„Balta Drobulė“ Kauno valstybiniame dramos teatre
Simboliška – Kauno valstybinio dramos teatro Didžioji salė po remonto atidaroma Jono Jurašo režisuota Antano Škėmos „Balta drobule“. Simboliškas ne tik Jurašo sugrįžimas į didžiąją sceną, iš kurios teko pasitraukti sovietmečiu, bet ir paties kūrinio pasirinkimas: kaip ir pagrindinis romano veikėjas, režisierius nepasidavė sistemai, kovojo už menininko laisvę ir, žinoma, už tai turėjo sumokėti. Tik, priešingai nei Antanas Garšva, Jurašas turi galimybę kurti sutaikęs savo praeitį su dabartimi.
Vis dar gajus romantinio herojaus mitas verčia įsivaizduoti, kad jei režisierius nebūtų grįžęs į Lietuvą ar jei būtų grįžęs, bet negalėjęs kurti, tai ir jo kūryba, ir asmenybė būtų apsupta neįveikiamos herojaus auros. Tačiau pastaruoju metu ėmęsis
Tarptautinė teatrologų konferencija „(Re)vizija: heroizmas“
Antrus metus iš eilės bendradarbiaujant „Sirenų“ festivaliui ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijai LMTA vyko tarptautinė teatrologijos studentų konferencija. Šių metų tema – „(Re)vizija heroizmas“.
Į rugsėjo 27–29 d. vykusią konferenciją susirinko daugiau nei 20 teatrologijos studentų iš septynių šalių ir 19-oje pranešimų dalijosi savo žiniomis bei supratimu, kas yra herojus, kokius žygius jis gali atlikti šiuolaikinio teatro scenoje ir kokias heroizmo vizijas kiekvienas mato.
