Adomo Narkevičiaus kuruojama grupinė paroda „Tirštikliai“ parodų erdvėje „Editorial“ 

Lapkričio 5 d., penktadienį, 18 val. „Editorial“ erdvė (Latako g. 3, Vilnius) kviečia į Adomo Narkevičiaus kuruojamą grupinę parodą „Tirštikliai“, kurioje pristatoma menininkų - Viktorija Damerell, Liudmila, Sallamari Rantala kūryba.

Pristatydamas parodos temą kuratorius Adomas Narkevičius rašo: Pora mėnesių nieko. Tada apdegusios gumos, skrudėsių, o gal aptingusios, keliolika savaičių neplautos peleninės kvapas. Iš tikrųjų, nei vienas iš jų netinka, bet ieškai atitikmenų tame, ką prisimeni, o prisimeni juslėmis, ne žodžiais. Įkvėpiu šiek tiek oro, liulančio toje pačioje kūnui artimiausioje išorėje. Vėl tas pats. Kvapas, kurio šiuo metu nėra, ir jo atitikmenys, kurie jo neatitinka. „Apsipažinimas“ paties viduje –  neuronai dar nesugeba nesumezga jungčių tarp to, kas buvo ir dar trokšta būti prisiminta. Olfaktorika tvyro tame kūniškam tirštyje kupinam prieštarų, apie kurį nei šimtamečian psichoanalitikun, nei kritinės teorijos neturi laiko mąstyti. Daug teksto efemeriškam Aš, daug teksto tik išoriškai galios struktūrai. Vaikystėje mokė, kad skaityti gerai reiškia skaityti greitai, suskubti atpažinti priežastinius ryšius, juos įtvirtinti vidinėje katalogizavimo sistemoje. Kai prireiks, ji savo visu svoriu užkris ant naujo puslapio. Atpažins jį, pavers jį jau skaitytu – sutaupys teksto, sutaupys laiko. 

Turbūt dėl to ilgai nesupratau, kodėl kitun galėtų norėti piešti. Prieš pusšimtį metų vienan prancūzų menotyrininkan buvo įsitikinan, kad meno kūrinius žmonės „suryja“. Jie pabaigti, juos pirma galima visaip nužvelgti, tada pasiimti, pasidėti, o štai tekstai lieka judrūs. Jie kaip tas vidinio kūno Aš – sau aklosios zonos, kituoms – tirščiai. Juose troškimai neišsenka, nes vėl ir vėl neišsitenka.

aš tik noriu viso viso tavo dėmesio, man tik reikia viso viso mano dėmesio

Bet šiandien skaitau greitai. Tekstai vis labiau panašėja į permatomas, bet sistemas, kurių taisykles stropiai siekiau išmokti. Dar neįvardinti norai, jie kenktų taisyklingai etinei laikysenai. Ši atitikmenų pavidalais nugulė manyje. Tikiuosi, nusėdo tame galių mėtomam vėtomam asmens paviršiuje, panašėjančiam ne tiek į kontūrą, kiek į ženklą. Neįsisunkė į dabar nosį kutenantį orą, persmelktą jame nesančiais kvapais, labai jau nepavykusia Comme des Garçons serija iš ateisiančio laiko. Iš ten tirščius iškrapštyti dar pajėgsiu, nes ne visiškai patikėjau kitan prancūzų filosofan prielaida apie visą persunkiantį galios šešėlį, ir ta ilga kartoteka, nuolat pildoma, 11.05, jami patikėjusių labiau. O į piešinius šiomis dienomis žvelgiu kiek ilgiau – tai mano jutimų susigrąžinimo pratybos.

Viktorija Damerell (g. 1992) - menininkė, dirbanti teksto, performanso ir skulptūros laukuose. Nuo 2009 Viktorija dalyvauja šiuolaikinio meno veikloje kaip kūrėja ir parodų rengėja, taip pat yra eksperimentinės muzikos dueto "Eye Gymnastics" narė. 2017 m. baigė Vilniaus dailės akademijos šiuolaikinės skulptūros magistro studijas ir šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Pastaruoju metu menininkė gyvena ir kuria tarp Vilniaus ir Dzūkijos.

Liudmila – Mildos Januševičiūtės (g. 1990) ir Мišos Skalskio (g. 1994) kūrybinio dueto alter-ego. Liudmila tai miegamojo estrada, saldžiarūgštis popsas po skyrybų, blaškymasis tarp 'teenage cool' ir dėvėto haipo, sintetinis detoksas nuo apmaudo ir saldūs Mildos ir Mišos balsai.

Rašydami dainas kūrėjai semiasi įkvėpimo iš šiuolaikinio buvimo vienišiems kartu. Mildos ir Mišos kuriama svajinga pop muzika dvelkia lengvu deja vu iš 2000-ųjų, susipynusiu su šiuolaikiniais išgyvenimais ir ritmais.

Sallamari Rantala (g. 1988) – Lietuvoje ir šiaurės Suomijoje dirbanti vizualiųjų menų kūrėja. Kūrybinėje praktikoje autorė naudoja eksperimentinio lauko tyrimą medžiagos, žinių ir prasmių rinkimui. Pagrindinį dėmesį kūriniuose menininkė sutelkia į klausimus apie tai, kaip žmonės mokosi ir geba dalintis materialios realybės žiniomis. Rantala įgijo menų bakalaurą Turku menų akademijoje (2017) bei magistro laipsnį  Vilniaus dailės akademijoje (2019). Tarp pastarųjų solo ir grupinių parodų –  Kulttuurikauppila in Ii (Suomijoje), Treignac project (Prancūzijoje), Sic, Helsinkyje (Suomijoje) ir Lentvaryje (Lietuvoje). 2020 m. menininkė buvo apdovanota JCDecaux premijos prizu. Rantala yra kolektyvo Mustarinda (Suomija) narė ir dirba su „House Group“ kuratorinėmis veiklomis, kurių tikslas didinti žinomumą apie visuomenės ekologinę rekonstrukciją, kultūrų ir gamtos įvairovę bei ryšį tarp meno ir mokslo.

Parodos architektė: Laura Kaminskaitė.

Dizainerė: Asta Ostrovskaja.

Editorial programą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba bei Vilniaus miesto savivaldybė.

Dėkojame Laurai Kaminskaitei, Antanui Gerlikui, Monikai Kalinauskaitei, Agnei Jokšei, Monikai Janulevičiūtei, Šiuolaikinio meno centrui.

Paroda veiks iki lapkričio 27 d. Editorial atviras III-V 15-19 val. bei VI 12-16 val.