7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Chameleoniška birbynė

Pokalbis su Carol Robinson prieš tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“ Marijampolėje

Gaja Klišytė
Nr. 31 (1310), 2019-10-04
Muzika
Carol Robinson. F. Calcavechia nuotr.
Carol Robinson. F. Calcavechia nuotr.

Prieš keliolika metų Vilniuje, Muzikinio veiksmo festivalyje ir „Gaidoje“, viešėjusi garsi muzikė Carol Robinson sugrįžta į Lietuvos sceną. Prancūzijoje gyvenanti amerikietė, šiuolaikinės muzikos atlikėja ir kompozitorė C. Robinson pakviesta į jau penktą kartą Marijampolėje rengiamą tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama įvairioms medinių pučiamųjų instrumentų tembrinėms ir stilistinėms galimybėms. C. Robinson groja prestižinėse pasaulio koncertų salėse, dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose festivaliuose („Wien Modern“, „Ars Musica“, „RomaEuropa“, „Archipel“ ir kt.), bendradarbiauja su įvairiais kompozitoriais, vaizdo menininkais, choreografais, teatralais, fotografais. Giacinto Scelsi, Mortonas Feldmanas, Luigi Nono, Éliane Radigue, Phillas Niblockas ir kt. – tai tik keletas žymiausių XX a. eksperimentinės muzikos kūrėjų vardų, kurių muzikos plokštelės, įrašytos C. Robinson, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Atlikėja žavisi elektroninės muzikos galimybėmis, tad derinant elektroniką ir akustinius garsus sukurtas ne vienas jos pačios kūrinys. Nuolatos eksperimentuojanti ir naujų tembrų ieškanti atlikėja išskiria energijos mainų, komunikavimo su klausytoju svarbą, pasitelkiant ne tik garso, bet ir vizualizacijų keliamus potyrius. „Medynių“ festivaliui C. Robinson parengė unikalią programą lietuviškam instrumentui birbynei. Atlikėja pasidalijo mintimis apie artėjantį koncertą, vyksiantį spalio 12 d. Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje, ir pažintį su birbyne.

 

Muzikantės kelią pradėjote savo gimtojoje šalyje JAV nuo klarneto, vėliau patraukėte į Paryžių studijuoti šiuolaikinės muzikos. Kada gimė susidomėjimas būtent šiuolaikine muzika?

Neįprasti garsai ir stebinančios garso vibracijos man patiko kur kas anksčiau, negu sužinojau, kad ši muzika vadinama šiuolaikine. Per mano, kaip muzikantės, gyvenimą ši aistra visą laiką tik didėjo ir pamažu vis labiau koncentravosi į tam tikrus raiškos tipus.

 

Bendradarbiaujate su įvairių meno sričių atstovais, koncertuojate svarbiuose pasaulio festivaliuose. Ne vienas kritikas nurodė išskirtinę Jūsų kūrybos savybę – akustinių garsų ir muzikos technologijų teikiamų galimybių simbiozę. Ar galite šiek tiek plačiau pristatyti savo kūrybinio proceso „virtuvę“?

Visada stengiuosi sužadinti žmonių, besiklausančių mano muzikos, jautrumą. Mano kūryba dažnai turi psichologinį aspektą. Aš žaidžiu su percepcija ir laiko transformacija. Man patinka rašyti tam tikriems „specifiniams“ atlikėjams ir užmegzti labiau energijos mainus, o ne intelektualinę diskusiją.

 

Neretai tenka girdėti frazę, kad atlikėjas turi tarnauti kompozitoriui. Kiek, Jūsų nuomone, reikia atsižvelgti į tai, ko nori kompozitorius, ir kaip tai sąveikauja su atlikėjo interpretacijos laisve? Kaip Jūs, būdama ir atlikėja, ir kompozitorė, sprendžiate šį klausimą?

Norėčiau viltis, kad atlikėjas ir kompozitorius dirbs išvien, siekdami tarnauti muzikai, kad ir kokią formą ta muzika įgautų. Kaip atlikėja aš jau seniai stengiuosi bendradarbiauti tik su tais kompozitoriais ar kompozitorėmis, su kuriais mes vienodai jautriai reaguojame į tuos pačius dalykus. Aš iš visų jėgų stengiuosi kuo geriau perteikti jų įkvėpimą. Esama natų, kurios suteikia daugiau laisvės, tačiau sykiu reikalauja suvokti ir kūrėjo kalbos ypatybes. Dirbti išvien, kad realizuotum kūrinį, – tai idealus siekis, ir nesvarbu, kas aš – kompozitorė ar atlikėja.

 

Spalio 12 d. koncertuosite Lietuvoje, Marijampolėje vyksiančiame V tarptautiniame medinių pučiamųjų instrumentų festivalyje „Medynės“. Kodėl nusprendėte dalyvauti?

Man jau teko malonumas groti Lietuvoje. Iš pradžių 1996 m. Muzikinio veiksmo festivalyje, o po kelerių metų – festivalyje „Gaida“. Į Lietuvą mane paskatino grįžti susidomėjimas birbyne, todėl mielai sutikau atvykti į Marijampolę pristatyti naujo repertuaro publikai, aistringai besidominčiai pučiamaisiais instrumentais.

 

Festivalyje atliksite nepaprastai įdomią programą, sukurtą lietuviškam instrumentui birbynei. Kaip kilo mintis į rankas paimti šį mažai pasaulyje žinomą instrumentą?

Visiškai atsitiktinai. Išgirdau kažkokį žmogų, grojantį birbyne. Tai buvo 1994-ieji, Frankfurtas. Mane tas garsas taip sužavėjo, kad tiesiog priėjau prie to jauno muzikanto. Tai buvo Raimondas Jakutis. Taip prasidėjo graži mudviejų draugystė, kuri tebesitęsia lig šiol. Būtent jo dėka aš įsigijau šį instrumentą. Vėliau jį „prisijaukinau“, o orientuotis, kaip juo groti, man padėjo klarnetininkės įgūdžiai.

 

Lietuvoje birbynė siejama su liaudies muzika, o į profesionaliosios muzikos lauką su šiuo instrumentu drįsta žengti tik vienas kitas atlikėjas. Pasidalykite grojimo birbyne, kai neturite jokio etninio ryšio su lietuviška tradicija, patirtimi.

Kaip tik dėl to, kad neturiu jokio santykio su šio krašto muzika ir esu iš tolimos šalies, man buvo sunku įsivaizduoti, kaip galėčiau groti tradicinę lietuvių muziką. Kadangi esu klarneto atlikėja, manęs taip pat netraukė birbyne groti klasiką. Man atrodo kur kas natūraliau šiuo instrumentu improvizuoti, ieškant sąsajų įvairios stilistikos ar žanrų kontekstuose. Vėliau pradėjau kurti pati, ir kai tik įgijau pakankamą techninį lygį, drįsau prašyti draugų kompozitorių man kurti.

 

Jūsų koncertinė programa vadinasi „Elektroakustinė muzika birbynei“ („New Music for Birbyne / Acoustic and with Electronics“). Koncerte turėsime galimybę išgirsti penkių šiuolaikinių kompozitorių – ir Jūsų pačios kūrinius birbynei. Apibūdindami birbynę lietuviai akcentuoja tembrą. O kokia, Jūsų manymu, šio instrumento savybė sudomino užsienio kūrėjus? Kaip gimsta bendradarbiavimas su kompozitoriais, kurie galbūt net nėra matę šio instrumento?

Pritariu, kad didžiausias birbynės privalumas – labai subtiliai išraiškingas jos tembras, ir tai neabejotinai svarbi priežastis, dėl kurios kompozitoriai nori kurti šiam instrumentui. Su kiekvienu kompozitoriumi bendradarbiavau dėl skirtingų priežasčių: Jürgas Frey – vienas iš tarptautinio „Wandelweiser“ judėjimo įkūrėjų – taip pat yra klarnetininkas. Jam patiko mintis parašyti kūrinį man, taigi paskolinau jam birbynę. Po metų gavau jo kūrinį „Toucher l’air“. Nadiras Vassena – vienintelis, kurio anksčiau nepažinojau. Kadangi jis yra šveicaras, pasirinkau būtent jį, kai Ženevos „Archipel“ festivalis norėjo užsakyti du kūrinius birbynei. Vasenna yra saksofonininkas. Jis nusipirko birbynę, norėdamas ištyrinėti šį instrumentą, ir tuomet gimė kūrinys „Sei Studi di Vertigine“. Jānio Petraškevičiaus muziką pirmą kartą išgirdau Vilniuje. Mane taip sukrėtė jos grožis, kad užmezgiau su autoriumi ryšį ir jį palaikome iki šiol. Jo kūrinys „Arbos“ taip pat buvo sukurtas festivaliui „Archipel“. Prieš keletą metų daviau birbynės muzikos pasiklausyti Zadui Moultakai, jam patiko aksominis tembras. Kai tik gavo „Radio France“ užsakymą, sukūrė kūrinį „As far as will fill up the time“.

 

Kokie artimiausi Jūsų kūrybiniai planai ar būsimi iššūkiai? Ir ko norėtumėte palinkėti Lietuvos klausytojams, atėjusiems į Jūsų koncertą?

„Radio France“ užsakė sukurti trumpą kūrinį, tad nusprendžiau jį parašyti birbynei ir styginių kvartetui. Jis vadinasi „Forest Gazing“, ketiname jį įrašyti 2020 m. kovą. Taip pat yra dar vienas užsakymas – kūrinys trims dainininkams ir gitarai. Mano ir roko gitaristo Serge’o Teyssot-Gay duetas „Nacarat“ gegužės mėnesį įrašinės gyvo garso koncertą, išleisime kompaktinę plokštelę. Leidybinė kompanija „MODE Records“ netrukus išleis ir kitą kompaktinę plokštelę „The Weather Pieces“. Įvairiose pasaulio šalyse manęs laukia koncertai, kuriuose taip pat grosiu ir birbyne. Tikiuosi, kad mano atvykimas paskatins kontaktus su lietuvių muzikantais ir kad kiekvienam klausytojui bus malonu atrasti naujus kūrinius šiam nuostabiam instrumentui.

 

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino ir parengė Gaja Klišytė

Carol Robinson. F. Calcavechia nuotr.
Carol Robinson. F. Calcavechia nuotr.