7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Besisukantis kūrybos kosmosas

Pokalbis su kompozitoriumi Mantvydu Leonu Pranuliu

Gaja Klišytė
Nr. 17 (1338), 2020-05-01
Muzika
Mantvydas Pranulis „Vilnius Jazz“ festivalyje. A. Mažeikos nuotr.
Mantvydas Pranulis „Vilnius Jazz“ festivalyje. A. Mažeikos nuotr.

Kai viešasis kultūrinis gyvenimas dar virte virė, o kūrėjai ieškojo galimybių realizuoti savo idėjas, šiemet vasario 17 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo įteikta pirmoji M.K. Čiurlionio draugijos ir Vasario 16-osios fondo įsteigta M.K. Čiurlionio stipendija-paskata jauniesiems kūrėjams. Iš 23 paraiškas teikusių kandidatų pirmaisiais laureatais tapo Vilniaus dailės akademijos magistrantė Viltė Žumbakytė ir LMTA studentas, kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis. Pastarasis jo darbas – metus kurtas projektas „Liar who Fell in Love with Truth“ („Melagis, pamilęs tiesą“), kurį jau galima rasti interneto platformose (Spotify, Deezer, Youtube, Pakartot). Iniciatyvus, nuolat pilnas idėjų kūrėjas ir atlikėjas, žinomas kosminio džiazo grupės „Brave Noises“ lyderis Mantvydas papasakojo apie konkurso komisiją pavergusios kūrybos idėjas ir sulėtėjusį gyvenimo ritmą.

 

Buvai apdovanotas pirmus metus teikiama M.K. Čiurlionio stipendija-paskata, bet jau turi naują idėją – per metus žadi sukurti 12-os dalių etnokosmologinį garsinį veiksmą „S’Anatomia / Ženklai“. Apie ką šis kūrinys ir ar galima jį sieti su Čiurlionio kūryba?

Supratau, kad noriu siekti archajiško pojūčio, garsinio įvykio, kurio metu klausytojas galėtų pasinerti į kito išmatavimo erdvę – šiuo atveju savo vaizduotę. Kūrinio formą grindžiu Čiurlionio paveikslų ciklo „Zodiakas“ judėjimu. Tas judėjimas yra mitologinis saulės judėjimo aplink žemę pavyzdys: saulė juda aplink žemę, taip aplenkdama kiekvieną iš Zodiako ženklų (žvaigždynus). Nors kalbos apie Zodiako ženklus šiandien dažnai turi neigiamą atspalvį ir susidarytą stereotipą, – bulvarinės spaudos nuopelnas, – šiuos ženklus turėtume priimti rimtai, bent jau kaip seniausią žmogaus archetipų rinkinį. Šiuo metu esu šių ženklų tyrinėjimo etape, tiksliau, tyrinėju archetipiškumą bendrąja prasme, pavyzdžiui, sekdamas socionikos teorija ir pan. Taigi kūrinio formos kaita iš esmės atspindės archetipų kismą – 12-os dalių (12-os Zodiako ženklų) judėjimą. Tai dvylika vokalinių etiudų, simbolizuojančių mūsų vidinį kismą, multidimensiškumą sąmonėje, bet kartu ir tobulą kosminių kūnų judėjimą aplink savo ašį ir aplink kažką, didesnį už save. Kosmoso tyrinėtojai tą kažką didesnį erdvėje apibrėžia kaip „supermasyvias juodąsias skyles“, o aš nežinau – galbūt tai Dievas.

 

Kiekvieną kūrinio dalį sieksiu paremti skirtingų kultūrų derminėmis ir struktūrinėmis spalvomis, o viso kūrinio harmoninį pagrindą sudarys drone muzikai būdingas pagrindas. Jis bus atkurtas pagal planetų judėjimo skleidžiamų vibracijų dažnių spektrogramas, kurias šiais laikais jau galime rasti internete. Jos tikros, tikiuosi. Būtent dėl to šio kūrinio pavadinimas toks komplikuotas, bet kartu man išties artimas. Iš esmės visa tai nusako, kas man svarbu, kuo aš šiandien domiuosi.

 

Ką Tau reiškia Čiurlionis?
Čiurlionį atrandu pamažu, bet jau nuo seniai. Pirma pamilau jo Preliudą a-moll, kaip kažkokį savo vidinio aš atspindį. Dažnai jo klausydavausi, rodos, nuo 9 klasės. Vėliau Čiurlionio muzika figūravo vienam ar kitam kontekste, kažką išgirsdavau apie jo gyvenimą, o šiemet, savo didžiai nuostabai, atradau, kad jis, kaip ir aš, domėjosi kosmosu, mitologiniais bei siurrealistiniais klausimais. Pajutau jam artumą iš naujo ir manau, kad ši pažintis dar nesibaigė.

 

Esi žinomas ir kaip džiazo kompozitorius, trimitininkas, klavišininkas. Turbūt pačiam būtų sunku išskirti, kuri veikla užima pirmą vietą Tavo kūrybiniame gyvenime?
Šiandien dar tikrai nežinau, būna, pradeda aiškėti, bet vėl tampa neaišku, tada nusprendžiu,  kad tiesiog turiu leisti sau klaidžioti. Kaip sakė mano kompozicijos dėstytojas Mārtiņas Viļumas, o kada, jei ne dabar? Apskritai manau, kad tiesiog esu kūrėjas, ir tikiuosi tokiu likti. Svarbiausia, labai norėčiau savęs neblokuoti ir neuždarinėti į kokį nors racionaliai apibrėžtą „pasaulį“. Nors niekada negali žinoti, kaip bus.

 

Vadinasi, esi labiau intuityvistas nei struktūralistas? Ar šiai kategorijai irgi savęs nepriskirtum?

Pirmenybę visada teikiu intuicijai. Struktūra yra tik priemonė jai pažaboti. Tiesa juntama, o ne apskaičiuojama, nors galbūt ir įmanoma tai padaryti. Bet jei ir įmanoma, tai turėtų daryti ne menininkas. Su manimi daug kas ginčytųsi, bet man nuoširdžiai liūdna dėl tokio racionalumo mene. Dar filosofas Georgas Friedrichas Hegelis pranašavo, kad menas, kai taps konceptualus, neteks savo esmės – mirs. Tačiau struktūra yra pagalba mano intuicijai.

 

Esi save išbandęs kine, ne tik kaip garso takelių kūrėjas, bet ir kaip aktorius. Ar aktorystė Tau suteikia papildomų inspiracijų kurti muziką, ar priešingai?

Aktorystė buvo labai trumpas etapas, kad galėčiau sakyti, jog tai man darė didelę įtaką. Kad ir kaip būtų, darbas scenos ir vizualiųjų menų sferoje man visada suteikia naujų perspektyvų kuriant kompozicijas. Man labai svarbi emocinė mintis, žinia, kuri sklinda iš kūrinio. Kinas ir teatras yra puikiai pritaikyti tokią informaciją perduoti. Dramaturginių linijų judėjimo struktūra iš esmės yra neatsiejama nuo mano kūrybos. Emocine prasme kompozicijose visada stengiuosi perteikti pradžią ir pabaigą taip, kad klausytojas galėtų pajusti papasakotą istoriją.

 

Šiuo metu Lietuva ir jos kultūrinis gyvenimas patiria sunkų laikotarpį dėl visą pasaulį kamuojančio viruso. Kaip pačiam sekasi išgyventi tokį periodą, ar tokios negandos gali daryti poveikį kūrybai?

Taip, nuo sėdėjimo vienoje vietoje su tais pačiais žmonėmis iš tiesų pasidaro kiek nykoka. Ir kartais susimąstai, kaip neišprotėti, kai prieš tai buvai įpratęs tiek lėkti ir skubėti. Tačiau viskas įmanoma. Buvo dienų, kai jaučiausi labai gerai ir kūrybingai, buvo dienų, kai jaučiausi gerai, bet visiškai nebuvo nei noro, nei idėjų kurti, buvo dienų, kai jaučiausi prastai, bet nemažai kūriau, bet buvo ir dienų, kai jaučiausi prastai ir kurti visiškai nenorėjau. Taigi vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Tačiau tas vidinis pasaulis, nepaisydamas viruso, teka sava vaga ir gal jam toks sustojęs aplinkinis pasaulis tik į gera? Atsiranda daugiau laiko veikloms, kurios buvo užmirštos, taip pat ir kūrybai, kuriai kartais nelieka laiko įprastinėje kasdienybėje.

 

Dėkoju už pokalbį.

Mantvydas Pranulis „Vilnius Jazz“ festivalyje. A. Mažeikos nuotr.
Mantvydas Pranulis „Vilnius Jazz“ festivalyje. A. Mažeikos nuotr.
Mantvydas Pranulis. Asmeninio archyvo nuotr.
Mantvydas Pranulis. Asmeninio archyvo nuotr.
Mantvydas Pranulis „Vilnius Lab“ finaliniame koncerte. T. Tereko nuotr.
Mantvydas Pranulis „Vilnius Lab“ finaliniame koncerte. T. Tereko nuotr.
Mantvydas Pranulis ir džiazo sekstetas „Brave Noises“. T. Tereko nuotr.
Mantvydas Pranulis ir džiazo sekstetas „Brave Noises“. T. Tereko nuotr.
Mantvydas_Pranulis. T. Tereko nuotr.
Mantvydas_Pranulis. T. Tereko nuotr.