Autorius: Mo inf.

Mo inf.

MO muziejus – pažinimo vieta, kurioje pasitelkus meną galima mokytis visą gyvenimą. Mokytojų dienos proga MO muziejus pristato MOkytojo pasą ir naujas edukacines programas, skirtas bendradarbiauti su mokyklų bendruomenėmis.

„Edukaciniai užsiėmimai už mokyklos sienų padeda geriau suprasti ir įtvirtinti turimas žinias bei yra puiki proga naujai patirčiai. Jie pažadina moksleivių smalsumą, didina motyvaciją, norą sužinoti daugiau, sutelkia grupę, padeda kurti teigiamą emocinį klimatą klasėje, leidžia vaikams ir jaunuoliams pasijusti ne tik mokyklos, bet ir didesnės bendruomenės dalimi“, – sakė Rima Povilionytė, MO muziejaus edukacijos programų koordinatorė.

Mo inf.

MO muziejus nuo pat savo atsidarymo skirs didelį dėmesį kūrybiškumo ir emocinio intelekto ugdymui. Profesionalios programos įvairaus amžiaus vaikams bus vykdomos kartu su Paramos vaikams centru.

MO muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Paramos vaikams centru, kad savo erdvėse galėtų pasiūlyti aukščiausio lygio kūrybiškumo ir emocinio intelekto užsiėmimus ir pradinukams, ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Greta socialinių bei emocinių gebėjimų lavinimo programų, psichologai ves mokymus kitų MO muziejaus edukacinių užsiėmimų vedėjams. Taip pat atliks nuolatines edukatorių grupių supervizijas.

Mo inf.

MO pristatys savo pirmąją parodą „Visas menas – apie mus“ ir su vienu muziejaus bilietu dovanos galimybę dalyvauti dviejuose pasirinktuose renginiuose.

Spalio 18-21 dienomis MO muziejaus erdvėse sau vietą ras įvairios meno sritys bei dar įvairesni lankytojai. MO yra atviras ir kviečiantis burtis bei kurti muziejų drauge, todėl MO atidarymo šventė bus kuriama kartu su draugais, kurie nori pasveikinti MO muziejų – naują erdvę Lietuvos kultūros žemėlapyje.

MO muziejus lankytojams siūlys ne tik besikeičiančias parodas, bet ir daugybę renginių. Per muziejaus atidarymą bus galima apsilankyti renginiuose, kurie vėliau taps nuolatiniais. „Pietų pertrauka muziejuje“ vienu metu leis ir pažinti parodą, ir papietauti – išskirtinė galimybė skubantiems miesto profesionalams įsileisti meną į savo kasdienybę.  „Pasimatymas su meno kūriniu“ pakvies kartu su žymiu žmogumi artimiau pažinti vieną parodos kūrinį. Ketvirtąją atidarymo dieną, kaip ir kiekvieną sekmadienį, bus ypač laukiamos šeimos.

Tai tik kelios MO atidarymo programos detalės. Keturių dienų šventė apims vizualiųjų menų, muzikos, šokio, teatro, performanso, kino sritis. Savo mintimis su lankytojais dalinsis muziejaus steigėjai Danguolė ir Viktoras Butkai, architektas Daniel Libeskind, pirmosios parodos kuratorė Raminta Jurėnaitė, kolekcijos menininkai, literatūros, teatro ir kino atstovai, žurnalistai, muzikantai ir kiti. Vyks diskusijos apie tapatybę, kultūrą interneto laikais, šiuolaikinį meną.

Pilna MO atidarymo programa bus pristatyta spalio pradžioje ir kartu paskelbta registracija bei bilietų pardavimas. Bilietai bus parduodami tik internetu. Su vienu bilietu bus kviečiama aplankyti parodą ir du pasirinktus programos renginius. Apsilankyti bus galima išimtinai tuo laiku ir tuose renginiuose, į kuriuos yra užsiregistruota. Išankstinė registracija bus vykdoma tam, kad visi jaustųsi patogiai ir džiugiai.

Kaip tai veiks?
Kiekvienas, norintis apsilankyti MO muziejuje spalio 18-21 dienomis, per MO muziejaus interneto svetainę turės registruotis ir pasirinkti parodos lankymo laiką bei iki dviejų renginių bet kuriomis atidarymo dienomis. Tokiu būdu kiekvienas lankytojas įsigis bilietą su savo paties susidaryta atidarymo programa.

MOdernistams – MO muziejaus rėmėjams ir kūrėjams – bus dovanojamas išankstinis apsilankymas muziejuje iki jo atidarymo bei vienas nemokamas bilietas į atidarymą, su kuriuo taip pat reikės registruotis į parodą bei du pasirinktus renginius.

MO muziejaus atidarymo naujienas galima sekti Facebook socialiniame tinkle: http://bit.ly/MOstartas

MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Sukauptą 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų.

Nuo 2018 m. spalio 18 dienos MO tampa gero laisvalaikio vieta. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

Kontaktai: komunikacijos vadovė Ieva Blaževičiūtė, [email protected], 86 234 8587.

Mo inf.

MO muziejus, plačiai duris atversiantis jau spalio 18 dieną, kiekvieną sekmadienį kvies turiningai leisti laiką kartu su šeima. MO, bendradarbiaudamas su teatru „Pradžia“, kas savaitę lauks vaikų su specialia programa ir žaidimais.

Mo inf.

MO muziejuje atsidarančiame spalio 18 dieną įsikurs MO bistro. Išskirtinis šios vietos interjero  akcentas – skaitmeniniu būdu atkurtas Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės sieninės tapybos darbo fragmentas. Kultūros paveldu paskelbta freska esanti Naujųjų Valkininkų sanatorijoje „Pušelė“, šiuo metu yra suniokota. MO muziejus atveria galimybę įspūdingą 19 metrų kūrinio fragmentą pamatyti visiems vertinantiems ir mėgstantiems šių unikalių Lietuvos menininkų kūrybą.

Daugeliui šis fragmentas gali priminti nebeišlikusį Vilniaus kavinės „Nykštukas“ interjerą. Birutė Žilytė (g. 1930) su vyru A. Steponavičiumi (1927–1996) sienų tapybos darbais papuošė ne tik legendinę Vilniaus kavinę „Nykštukas“ (1964), bet ir 2015 m.  valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtą Valkininkų sanatoriją „Pušelė“ (1969–1972). Deja, originali freska yra suniokota ir netvarkoma. MO muziejuje išvysite skaitmeniniu būdu labai kokybiškai atkurtą originalaus kūrinio fragmentą. 2016-2018 metais atkūrimo darbus atliko „Vilniaus galerija“, kartu dalyvaujant ir kūrinio autorei B. Žilytei. Fragmentas atspaustas ant aliuminio kompozito plokštės, jo dydis 230 cm x 1872 cm.

Mo inf.

2015 metais MO muziejus pristatė Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą. Šiemet ketvirtasis sezonas atidarytas su nauju, šešioliktu, pašnekovu – Lietuvos banko iniciatyva prakalbintu Vladu Jurgučiu.

Jau šešiolika Vilniaus skulptūrų kviečia vilniečius ir miesto svečius nepraeiti pro šalį, bet stabtelėti trumpam pokalbiui telefonu – tereikia turėti išmanųjų telefoną ir nuskenuoti prie skulptūros pritvirtintoje lentelėje esantį QR kodą ar įvesti į naršyklę nurodytą adresą. 2015 metais Vilnius tapo ketvirtuoju miestu pasaulyje, prakalbinusiu skulptūras, susilaukdamas ir New York Times dėmesio.
Pasak MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės: „Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas puikiai atitinka MO muziejaus misiją – skatinti pažinti mus supantį kultūros ir meno lauką bei padėti užsimegzti asmeniniam santykiui su vizualiuoju menu“.

Vilniaus kalbančių skulptūrų sezonas pradėtas ten pat, kur jis startavo 2015 metais – L. Stuokos-Gucevičiaus skvere. Sezono atidaryme netruko judesio, jį sukūrė Vilniaus šokio teatro Low Air pasirodymas ir speciali Gatvės gyvos ekskursija MO muziejaus nariams – MOdernistams.
Low Air įkūrėjai Airida ir Laurynas Žakevičiai taip pat yra MOdernistai – ne tik gyvenime, kurdami spektaklius ir mokydami šokio vilniečius Low Air šokio mokykloje, bet ir palaikydami MO muziejaus idėją: „Labai laukiame MO muziejaus atidarymo dėl kelių priežasčių: esame šiuolaikinio meno fanatikai ir mylėtojai, o kiekvienos savo šokio kelionės metu stengiamės aplankyti ir modernaus meno muziejus svetur! Lietuvai tokio muziejaus labai reikėjo ir mes džiaugiamės tapę MOdernistais, norėdami mėgautis visomis muziejaus kūrybinėmis veiklomis. Džiaugiamės galėdami prisijungti prie skulptūrų prakalbinimo, nes niekas kitas skulptūros neprakalbins taip, kaip tai gali padaryti gyvas kūnas ir šokis“.

Šių metų spalio 18 d. atsidarysiantis MO muziejus, skelbdamas ketvirtąjį sezoną ne tik atnaujino visas lenteles, bet kartu su Lietuvos banku kviečia pasikalbėti ir su Vladu Jurgučiu.
Vladas Jurgutis buvo pirmasis Lietuvos banko valdytojas, daug prisidėjęs užtikrinant tarpukario Lietuvos pinigų stabilumą, lito įtvirtinimą šalies ūkyje. Jo dėka litas tapo viena stipriausių tuometinių Europos valiutų.  „Lito tėvu“ vadinamam Vladui Jurgučiui paminklas yra nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų. Taip simboliškai pagerbta ir buvusi šalies valiuta, ir vienas pagrindinių jos kūrėjų. V. Jurgučio biustas pastatytas Lietuvos banko pastato nišoje Gedimino prospekte.

„Pinigas yra gyvenimui, o ne gyvenimas pinigui“. Taip dar prieš šimtmetį teigė vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos ekonomistų Vladas Jurgutis, kurio daug tuomečių įžvalgų aktualios ir šiandien. Džiaugiamės, kad V. Jurgučio skulptūra prisijungia prie įstabaus kalbančių skulptūrų projekto ir pirmojo Lietuvos banko valdytojo mintis galės išgirsti bet kuris trumpam šalia stabtelėjęs praeivis. Prakalbindami Jurgučio skulptūrą siekėme atkurti tarpukario dvasią, o į klausantį žmogų kreiptis paties Jurgučio kadaise parašytais žodžiais“, – sakė Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius ir skulptūros V. Jurgučiui idėjos autorius Giedrius Simonavičius.

V. Jurgučio skulptūrai tekstą įgarsino aktorius Rimantas Bagdzevičius. Vlado Jurgučio biustą ir jo pagrindą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.

MO muziejus prakalbino skulptūras, kuriose įkūnytos svarbios lietuvių istorinės asmenybės, kitų tautų atstovai, atspindintys Vilnių kaip multikultūrinį miestą, ir fikciniai personažai – pasakojimo apie Vilniaus miestą dalis. Skambučio metu klausytojai gali pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, drauge – kultūrinį, istorinį ir architektūrinį Vilniaus paveldą, prisiminti miesto istoriją.
Skirtingus skulptūrų charakterius sukūrė žymūs rašytojai ir dramaturgai, o jų monologus įskaitė  aktoriai, dainininkai, visuomenės veikėjai.

MO muziejus – (iki 2017 m. birželio 7 d. veikęs kaip Modernaus meno centras (MMC)). Tai Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva 2009 m. įsteigta viešoji įstaiga, veikianti kaip muziejus be sienų. Šiuo metu yra statomas muziejus Vilniaus centre (buvusioje kino teatro „Lietuva“ vietoje), kuris duris atvers 2018 metų rudenį. Tai yra pozityvus pokytis nusistovėjusiame Lietuvos kultūriniame gyvenime, nes MO muziejus ne tik pristatys Lietuvos moderniojo meno kolekciją nuo 1950 metų iki šių dienų, bet burs bendruomenę, taps kultūros centru Vilniuje ir motyvuos būti aktyviais, drąsiais, laisvais ir kultūringais piliečiais.

Daugiau informacijos apie MO mzuiejų: www.mo.lt

Kontaktai: Ieva Blaževičiūtė, [email protected], 86 234 8587.

Mo inf.

Šeštadienį, birželio 9 d., 13:00 val. ArtVilnius’18, Litexpo, Konferencijų salė 5.3

Svarbu ne tik sukaupti, bet ir parodyti!

Pirmą kartą Lietuvos grafika nuo 1960 metų iki šių dienų naujoje MO muziejaus išleistoje knygoje.
Ketvirtadalis iš jau daugiau kaip puspenkto tūkstančio MO muziejaus kolekcijos kūrinių – grafikos darbai. MO grafikos rinkinys yra pakankamai išsamus, reprezentuojantis visų to laikotarpio dailininkų kartų ir beveik visų ryškesnių jų atstovų kūrybą. Iki šiol nebuvo leidinio, kuris pristatytų XX–XXI a. grafiką.

Kviečiame į naujo albumo pristatymą, kuriame Lietuvos grafikos nuo 1960-ųjų iki šių dienų istorija ir jos panorama.

Pristatymo dalyviai: Erika Grigoravičienė – knygos autorė ir sudarytoja, menotyrininkė Jurga Minčinauskienė – menotyrininkė, menininkų biogramų albume autorė Kristina Kleponytė-Šemeškienė – menotyrininkė, menininkų biogramų albume autorė Helmutas Šabasevičius – menotyrininkas
Moderuoja: Milda Ivanauskienė – MO muziejaus direktorė

Kontaktai: komunikacijos vadovė Ieva Blaževičiūtė, [email protected], 86 234 8587.

Mo inf.

MO muziejaus statybvietėje sparčiai kyla pastato sienos. Liepą planuojama baigti pirmo aukšto statybas. Taip pat vidurvasarį statybų aikštelę paliks archeologai, MO muziejaus sklype aptikę unikalių istorinių radinių.

Archeologų komandai vadovavusio dr. Lino Girlevičiaus teigimu, jau nuo XIV a. būsimo muziejaus vieta buvo istoriškai svarbi Vilniaus miestui. Manoma, kad tuo metu sklype galėjęs būti pylimas, kurio menamos liekanos aptiktos po kino teatro pastatu. XVI a. pradžioje Vilniaus miestą apjuosus gynybine siena, šalia būsimo MO muziejaus buvo vieni iš miesto vartų – Trakų vartai. Nuo XVI a. pradžios Vingriai tapo pagrindiniu vandens tiekimo šaltiniu vilniečiams.

„Didžioji miesto dalis – smėlynai, taigi viduramžiais kasti individualius šulinius buvo sudėtinga, vandentiekis tapo itin svarbia miestiečių gyvenimo dalimi. Vietovė už gynybinės sienos iki XVII–XVIII a. buvo neužstatyta, todėl čia laisvai tiestos vandentiekio trasos. XVI a. pradžioje, Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais, pertvarkant miestą, vandentiekio eksploatavimo teisės buvo perduotos domininkonams. Senoji sistema veikė iki XIX a., viena vandentiekio trasų tuomet nuo Vingrių tęsėsi iki Šv. Ignoto kareivinių – dabartinės LR Krašto apsaugos ministerijos“, – pasakoja L. Girlevičius.

Nors XX a. vid., statant kino teatrą „Lietuva“, Vingriuose buvo nukasta didelė dalis kultūrinių sluoksnių, archeologams pavyko rasti nesuardytą sluoksnį, išsaugojusį įdomius radinius.

„Šiame sluoksnyje išliko ne tik vandentiekio trasos, bet ir itin ankstyvo laikotarpio gynybinio pylimo liekanos. Istoriniai šaltiniai rodo, kad toks pylimas egzistavo kažkur už pranciškonų vienuolyno, tačiau iki šiol jis nebuvo itin gerai identifikuotas. Manoma, kad prie šio pylimo galėjusi vykti Vilniaus gynėjų kova su kryžiuočiais“, – apie netikėtą istorinį palikimą kalba archeologas.

Būsimo muziejaus vietoje archeologams taip pat pavyko rasti istorinių monetų – tikėtina lietuviško ilgojo fragmentą, LDK Vytauto denarą, Žygimanto Augusto obolą, papuošalų. Krosnių fragmentai patvirtina, kad šiame sklype užsiimta gamybine veikla – žiesta keramika, nes šalia nestigo molio ir vandens. XIX. a. vid. istoriniai planai rodo, kad Vingriuose pranciškonai veisė daržus, o šalia, dabartinės Purvynės gatvės vietoje, tekėjo upelis, XIX a. nukreiptas į kolektorių.

MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės teigimu, archeologiniai kasinėjimai – itin svarbi statybų proceso dalis ir svarbus miesto istorijai pasakojimas.

„Kasinėjimai patvirtino šio sklypo istorinę svarbą vilniečių gyvenimui. Gynybinis pylimas, vandentiekis, gamybinė veikla – neatsiejama viduramžių ir vėlesnio laikotarpio miestiečių gyvenimo dalis. XX a. čia gyvavo svarbi kultūrinė erdvė, taigi turime rimtą užduotį – ne tik kaupti miesto istoriją, bet užtikrinti tęstinumą ją kurdami.“, – sako M. Ivanauskienė.

Pasak direktorės, kasinėjimai bus baigti kartu su pirmo aukšto statybomis. Iki rugpjūčio bus statomos antro aukšto sienos. Planuojama, kad iki vasaros pabaigos iškils 60 proc. pastato. Iki spalio pabaigos ketinama visiškai baigti trečio aukšto statybų etapą, uždengti stogą ir įstiklinti pastatą.

Nuo 2009 m. iki atidarymo MO muziejus veikia kaip „muziejus be sienų“ – įgyvendina visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus („Literatų gatvė“, „Vilniaus kalbančios skulptūros“, „Keliaujantis muziejus“), leidžia meno edukacijai skirtas knygas. Būsimo muziejaus pagrindą sudaro nuosekliai kaupiama Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija. Šiuo metu joje yra daugiau nei 4300 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažintų menininkų kūrinių.

Kontaktai: Komunikacijos vadovė Ringailė Papartytė, [email protected], 861585707.

Mo inf.

2018 m. Vilniuje atsidarys Mo modernaus meno muziejus. Iki šiol veikiantis kaip muziejus be sienų Modernaus meno centras (MMC) pakeitė pavadinimą ir trečiadienį pristatė naują vizualinį identitetą. Renginyje pristatyta ir speciali laikinoji „kalbanti istaliacija“ – Mo muziejaus pavadinimo raidės, kurios po renginio pradės kelionę po Vilnių. Keliauti po sostinę pradėjo ir „Mini Mo“, lankantis atokiausias Vilniaus erdves. Šias keliones visi Mo muziejaus bičiuliai vasarą galės stebėti socialiniuose tinkluose.

„Nuo 2009 m., kada buvo įkurtas Modernaus meno centras, kantriai dirbome, kad menas įvairiausiomis formomis kalbėtų žmonėms ir drąsintų jį pažinti. Vystydami šį dialogą pastebėjome, jog neretai santrumpas sunku ištarti ir įsiminti. Artėjant muziejaus gimimui nusprendėme, kad laikas permąstyti jo vardą“, – pristatymo metu kalbėjo Mo muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

Pasak M. Ivanauskienės, kartu su reklamos agentūra „New!“ kelis mėnesius ieškota naujo vardo, kuris būtų lengvai ištariamas ir įsimenamas, kalbėtų apie atvirumą, padėtų lankytojui kurti asmenišką santykį su muziejumi ir suvokti jį kaip natūralią savo gyvenimo dalį.

„Mo prasmė nesunkiai nuspėjama – ji užkoduota „mo-dernume“. Be to, Mo prasideda žodžiai „mo-kytis“ ir „mo-tyvacija“, o tai vienas esminių mūsų tikslų – galimybei mokytis ir gauti žinių muziejuje norime skirti tiek energijos, kad ji grįžtų išaugusiu įsitraukimu ir susidomėjimu. Mo taip pat yra angliško žodžio more („daugiau“) tarimas. „Daugiau“ mums yra raktinis žodis: daugiau žmonių prie meno, daugiau įsitraukimo, patyrimų ir bendravimo, daugiau to, kas papildo muziejaus kasdienybę – kinas, renginiai, kavinė, suvenyrai ir knygynas, viešos erdvės“, – sako Mo muziejaus direktorė.

Naują muziejaus vizualinį identitetą kūrusios reklamos agentūros „New!“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, pristatydamas idėją, pasakojo, jog agentūra buvo įkvėpta aštriakampio architektūrinio sprendimo, meno sukeliamos jausmų amplitudės ir daugybės raidės “M” pasikartojimų pavadinime – “Mo”, “Modernaus”, “Meno”, “Muziejus”.

„Visa tai dizainerių komanda susintetino į nesibaigiančia “M”, kuri tarsi seismiškai juda, šriftui suteikdama emblemiškumo. Tai dinaminis ženklas, priklausomai nuo priemonių galintis tęstis, kiek tik pageidaujama. Ženklo dinamiškumas yra itin aktualus meno institucijai, kurios eksponatai nuolat keičia ją pačią“, – teigia T. Ramanauskas.

Pristatymo metu greta Literatų gatvės sienos, tapusios pirmuoju MMC projektu miestiečiams, trumpam įkurdinta instaliacija – „kalbančios“ Mo muziejaus pavadinimo raidės. Taip tęsiama dar vieno MMC projekto – „Vilniaus kalbančių skulptūrų“ – tradicija. „Kalbančią“ instaliaciją galės išgirsti visi nauju muziejumi besidomintys vilniečiai. Po renginio, birželio 8–11 d., ji įsikurs meno mugėje „Art Vilnius“, o iš jos sugrįš į miesto centrą, Bernardinų sodą, ir vasarą lankys skirtingas sostinės erdves.

Pristatymo svečius skanėstais vaišino dabartiniai kaimynai „Senamiesčio krautuvė“ ir „Beigelistai“, kava būsimi kaimynai – „Caffeine Roasters“.

Nuo 2009 m. iki atidarymo Mo muziejus veikia kaip „muziejus be sienų“ – įgyvendina visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus („Literatų gatvė“, „Vilniaus kalbančios skulptūros“, „Keliaujantis muziejus“), leidžia meno edukacijai skirtas knygas. Būsimo muziejaus pagrindą sudaro nuosekliai kaupiama Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija. Šiuo metu joje yra daugiau nei 4300 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažintų menininkų kūrinių.

Kontaktai: Komunikacijos vadovė Ringailė Papartytė, [email protected], 861585707.