Pasak dailėtyrininkės dr. Dalios Klajumienės, žinios apie tai, kokiu laiko kokios grindų dangos buvo madingos, kur ir kaip jos klotos ar kas jas gamino gali padėti geriau suprasti miesto, pastatų istoriją, pasitarnauti nustatant viename ar kitame name gyvenusių asmenų socialinį statusą ir ne tik. „Nors žvelgdami į istorinius interjerus daugelis grindų dangoms ir popieriniams sienų apmušalams yra abejingi, tačiau tai yra tik todėl, kad apie juos žino labai mažai“, – teigia D. Klajumienė.
Turbūt vandentiekį šiandien laikome duotybe, o kaip verstumėmės be kanalizacijos net pagalvoti baisu. Visgi nemažai patogumų, be kurių mes sunkiai įsivaizduotume savo buitį, vilniečių būstuose atsirado tik prieš šimtą metų, XIX–XX amžių sandūroje. Būsto pokyčiai būtent šiuo laikotarpiu ir pristatomi naujoje, liepos 22 d. duris atversiančioje Vilniaus muziejaus parodoje „Apie patogumą ir grožį: pokyčiai vilniečių namuose 1870–1918 metais“.
Vilniaus muziejus pradeda parodų, skirtų tariamai neįdomiems Vilniaus rajonams, ciklą. Pirmoji paroda – „Kas į Viršulus?“ – kviečia susitikti Viršuliškėse ir susipažinti su šia, kiek mažiau pažįstama miesto erdve. Paroda atsidarys gegužės 21 d. ir veiks iki liepos 31 d.
Ekspozicijos erdvės lankytojų lauks netradiciniu darbo laiku: ketvirtadieniais–penktadieniais 16–20 val. ir savaitgaliais 11–19 val. Parodos lankymas nemokamas.
Vilniaus muziejus kviečia rezervuoti spalio ketvirtadienius. Spalio 7, 14 ir 21 dienomis vyks parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ lydintys renginiai, kurių metu kviestiniai pranešėjai papasakos apie neįgyvendintą Varšuvą, Vilniaus projektus tarpukariu ir architektūrines svajas po devyniasdešimtųjų.