Spalio 18 d. Nacionalinė filharmonija rengia koncertą Mažojoje salėje. Jaukioje aplinkoje skambės kamerinės muzikos programa, o jos klausytis kviečia 40-metį šiemet švenčiantis obojininkas, profesorius, daugelio konkursų laureatas Robertas Beinaris. Ta proga koncertas žaismingai pavadintas „Robertas Beinaris ir draugai“.
Sunku įsivaizduoti, kaip vienas muzikantas gali aprėpti tiek veiklos sričių, kiek aprėpia Robertas Beinaris. Jis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas (nuo 2017 m. – profesorius), 17 metų dirba Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniame ansamblyje „Musica humana“, yra grojęs solo su Toskanos simfoniniu, Tirolio Insbruko simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Lvovo filharmonijos simfoniniu, Kijevo solistų kameriniu, Hundisburgo tarptautinės akademijos, Klaipėdos miesto kameriniu, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos ir kitais orkestrais. R. Beinaris įkūrė Lietuvos obojų kvintetą, yra ansamblio meno vadovas, taip pat Lietuvos obojininkų čempionato ir įvairių tarptautinių konkursų organizatorius. 2017 m. įkūrė medinių pučiamųjų instrumentų kvintetą „Nauji garsai“. Nuo 2014 m. obojininkas įtrauktas į „Buffet Group“ (Prancūzija) medinių pučiamųjų instrumentų firmos žymiausių obojininkų sąrašą. 2014 m. R. Beinariui suteiktas muzikos srities meno daktaro vardas, 2015 m. jis apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ prizu.
Sparčiai plečiantis Lietuvos politiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui su Indija bei Tailandu, didėja ir šių šalių kultūros mainų galimybės. Abiem pusėms siekiant stiprinti kultūros ir akademinius ryšius, gastrolių į šias šalis išvyko vienas žymiausių Lietuvos muzikos kolektyvų – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO).
LNSO koncertai Indijoje ir Tailande – tai ambicingų Lietuvos nacionalinės filharmonijos planų kuo plačiau ir kuo aukštesniu lygiu pristatyti Lietuvos muzikos kultūrą pasaulyje dalis. Pasak gastrolėse orkestrą lydinčios filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, naująjį sezoną filharmonija nusiteikusi įvairiapusiškai plėsti koncertinę veiklą, tad įspūdingos orkestro gastrolės į Indiją ir Tailandą yra ryškus žingsnis į dar platesnius tarptautinius vandenis.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos 77-ojo koncertų sezono pradžiai vienas joje reziduojančių kolektyvų – Lietuvos kamerinis orkestras – kartu su meno vadovu, smuikininku Sergejumi Krylovu sumanė muzikinę puotą. Joje skambės serenados, žaižaruos ugningi motyvai, liesis gaivūs arfos pasažai, kraują kaitins perkusijos ritmai. Visa vainikuos garsiojo Platono veikalo „Puota, arba apie meilę“ dialogai, liaupsinantys meilę. Taigi spalio 7 d. Filharmonijoje vyks kuo tikriausias muzikų simpioziumas apie meilę, o jame su LKO ir S. Krylovu dalyvaus arfininkė Joana Daunytė ir ansamblis „Giunter Percussion“.
Koncerto pradžioje skambės Wolfgango Amadeus Mozarto Serenada orkestrui Nr. 6 D-dur („Serenata notturna“). Serenadas kompozitoriui dažniausiai užsakydavo didikai svečių priėmimams, viešiems renginiams atvirame ore, vestuvėms bei gimimo dienoms, koncertams draugų ir globėjų namuose. Garsiausia Mozarto serenada – „Mažoji nakties muzika“, KV 525, tačiau jai populiarumu nenusileidžia Serenada orkestrui Nr. 6, parašyta 1776 m. sausį Zalcburge. Šis neilgas, iškilmingas, grakštus, pakilios nuotaikos kupinas kūrinys – puikus akcentas Lietuvos kamerinio orkestro sezono pradžiai, pavadintai „Serenata notturna“.
Rugsėjo 30 d. Nacionalinėje filharmonijoje koncertuos dar visai neseniai šioje scenoje triumfavusi japonų smuikininkė Yurina Arai. 2017 m. ji tapo Tarptautinio J. Heifetzo smuikininkų konkurso Vilniuje nugalėtoja. Solistė grieš su maestro Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO).
Įspūdingi Yurinos Arai pasiekimai prasidėjo prieš daugiau kaip dešimt metų – 2005-aisiais ji nugalėjo studentų konkurse Nagojoje, 2006 m. pelnė pirmą premiją tarptautiniame konkurse Osakoje, 2007-aisiais – vėl pirmoji premija Nagojoje, 2009 m. – pirmoji premija ir Didysis prizas Japonijos atlikėjų konkurse, 2011 m. – antroji premija konkurse Rumunijoje, 2014 m. – pirmosios premijos konkursuose Jokohamoje ir Karijoje bei antroji premija Zalcburgo W. A. Mozarto kamerinės muzikos konkurse, taip pat jėgų išbandymas pusfinaliuose prestižiniuose P. Sarasate’s (Ispanija) ir D. Oistracho (Rusija) konkursuose ir t.t. Šie laurai jaunąją virtuozę atvedė į pirmąsias vietas autoritetingiausiuose smuikininkų konkursuose – ji tapo absoliučia nugalėtoja, pelniusia gausias publikos ovacijas, tarptautiniuose A. Grumiaux ir J. Heifetzo konkursuose. Pastarajame Y. Arai dar buvo apdovanota specialiu Lietuvos nacionalinės filharmonijos prizu. 2017 m. gegužę konkurse „Prahos pavasaris“ jaunoji smuikininkė pelnė antrąją premiją.
Nacionalinė filharmonija 77-ąjį koncertų sezoną pradeda simfoninės muzikos vakaru. Rugsėjo 16 d. su maestro Modesto Pitrėno vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru grieš svečias iš Vokietijos – violončelininkas Johannesas Moseris, šiuo pasirodymu pradedantis ir savo intensyvų 2017–2018 m. koncertų sezoną. Koncerto programoje – etapinio anglų kompozitoriaus, XIX–XX a. sandūroje gyvenusio Edwardo Elgaro pompastiškasis maršas ir efektingas Koncertas violončelei su orkestru, antroje koncerto dalyje – titaniškąja vadinta Pirmoji austrų kūrėjo Gustavo Mahlerio simfonija.
Šio, o ir kitų koncertų nuo šiol Filharmonijos publika galės klausytis ne tik gyvai, bet ir skaitmeninėje salėje. Tai – virtualiame pasaulyje savo pozicijas vis labiau stiprinančios Filharmonijos 77-ojo sezono naujovė. Koncertų įrašai bus pasiekiami puslapyje nationalphilharmonic.tv.
Birželio 7 d. Vilniaus festivalyje – skambės programa „Vidurnakčio saulė“, ją atliks nuolatiniu festivalio dalyviu tapęs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), vadovaujamas vyr. dirigento Modesto Pitrėno. Filharmonijos scenoje su LNSO pasirodys italų violončelininkas Mario Brunello, kurio įspūdinga tarptautinė karjera prasidėjo iškart po pergalės prestižiniame tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse 1986-aisiais. Italų virtuozui patikėta solisto partija festivalio užsakymu parašyto lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinio „Vidurnakčio saulė“ pasaulinėje premjeroje. Koncerte dar skambės Gustavo Mahlerio Penktosios simfonijos cis-moll IV dalis Adagietto, dažnai vadinama simfoninės lyrikos kvintesencija, bei dvi simfoninės Felixo Mendelssohno-Bartholdy partitūros.
Nacionalinės filharmonijos scenoje solo violončele griešiantis Mario Brunello koncertuoja su pripažintais pasaulio kolektyvais – tai Londono, Karališkosios, Miuncheno, Prancūzijos radijo filharmonijų,Filadelfijos, Tokijo NHK, Šv. Cecilijos akademijos, Berlyno vokiečių simfoniniai, G. Mahlerio, Kioi kameriniai orkestrai ir kt. M. Brunello bendradarbiauja su žymiausiais batutos meistrais, Claudio Abbado kvietimu ne kartą koncertavo su Liucernos festivalio ir W. A. Mozarto orkestrais. Su šiais kolektyvais jis pasirodė ne tik solisto, bet ir dirigento amplua. 1994 m. subūrė orkestrą „d’Archi Italiana“, su juo dažnai koncertuoja savo šalyje ir svetur. Taip pat jis yra festivalio „Suoni delle Dolomiti“ meno vadovas. Svarbią vietą violončelininko meninėje veikloje užima kamerinė muzika. Be to, jis inicijuoja projektus, kuriuose muzika jungiama su literatūra, filosofija, teatru ar mokslo šakomis; rengia interaktyvius garso–vaizdo–žodžio performansus. M. Brunello griežia 1600-aisiais datuojama italų meistro Giovanni Paolo Maggini violončele.
Nacionalinė filharmonija 76-ojo koncertų sezono pabaigai klausytojams parengė įspūdingą simfoninės muzikos vakarą. Gegužės 19-ąją su maestro Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) pasirodys Kauno valstybinis choras ir puiki solistų grupė. Išgirsime Lietuvos dainininkų tercetą – Verą Talerko (sopranas), Algirdą Bagdonavičių (kontratenoras) ir Vytautą Juozapaitį (baritonas). Ypatingas vakaro svečias – charizmatiškasis prancūzų arfininkas Xavier de Maistre. Anot įtakingo muzikos žurnalo „Gramophone“, šis arfininkas yra aukščiausio lygio virtuozas, jo interpretacijos giliamintės ir pasižymi begaline muzikinių niuansų įvairove.
Pietryčių Prancūzijoje, Tulone gimęs Xavier de Maistre mokytis groti arfa pradėjo devynerių metų. Vėliau studijavo Paryžiuje, 1998 m. tarptautiniame arfininkų konkurse Blumingtone (Indianos valstija, JAV) pelnė I premiją ir iškart buvo pakviestas groti prestižiniame Vienos filharmonijos orkestre. Atlikėjo repertuaras itin gausus, jam savo kūrinių yra parašiusi viena ryškiausių Suomijos kūrėjų Kaija Saariaho, be to, jis dažnai atlieka plačiai žinomų kompozicijų, kaip antai B. Smetanos simfoninių poemų ciklo „Mano Tėvynė“, aranžuotes arfai. X. de Maistre koncertavo su svarbiausiais pasaulio simfoniniais orkestrais, diriguojamais tokių batutos meistrų kaip B. de Billy, L. Bringuieras, D. Gatti, K. Järvi, P. Jordanas, R. Muti, A. Orozco-Estrada ar A. Previnas. X. de Maistre yra pasirašęs išskirtinę garso įrašų leidybos sutartį su kompanija „Sony Music“, ji jau išleido arfininko įgrotas J. Haydno, J. Rodrigo, A. Ginasteros kūrinių kompaktines plokšteles. Nuo 2001 m. X. de Maistre dėsto Hamburgo muzikos akademijoje, nuolat veda meistriškumo kursus Niujorko Juilliardo muzikos mokykloje, Tokijo Toho universitete bei Londono Trejybės muzikos koledže. Atlikėjas groja arfos gamintojų „Lyon & Healy“ instrumentu.
Kada paskutinį kartą klausėtės Mozarto Simfonijos Nr. 25 g-moll – tos pačios, kurios pagrindine tema pradedamas režisieriaus Milošo Formano filmas „Amadeus“? O kada patyrėte malonumą gyvai klausytis bene populiariausio ir dažniausiai atliekamo Haydno Vienuoliktojo koncerto fortepijonui ir orkestrui D-dur? Galvodamas apie tai, Lietuvos kamerinis orkestras atveria klasikos aukso skrynią ir kviečia gegužės 12-ąją į koncertą su žinomu simfoninės muzikos ir operos dirigentu iš Italijos Pietro Borgonovo bei talentinga Lietuvos pianiste Kristina Annamukhamedova.
Koncerto programa sukomponuota iš klasikų Josepho Haydno ir Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių. Be jau minėtųjų dar skambės J. Haydno Pirmoji simfonija D-dur, tiksliai atspindinti Haydno stilių: šviesa ir optimizmas, žavesys, energija ir virtuoziškumas. O Haydno kūrinių tonaciją D-dur pirmoje koncerto dalyje dar pratęs Igorio Stravinskio Concerto in D styginių orkestrui. Beje, pastarojo kūrinio muzika labai patraukli choreografams ir dažnai skamba įvairiuose baletuose. Tad šiame koncerte muzika simboliškai persipins ne tik su kinu (Mozartas), bet ir su šokiu (Stravinskis).
Rafinuota Claude’o Debussy simfoninė partitūra „Mažoji siuita“, Ludwigo van Beethoveno Antroji simfonija ir Ralpho Vaughano Williamso Koncertas obojui ir styginiams – tokią pavasariškai dinamišką programą Nacionalinės filharmonijos publikai rengia gegužės 6-osios orkestro muzikos koncerto „Kai solo groja obojus“ dalyviai. Scenoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) pasirodys mūsų publikai puikiai pažįstamas maestro iš Pancūzijos Olivier Grangeanas ir vienas geriausių Lietuvos obojininkų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, menų daktaras Robertas Beinaris.
Prancūzų dirigentą Olivier Grangeaną Lietuvos publika pažįsta daugiau kaip 15 metų. Pirmąkart maestro į Vilnių atvyko Prancūzijos instituto Paryžiuje iniciatyva. Pasak O. Grangeano, jau per pirmą susitikimą su LNSO jis buvo maloniai nustebintas mūsų muzikantų imlumo, su kolektyvu iškart užsimezgė puikūs profesiniai ir asmeniniai santykiai.
Gegužės 3-iąją Filharmonijoje vyksiančiame Valstybinio Vilniaus kvarteto kamerinės muzikos koncerte „Florencijos suvenyras“ tvyros romantiška nuotaika. Koncerte skambėsiantys Johanneso Brahmso ir Piotro Čaikovskio styginių sekstetai grakščiai atskleidžia įvairių nuotaikų romantiškus vaizdinius. Kūrinius su tiek Lietuvoje, tiek užsienyje didžiai vertinamu Valstybiniu Vilniaus kvartetu atliks itin ryškūs svetur gyvenantys Lietuvos menininkai.
Filharmonijos scenoje išvysime Vokietijoje gyvenantį violončelininką, Šiaurės Vokietijos radijo simfoninio orkestro muzikantą ir solistą Vytautą Sondeckį, apie kurį „Le Monde de la Musique“ kritikai rašė: „V. Sondeckis demonstruoja eleganciją, poetinį polėkį, subtilų stiliaus pajutimą, – visa tai leidžia priskirti jį didžiųjų violončelininkų būriui.“ Pastarąjį kartą Nacionalinės filharmonijos scenoje V. Sondeckis įspūdingai griežė solo su Nacionaliniu simfoniniu orkestru 2016 m. vasario mėnesį.
