Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) kviečia į romantiškos muzikos koncertą, kuriame ryškiausiai atsispindi lietuvių ir latvių kultūrinio bendrumo ir bendradarbiavimo ženklai. Orkestro muzikos koncerte „Romantiškos akimirkos“ skambės Juozo Žilevičiaus bei šio lietuvių kompozitoriaus amžininko, latvių muzikos klasiko Emīlio Dārziņio kūriniai. Latvių pianistas Kārlis Bukovskis atliks įžymųjį Piotro Čaikovskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll. Romantišką programą papuoš jau bene 130 metų koncertų scenose karaliaujanti norvego Edvardo Griego siuita iš muzikos dramai „Peras Giuntas“. Orkestrui diriguos prestižinio 10-ojo tarptautinio Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurso Katovicuose bronzinės batutos laimėtojas Modestas Barkauskas.
Koncerto pirmoje dalyje klausytojai galės susipažinti su pianistu Kārliu Bukovskiu, jaunuoju Latvijos talentu, kuris fortepijono ir kompozicijos mokosi Emīlio Dārziņio muzikos mokykloje. Daug vilčių garsinti latvių kultūrą teikiantis Kārlis dalyvauja mokyklos ir už jos ribų organizuojamuose koncertuose, sėkmingai pasirodo šalies konkursuose, yra išleidęs savo įgrotą kompaktinę plokštelę, kurioje greta Bacho, Beethoveno, Chopino, Čaikovskio kūrinių skamba ir paties jaunojo atlikėjo kompozicijos. Profesorius Aleksandras Garberis apie Kārlį sakė: „Matau labai mažai vaikų, kurie rodo tokį atsakomybės jausmą kasdien dirbdami ir dalyvaudami jaunųjų pianistų konkursuose Latvijoje bei už jos ribų, nuosekliai kaupdami pagrindinius prizus. Savo pasirodymuose Kārlis stengiasi sukurti ryškią, šventinę festivalio nuotaiką. Tai tarsi muzikos kūrimas scenoje, laikantis romantiškos ir nuostabiai virtuoziškos tradicijos. Jo skambinamos muzikos tempas, kaip ir muzikanto vidinis tempas, yra greitas, aistringas ir įdomus. Tačiau ne be rimtų apmąstymų momentų.“ Didžiojoje scenoje su orkestru atlikti Piotro Čaikovskio Pirmąjį fortepijono koncertą duota anaiptol ne kiekvienam, tad galėsime tapti šio latvių pianisto reikšmingo debiuto Lietuvoje liudininkais.
Kovo 3 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje – šventė. Čia vėl sulauksime neprilygstamo dueto: koncertuos Lietuvoje gimęs garsusis violončelininkas David Geringas ir britų pianistas Ianas Fountainas. Duetas atliks intriguojančią naują programą, kurios pagrindas – Johanno Sebastiano Bacho Goldbergo variacijos, BWV 988.
Įžymiosios Johanno SebastianoBacho Goldbergo variacijos, BWV 988 (1741 m.), koncerte karaliaus greta Bacho ir Johanneso Brahmso sonatų violončelei ir fortepijonui. Šios variacijos yra paskutinis ir ambicingiausias iš Bacho kūrinių klavyrui. Beje, dabartinį kūrinio pavadinimą sugalvojo ne kompozitorius, jis savo ciklą buvo pavadinęs „Klavyriniais pratimais“. Goldbergo variacijomis kūrinys „pakrikštytas“ pagal Johanno Nikolauso Forkelio 1802 m. parašytą Bacho biografiją. Joje pasakojama istorija, neva Saksonijos grafą Otą Kaiserlingą, kuris dažnai užsukdavo į Leipcigą kartu su klavyro virtuozu Johannu Gottliebu Goldbergu, dažnai kamuodavo negalė ir nemiga. Susitikęs su Bachu, grafas jam užsakė keletą gaivios nuotaikos klavyrinių kūrinių, kad juos skambindamas Goldbergas praskaidrintų varginančias bemieges naktis. Ilgai nesvarstydamas Bachas pasirinkęs variacijas. Šiandien Bacho tyrinėtojai šia istorija abejoja: pats kompozitorius niekada neminėjo jokios dedikacijos grafui (net po dosnaus jo atlygio), o žymusis Goldbergas tuo metu tebuvo keturiolikos metų – vargu ar pajėgė skambinti tokį sudėtingą veikalą...
Du monumentalūs kūriniai vainikuoja Ludwigo van Beethoveno kūrybos kelią – „Missa solemnis“ („Iškilmingos mišios“) ir IX simfonija. Juose kompozitorius iškyla visa savo didybe ne tik kaip genialus menininkas, bet ir kaip mąstytojas, susirūpinęs visos žmonijos ateitim, išreiškiantis savo požiūrį į gyvenimą, skelbiąs taikos ir brolybės idealus. Šis didingas kūrinys vasario 10-ąją nuskambės Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
„Missa solemnis“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai Viktorija Miškūnaitė (sopranas), Eglė Šidlauskaitė (mecosopranas), Algirdas Bagdonavičius (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas). Diriguos maestro Juozas Domarkas.
Iškilmingas mišias sudaro penkios tradicinės dalys – Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus ir Agnus Dei, nepakeistas ir tradicinis lotyniškas tekstas. Tačiau, perkeliant tekstą į muzikos kūrinį, lemiamą vaidmenį įgauna muzikinis tematizmas, vienų ar kitų žodžių akcentavimas. Jau pirmoji pažintis su mišiomis rodo, kad šis kūrinys visiškai pranoksta Bažnyčios apeigų rėmus ir, panašiai kaip Johanno Sebastiano Bacho Mišios h-moll, Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“, Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“ ar Benjamino Britteno „Karo requiem“, kelia bendras visai žmonijai problemas, išreiškia filosofinį požiūrį į gyvenimą, nors pasirinktas žanras riboja. Pats kūrėjas teigė – „svarbiausias mano tikslas buvo pažadinti religinius jausmus ne tik kūrinio atlikėjų, bet ir visų klausytojų širdyse“.
Minint Lietuvos Valstybės 100-metį pozityvu ir simboliška yra pasidžiaugti, kad pastate, kur 1905 m. buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas, pirmą kartą iškėlęs Lietuvos politinės autonomijos reikalavimą, o po metų, 1906-aisiais, įvyko pirmosios lietuvių tautinės operos – Miko Petrausko „Birutės“ – premjera, veikia Lietuvos nacionalinė filharmonija. Valstybei švenčiant 100-metį čia skamba muzikos kalba, kuri jungia įvairių kartų ir tautų piliečius, yra suprantama ir mums, ir mūsų šalies svečiams. Iš čia ilgametės Lietuvos muzikos tradicijos sklinda į įvairius pasaulio kampelius, bylodamos apie mūsų šalies kultūrą ir vertybes.
Neatsitiktinai tad 77-ajam koncertų sezonui Filharmonija pasirinko moto „Kai baigiasi žodžiai, prasideda muzika“ (Heinrich Heine). Juk kartais, regis, sunkiai besusikalbančiame pasaulyje muzika dar palieka vilties atrasti bendrą kalbą. Būtent šią žinią pasitikdama valstybės 100-metį Filharmonija ir sieks kuo plačiau skleisti.
Pristatydama 2018-ųjų ketinimus žiniasklaidai, Filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė akcentavo: „Norime parodyti Lietuvos kultūros, muzikos žydėjimą. Kone kiekvienas filharmonijos ar kviestinis kolektyvas, iškiliausi kamerinės muzikos atlikėjai prisilies prie lietuviškos tematikos. Skambės labai daug atgaivintų ar specialiai įvairiems ansambliams dedikuotų kūrinių.“
Kitą savaitę Nacionalinę filharmoniją užlies saksofonų garsai. Gruodžio 13 d., trečiadienį, su Donato Katkaus diriguojamu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru muzikuos saksofonininkas Liudas Mockūnas, o gruodžio 16 d., šeštadienį, su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) koncertuos saksofonų kvartetas „Signum“ (pastarieji gruodžio 14-ąją pasirodys ir Klaipėdos koncertų salėje).
Tiek orkestrų ir jų dirigentų, tiek garsių saksofonininkų Lietuvos publikai pristatinėti jau nereikia – jie žinomi, populiarūs, o bilietai į jų koncertus tirpte tirpsta. Tad šįkart atkreipiame dėmesį į koncertų programas, o jos ypatingos. Pasak maestro Donato Katkaus, „kiekvienas koncertas ar repeticija – tai nuolatinis išgyvenimas, jausmų gausybė, tokia pat sugestyvi kaip vienišiaus mėgavimasis nuosavu gyvenimu ar susiliejimo su gamta jausmas“.
Gruodžio 13 d. įvairios muzikos pažersiantis Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir Liudo Mockūno koncertas simboliškai pavadintas „Epochų mozaika“. Koncerto programa atspindi kelių epochų stilistiką ir tarsi primena orkestro ir jo įkūrėjo bei meno vadovo Donato Katkaus kartu nueitą kūrybinį kelią. Vienas mėgstamiausių dirigento kompozitorių – Josephas Haydnas, tad maestro sakė, jog „labai norėtų jį dar padiriguoti“. Juolab kad Haydno Simfonija Nr. 64 atliepia ir visiems amžiams aktualius kaitos (vertybių, kartų, moralės) klausimus. Paties Haydno pridėtas lotyniškas simfonijos pavadinimas „Tempora mutantur“ reiškia „Laikai keičiasi“, o su jais keičiamės ir mes.
Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis artėja link finalo. Dvi savaites fortepijono muzikos ir pažinčių su Lietuvoje dar negirdėtais pianistais vainikuos žėrinti romantika. Lapkričio 23 d. koncerte „Romantikų puota“ pasirodys svečias – prestižinio Long-Thibaud konkurso laureatas pianistas Bertrand’as Chamayou (Prancūzija), o lapkričio 25 d. festivalio pabaigos koncerte „Į plačius vandenis“ su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) Fryderyko Chopino Antrąjį fortepijoninį koncertą skambins jaunasis lietuvių atlikėjas Ignas Maknickas.
Fortepijono muzikos žinovai itin laukia Bertrand’o Chamayou (g. 1981 m.) rečitalio. Šis pianistas, būdamas dvidešimties, tapo prestižinio tarptautinio Long-Thibaud konkurso laureatu, studijavo Jeano-François Heisser klasėje Paryžiaus konservatorijoje, tobulinosi įžymios italų pedagogės Marios Curcio, taip pat Leono Fleisherio, Dmitrijaus Baškirovo, Murray Perahia kursuose. B. Chamayou koncertuoja tokiose salėse kaip „Théâtre des Champs Elysées“, Lincolno centras, „Wigmore Hall“ ir kt., yra dalyvavęs Liucernos, Reingau, Roterdamo, Rūro, Šlėzvigo-Holšteino ir kt. festivaliuose, bendradarbiavęs su svarbiausiais įvairių šalių simfoniniais orkestrais (Paryžiaus, Bordo, Londono filharmonijos, Vokietijos radijo filharmonijos, WDR, Karališkojo Škotijos, Danijos nacionalinio, Oregono bei kt.), diriguojant Pierre’ui Boulezui, Leonardui Slatkinui, Micheliui Plassonui, Louisui Langrée, Stéphane’ui Denève, Ludovicui Morlot, Andriui Nelsonui ir kitiems žymiems batutos meistrams. Į puikių atsiliepimų sulaukusias kompaktines plokšteles atlikėjas yra įgrojęs Césaro Francko, Ferenco Liszto, Felixo Mendelssohno-Bartholdy ir kitų autorių kūrinių. 2006 m. pianistas išleido labai gerai kritikų įvertintą kompaktinę plokštelę su Liszto „Transcendentiniais etiudais“ („Sony Classical“), 2011 m., švenčiant Liszto 200-ąsias gimimo metines, įrašė visą „Klajonių metų“ ciklą, jį skambino įvairiose pasaulio scenose, pelnė keletą svarbių prizų, tarp kurių ir prestižinis „Gramophone’s Editor’s Choice“. Tais pačiais metais jis laimėjo „Victoire de la Musique“ prizą kaip geriausias Prancūzijos metų solistas. Daug dėmesio B. Chamayou skiria ir kamerinei muzikai.
Lapkričio 11–25 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis, kurį daug kas vadina jo sumanytojos ir meno vadovės Mūzos Rubackytės festivaliu. Kupina originalių idėjų ir reikli renginio programos kokybei, festivalio meno vadovė laiko aukštai iškeltą fortepijono šventės kartelę ir kaskart klausytojus apdovanoja neišdildomais muzikos įspūdžiais.
Jubiliejinis – Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis turi kuo didžiuotis. 2009 m. prasidėjęs ir kas dvejus metus vykstantis fortepijono muzikos forumas nuo pat pradžių puoselėja misiją Lietuvos publiką supažindinti su stipriomis fortepijono asmenybėmis, rodyti aukščiausią pianistų meistriškumą ir skirtingų fortepijono mokyklų patirtį, pristatyti Lietuvos publikai tarptautines muzikos meno aktualijas. Festivalio atbalsių gausu ne tik Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių – Prancūzijos, Olandijos, D. Britanijos, Vokietijos – žiniasklaidoje. Festivalio istorijoje jau yra 28 koncertai ir 4 meistriškumo kursai, koncertuose pasirodė 29 pianistai iš 19 šalių.
Andrius Žlabys vėl Vilniuje? Taip! Ir šįkart ne tik kaip pianistas, bet ir kaip kompozitorius. Spalio 25 d. 19 val. Filharmonijoje rengiamame kamerinės muzikos koncerte „Vilniaus kvartetas ir Andrius Žlabys“ styginių muzika pinsis su fortepijono garsais – greta ankstyvojo ir vėlyvojo romantikų – Franzo Schuberto ir Césario Francko – kūrinių skambės Andriaus Žlabio opusas „Movement for string quartet and piano“, kurį autorius skyrė karo Ukrainoje aukų atminimui.
Nuolat įdomių sumanymų klausytojams pateikiantis Valstybinis Vilniaus kvartetas (VVK) jau ne pirmą kartą koncertuoja su Andriumi Žlabiu. Prestižinio Jungtinių Amerikos Valstijų Curtis muzikos instituto auklėtinis tarptautinį pripažinimą įtvirtino koncertuodamas su garsiausiais pasaulio kolektyvais, tarp kurių – Niujorko filharmonijos, Bostono simfoninis, Klivlando, Buenos Airių filharmonijos simfoniniai orkestrai, iškilūs solistai. Pianisto „rafinuotas artistiškumas“ („The New York Sun“) atvėrė duris į žinomiausias koncertų sales: Niujorko „Avery Fisher Hall“ ir „Carnegie Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Londono „Wigmore Hall“, Vienos „Musikverein“ ir Tokijo „Suntory Hall“.
