Paroda „Gulbės, torsai, hologramos“ projektų erdvėje „Editorial“

Gruodžio 17 d. 18 val. „Editorial“ erdvė (Latako g. 3, Vilnius) kviečia į parodos „Gulbės, torsai, hologramos“ atidarymą.

Gulbės, torsai, hologramos – tai veikėjai ir erdvės, kurios susitiko vienu laiku, vienoje ekspozicijoje, megzdami naujus prasminius voratinklius. Voratinklius taip pat bus galima išvysti šioje parodoje, kaip ir kanopinius krabus, varveklius ar šokančius šviestuvus. Ši paroda – lyg filmo treileris glaustai ir dinamiškai nušviečiantis pastarųjų metų „Editorial“ programą ir joje pasirodžiusius menininkus. Trejus metus iš eilės vykstantis paroda-įvykis, skirtas paremti parodų ir susitikimų erdvės „Editorial“ ateinančių metų veiklą, kvies lankytojus ne tik akimis bei mintimis čiupinėti eksponuojamus kūrinius, tačiau ir parsinešti į namus labiausiai „prikibusius“. „Įdomu tai, jog ši paroda tapo viena laukiamiausių mūsų metinių parodų.“ – teigia erdvės kuratorės Neringa Černiauskaitė ir Vitalija Jasaitė. „Galbūt todėl, jog ji tampa lyg meno bendruomenės susitikimo ir vienas kito palaikymo švente. Juk kūrinius suteikiantys menininkai pirmiausia prisideda prie savo kolegų – lietuvių ar užsienio – kūrėjų meninių eksperimentų įgyvendinimo.“

Parodoje eksponuojamus kūrinius suteikė tokie lietuvių menininkai kaip Goda Palekaitė, Antanas Gerlikas, Milda Januševičiūtė, duetas Pakui Hardware bei tarptautinės kūrėjos – Paloma Proudfoot (JK), Anna Reutinger (DE/JAV), Anni Puolakka (FI) bei Josefin Arnell (SE/NL).

Ekspozicijos architektė – Ona Juciūtė.

Parodos dizainas: Nerijus Rimkus.

Paroda veiks iki 2022 m. sausio 15 d.

„Editorial“ programą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba bei Vilniaus miesto savivaldybė.

Goda Palekaitė (g. 1987, Vilnius) – Vilniuje ir Briuselyje gyvenanti bei kurianti šiuolaikinio meno ir performanso menininkė bei tyrėja. 2019 m. Godos tarpdisciplininė veikla buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir Jaunojo menininko premija. 2020 m. išleista autorės dvikalbė knyga Schizmatikai (Leidykla LAPAS). Menininkė yra surengusi solo parodas RawArt galerijoje Tel Avive, Art Cube Artists‘ Studios Jeruzalėje (Teisinės sapno pasekmės), Centre Tour à Plomb Briuselyje (Dangaus architektūra), bei Konstepidemin meno centre Geteborge (Ribiniai protai). Menininkės performansai buvo pristatyti  Kanal-Pompidou centre Briuselyje, Pelkių paviljone Venecijos Architektūros bienalėje (2018), Šiuolaikinio meno centre Vilniuje ir kitur.

Antanas Gerlikas (g. 1978) – Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas. Menininko solo parodos vyko galerijoje Tulips & Roses (su Liudviku Bukliu, 2008), Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vitrinoje (2011) ir virtuvėje (2014), Meno centre Art in General Niujorke (2013), Objectif Exhibitions meno centre Antverpene (2013), Kopos Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2016), P////AKT (solo paroda su Laura Kaminskaite, Amsterdame, 2018). Dalyvavo grupinėse parodose – Vilniaus šiuolaikinio meno centre (2014), šiuolaikinio meno galerijoje Bunkier Sztuki Krokuvoje (2015), XII Baltijos trienalės parodoje Rygoje (2016).

Liudmila – Mildos Januševičiūtės (g. 1990) ir Мišos Skalskio (g. 1994) kūrybinio dueto alter-ego. Liudmila tai miegamojo estrada, saldžiarūgštis popsas po skyrybų, blaškymasis tarp ‘teenage cool’ ir dėvėto haipo, sintetinis detoksas nuo apmaudo ir saldūs Mildos ir Mišos balsai.

Pakui Hardware – menininkės, kuratorės ir rašytojos Neringos Černiauskaitės ir menininko Ugniaus Gelgudos duetas. Dueto solo parodos surengtos tokiose institucijose kaip BALTIC šiuolaikinio meno centras, Gatesheadas, JK (2021); Carlier | gebauer galerija, Berlynas (2020); MdbK modernaus meno muziejus, Leipcigas, Vokietija (2019); Tenderpixel galerija, Londonas ir Bielefelder Kunstverein, Vokietija (abi 2018), SIC galerija Helsinkis (2017) bei MUMOK meno muziejus, Viena (2016). Dalyvavo grupinėse parodose Prahos nacionalinėje dailės galerijoje (2021); Gardenos bienalėje ir MOCO centre, Montepeljė, Prancūzijoje (abi 2020); 16-oje Stambulo bienalėje (2019); MAXXI muziejuje, Romoje; XIII Baltijos trienalėje ŠMC (abi 2018) ir daugelyje kitų.

Paloma Proudfoot (g. 1992, Londonas) yra Londone gyvenanti ir kurianti menininkė, baigusi magistro studijas Karališkajame menų koledže (RCA). Greta savo solinės veiklos ji bendradarbiauja su choreografe ir menininke Aniela Piasecka bei performansų grupe Stasis. Proudfoot taip pat dažnai dirba su menininke artist Lindsey Mendick po pavadinimu „Proudick“, drauge kurdamos instaliacijas bei performansus. Naujausių Proudfoot solo parodų sąraše – Curing, Sans Titre galerija, Paryžius (2019); A History of Scissors, Soy Capitan galerija, Berlynas (2019); The Detachable Head Serves as a Cup, Cob Gallery, Londonas (2018). Tarp paskutinių duo ir grupinių parodų – Dancing at the edge of the World, Sara Zanin Gallery, Roma (2020); Becoming Plant, Tenderpixel, Londonas (2018).

Anna Reutinger ( g. 1991, Ouklandas, Kalifornija), šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne. Jos kūryba sujungia skulptūrą, instaliaciją ir performansą, kviesdama sugrįžti prie amatų, pasipriešindama kapitalistiniam gamybos ciklui ir skatindama socialinę, materialinę ir aplinkosauginę empatiją. Svyruodama tarp atsitiktinių ir tyčinių gestų, ji pasitelkia medžiagišką ir socialinį indėlį, kad atskleistų daiktų ir būtybių laikinumą bei jų tarpusavio ryšį. Jos darbai eksponuoti CAPC Bordo šiuolaikinio meno muziejuje, Sent Etjeno bienalėje (Prancūzija); MKG dailės ir amatų muziejuje Hamburge (Vokietija); Jano van Eycko akademijoje, „W139“, „De Fabriek“ (Nyderlandai); „Klara Kiss Zipspace“ (Šveicarija); „Macao Milano“ (Italija); „The Hammer Museum“, „The Getty Center“, „The New Wight Gallery“, „Chin’s Push“ ir „Control Room“ Los Andžele (JAV).

Anni Puolakka (g. 1983, Oulu, Suomija) – šiuo metu įsikūrusi Roterdame ir Helsinkyje. Kūrybinėje praktikoje dokumentinę medžiagą inkorporuoja į fiktyvius pasaulius, kurdama performansus, video meną, instaliacijas, piešinius ar tekstus. Puolakka solo parodų sąraše – Oestrus Polansky galerijoje, Prahoje (2020), (Parasitia, 427 galerijoje, Rygoje (2019) bei Degradia Sorbus galerijoje, Helsinkyje (2018). Pastaruoju metu menininkės darbai buvo eksponuoti BOZAR (Briuselyje), PLATO Ostrava, W139 (Amsterdame), modernaus meno muziejuje Kiasma (Helsinkis), TENT (Roterdamas), tarptautiniame teatro festivalyje „Baltic Circle festival“ (Helsinkis), performanso erdvėje (Sidnėjus, Niujorkas). Puolakka yra festivalio „Wonderlust“ bendra-organizatorė.

Josefin Arnell (g. 1984 Švedijoje) gyvena ir dirba Amsterdame. Jos kūryba apima video, piešimą, performansą ir skulptūrą. Pasitelkusi šias medijas, Arnell pasakoja istorijas, kaip naviguoti šiuolaikinėse infrastruktūrose su jų neįvykdomais reikalavimais, troškimais, dominavimu ir kontrole. 2018 m. Arnell apdovanota Theodora Niemeijer Prijs, skirtu kylančioms Nyderlandų menininkėms. Arnell darbai tarptautiniu mastu buvo rodomi Van Abbe muziejuje (NL); Amsterdamo tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje (NL); Kunsthalle Münster (DE); Auto Italia (JK); Šiuolaikinio meno centre FUTURA (CZ); Tarptautinėje Maskvos jaunųjų menininkų bienalėje 2018 (RU); Sorbus Gallery (FI); Palais de Tokyo (FR); Oslo jaunųjų menininkų asociacijoje UKS (NO) ir WIELS (BE).