų Tyzenhauzų gatvėje, Santaros klinikos bei kitus Vilniaus, Ignalinos, Utenos visuomeninius interjerus ir suteikusių jiems  ypatingą emocinį atspalvį.  Išvardintieji darbai – tik menka dalis menininkės kūrinių, kurie drauge su J. Balčikonio, B. Jokūbonienės R. Jasudytės,  V. Daujoto ir kitų meninės tekstilės dailininkų kūrybiniais ieškojimais formavo visos Lietuvos tekstilės raidos kontūrus. Inovatyvių kūrinių tarpe minėtinas pirmasis  1970 metais Lietuvoje Marijos Švažienės  išaustas erdvinis gobelenas „Plaštakės”, gobeleno plokštumą padalinęs į atskiras, prie centrinio stačiakampio pritvirtintas kompozicines dalis, pabrėžiančias erdvės daugiamatiškumo, statikos bei judėjimo priešstatos įspūdį. Kūrybiniai dailininkės nuopelnai 1980 metais buvo įvertinti Valstybine premija.  

Rengėjų inf.

Lietuvos aklųjų bibliotekoje jau rugpjūčio 10 dieną startuoja „Dyslexia centro“ organizuojama vasaros stovykla vaikams, turintiems skaitymo sutrikimą. Disleksija paliečia iki 7 proc. visos populiacijos – tarp 15 mokinių pasitaikys bent vienas, kuriam sunku mokytis skaityti. Vaikas sunkiai atpažįsta raides, sunkiai susieja raidę su garsu, sunkiai dėlioja raides į skiemenis, skiemenis į žodžius, žodžius – į sakinius... Nenuostabu, kad tekstą suprasti sudėtinga, o skaitymas neteikia jokio džiaugsmo. Beje, suaugus disleksija niekur nedingsta – su ja reikia išmokti gyventi. 

Rengėjų inf.

Liepos 30 d. – rugsėjo 20 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks tarptautinė paroda „Federico Fellini. Šimtmetis!“, skirta vienam įtakingiausių XX a. kūrėjų, pasaulinę žiūrovų meilę pelniusios italų kino asmenybės F. Fellini (1920 –1993) šimtosioms gimimo metinėms.

Šie, 2020-ieji, Federico Fellini metai! Per pasaulį ritasi renginių banga, vienaip ar kitaip primenančių ir įprasminančių didžiojo kino pasakotojo kūrybinį palikimą. Tarp tų renginių – F. Fellini kolegų, bičiulių bendraminčių kartu su Romos agentūros COR specialistais parengta, po Europą keliaujanti paroda. Italijos kultūros institutas Vilniuje ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pasistengė, kad ši unikali paroda būtų pristatyta ir mūsų sostinėje, padovanotų žmonėms dar vieną susitikimą su neprilygstamuoju F. Fellini ir jo darbais.

Rengėjų inf.

Kviečiame liepos 23 d., 15 val. atvykti į XX tarptautinės kasmetinės gamtos fotografijų parodos, skirtos Žemės dienai, pristatymą, kuris vyks Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje (Pilies g. 40, Vilnius). 

Parodą rengia gamtos fotografų klubas „Žalias skėtis“. 

Apie klubą „Žalias skėtis“

Prieš dvidešimt metų Utenoje susibūrė fotografai, kuriuos suvienijo bendra fotografuojamų objektų, reiškinių tema – Gamta. Taip gimė Aukštaitijos gamtos fotografus vienijantis klubas, pasirinkęs  simbolišką pavadinimą „Žalias skėtis“. Po tokiu žaliu stogu susibūrė įvairiausių profesijų žmonės (profesionalūs fotografai, žurnalistai, mokytojai, dėstytojai, architektai, inžinieriai, gamtininkai, miškininkai, dailininkai, gaisrininkai, policininkai, vairuotojai, IT specialistai, vadybininkai ir kt.), kuriuos vienija bendras pomėgis, virtęs  aistra – gamtos fotografija. 

Rengėjų inf.

Besiruošiant spalio viduryje vyksiančiam ilgajam mados savaitgaliui, Naujoji Vilnia jau dabar ošia ir laukia tiek stileivų, kiek jų dar nebuvo! Po dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį, vyksiančios „Mados infekcijos“, sekmadienį, spalio 18 d., „Dūmų fabriką” šturmuos konkurso „Injekcija“ finalas – čia siaus stilingiausias Vilniaus jaunimas.

Rengėjų inf.

Jau daugiau kaip mėnesį Klaipėdos krašto gyventojai gyvena „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ nuotaikomis. Iniciatyva siekiama išrinkti ir apdovanoti aktyviausią bei talentingiausią krašto atstovą, įvairiais pasiekimais garsinantį miestą. Septintąjį kartą organizuojamas konkursas šiuo metu artėja prie finišo tiesiosios. Finaliniame penketuke varžosi sporto atstovai, inovacijų kūrėjas, socialinių iniciatyvų doktorantė bei knygų iliustratorė. Kam atiteks 4000 eurų stipendija – paaiškės jau liepos pabaigoje.

Rengėjų inf.

Nuo 2013 m. Lietuvos aklųjų biblioteka kviečia tapti savanoriais diktoriais ir įgarsinti leidinius žmonėms, kuriems sunku ar kurie visai negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Dėl karantino šiemet kurį laiką garso įrašų studijos buvo uždarytos, nors net ir tada dalis diktorių dirbo nuotoliniu būdu. Pasibaigus karantinui labiausiai atsidavę savanoriai jau pradeda grįžti į garso įrašų studijas. Viena iš jų – jau keturias knygas įgarsinusi 74-erių metų LAB savonorė-diktorė Irena Mikelionienė.

Saulėtą popietę atsigaivindami arbūzu ir šaltu arbatos gėrimu kombučia, su Irena Mikelioniene kalbėjomės apie kelią į savanorystę, kokie buvo jos pirmieji įspūdžiai bei kas labiausiai motyvuoja garsinti toliau. 

Rengėjų inf.

Galerija Akademija, kartu su galerija Pramantha Arte su malonumu praneša, kad ateinantį pirmadienį, liepos 20 dieną, 18 valandą atidaroma naują lietuvių menininkės Kristinos Kurilionok paroda pavadinimu “Al crepuscolo / Sutemos”. Parodos kuratoriais yra Antonio Bruno Umberto Colosimo ir Maria Rosaria Gallo.

„Ši paroda - pasakoja kuratoriai - pristato naujausius tapytojos darbus ir skelbia kai ką neįprasto bei gilaus: kelionę į šviesos jėgą. Kristina Kurilionok - kuri pastaruosius porą metų gyvena Italijoje - atliko nepaprastą tiriamąjį darbą, skirta skirtingiems šviesos tonų efektų palyginimams, kuriais pasižymi viduržemio jūros Kalabrijos regionas bei baltiški Lietuvos kraštovaizdžiai, pirmasis – tai meninkės dabartinio apsistojimo ir kūrybinio gyvenimo regionas, antrasis - gimtoji, augimo ir formavimosi, šalis.

Rengėjų inf.

Šią savaitę Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje kas vakarą rengiami XXIV Thomo Manno festivalio koncertai sulaukia didelio populiarumo: ne tik turininga muzikine programa, bet ir klausytojų saugumu pasirūpinę organizatoriai džiaugiasi publikos susidomėjimu, o atlikėjams tai bene pirmoji proga susitikti su publika po pavasarį užklupusio karantino.