Kuo kvėpuoja meno muziejus kuriantys žmonės? Koks vaidmuo teks meno muziejams ateityje? Ko galime pasimokyti iš dabartinės situacijos kuriant naujas institucijas?
Spalio 20 d. šiuolaikinės muziejininkystės tendencijas apžvelgs tarptautinis forumas „Meno skonis rytojaus muziejuje“.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, besirengdamas Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pritaikymui muziejaus reikmėms, kviečia dalintis gerosiomis užsienio ir Lietuvos meno muziejų vadybos praktikomis bei patrauklaus muziejinio turinio ir menui tinkančių erdvių kūrimo receptais.
Renginys nemokamas ir vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Nuo spalio 9 d. atsinaujinęs Radvilų rūmų dailės muziejus (Vilniaus g. 24, Vilnius) atvers duris parodai „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“, kurioje bus pristatoma įspūdinga Vladimiro Tarasovo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanota kolekcija.



„Radvilų rūmai atgimsta!“ – tokiu šūkiu vilniečius ir miesto svečius jau šį savaitgalį kviečia Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Rugsėjo 18–20 d. Radvilų rūmų kieme vyks pokalbių ir kūrybos festivalis visai šeimai „1000 J. Radvilos meno kūrinių“.
Lankytojų lauks pokalbiai apie rūmų istoriją, architektūrą ir būsimo muziejaus veiklą, įvairios kūrybinės dirbtuvės visai šeimai, nemokamos ekskursijos su Radvilų rūmų gidais, dokumentinio istorinio filmo „Radviliada“ peržiūra ir kitokia veikla.
Liepos 30 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12, Klaipėda) atidaroma paroda „Porceliano dailės magija”. Tai parodų ciklo „Laikrodžiai šalia karūnos“ antroji dalis, skirta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-osioms metinėms paminėti. Paroda veiks iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Parodą inspiravo muziejaus laikrodžių rinkinį naujai papildę porceliano laikrodžiai. Tai Meiseno stiliaus laikrodis (1774–1814), išskirtinis dekoro turiniu, istorinės mitologijos personažų šeimos – senelio Chrono, tėvo Poseidono ir sūnaus Tritono – istorija, bei Meiseno karališkojoje manufaktūroje pagamintas, Abiejų Tautų Respublikos herbu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyčiais ir Lenkijos Karalystės Ereliais papuoštas XIX a. laikrodis. Žygimanto Augusto (1520–1572) įpėdinio Augusto II Stipriojo (1670–1733) pirmoje visoje Europoje 1710 m. įkurtoje Meiseno karališkojoje porceliano manufaktūroje tokie gaminiai buvo itin populiarūs – pabrėžė jų karališkąją kilmę.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus liepos 2 dieną, ketvirtadienį, 16 val. Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) atidaro jungtinę Lietuvos autorių gintaro kūrinių parodą „Saulės akmens metamorfozės“, kurioje lankytojams atskleidžiamos 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų gintaro dizaino tendencijos. Parodos atidarymo metu muzikuos tarptautinių konkursų laureatas pianistas Paulius Anderssonas.
Nuo gegužės 22 dienos antru etapu Lietuvos nacionalinis dailės muziejus saugiai ir atsakingai atveria lankytojams jau visus savo padalinius. Vilniuje pradės veikti Vilniaus paveikslų galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus. Klaipėdoje – Laikrodžių muziejus, Prano Domšaičio galerija. Visos parodos ir ekspozicijos jau pradeda veikti ir Nacionalinėje dailės galerijoje bei Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.
Gegužės 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje lankytojams atveriama dar kovo 20 d. turėjusi atsidaryti Rūtos Junevičiūtės paroda „Aisopika“, besiremianti senovės graikų pasakėtininko Ezopo (Aisōpos) vardu. Joje menininkė iš jaunosios kartos perspektyvos žvelgia į daugialypę kultūrinę Ezopo kalbos reikšmę, susieja ją su skirtingų kartų ryšiais, adaptavimosi, komunikacijos ir įtampos įveikos formomis.
Įgyvendindama parodos sumanymą, R. Junevičiūtė pakvietė bendradarbiauti architektą Justiną Dūdėną, dizainerę Gailę Pranckūnaitę, menininkę Anastasiją Sosunovą ir choreografę Grėtę Šmitaitę, kurie, atliepdami autorės idėją, pasiūlė ekspozicijos erdvinį ir grafinį modelį bei literatūrinius tekstus, susijungiančius į daugiaplanę visumą su parodoje pristatomu R. Junevičiūtės videofilmu „Stendalio sindromas“ (2020).
Paskutinius keletą mėnesių daugelis nejučia ėmėme daugiau mąstyti apie ateitį. Beveik prieš metus, 2019 m. vasarą, NDG surengta paroda „Saldus ateities prakaitas“ atspindėjo menininkų žvilgsnį į ateitį ir apėmė pastarųjų 40 metų Lietuvos dailę, pradedant aštuntojo dešimtmečio pabaiga–devintojo dešimtmečio pradžia – laikotarpiu prieš pat didžiąsias permainas. „Dažniausiai apie naująjį Lietuvos meną pradedama kalbėti nuo Sąjūdžio laikų. Tačiau kaip kūrė menininkai dar nenutuokdami apie būsimus pokyčius, tačiau jau pamažu artėdami link jų?“ – klausė parodos kuratorės. Panašiai šiandien galime matyti ir pačią parodą. Kuruojant parodą, niekas negalėjo nuspėti artėjančios pandemijos, tačiau grėsmės nuojautą spinduliuojančių kūrinių parodoje netrūko.
Nuo gegužės 5 dienos Vilniuje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus saugiai ir atsakingai atveria lankytojams parodą „Linas Leonas Katinas. Raudona krisdama virsta balta“ Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22), parodą „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A), taip pat atidaro ir populiarųjį Palangos gintaro muziejų (Vytauto g. 17).
