Autorius: LNF inf.
LNF inf.
Vilniuje viešės garsusis Ciuricho berniukų choras
Choro muzikos mėgėjų Filharmonijos scenoje kitą savaitę laukia staigmena – čia susitiks du savo šalis reprezentuojantys garsūs berniukų chorai. Koncerte „Dainuojantys Ciuricho berniukai“ pasirodys svečiai iš Šveicarijos – Ciuricho berniukų choras ir šio choro viešnagę Vilniuje iniciavusio berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ dainininkai. Skambės Heinricho Schützo, Johanno Sebastiano Bacho, Tomáso Luiso de Victorios, Felixo Mendelssohno-Bartholdy, Wolfgango Amadeaus Mozarto, Benjamino Britteno ir Césaro Francko chorinė muzika.
Ciuricho berniukų chorą (Zürcher Sängerknaben) 1960 m. įkūrė ir iki šiol jam vadovauja Alphonsas von Aarburgas. Kolektyve dainuoja daugiau kaip 100 choristų. Choro koncertinės kelionės driekiasi ne tik po Šveicariją – aplankyta Italija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Bulgarija, Vengrija, Austrija, Suomija, Olandija, Portugalija, Rusija, JAV, Kinija. Su kolektyvu yra dirbę tokie žymūs dirigentai kaip Herbertas von Karajanas, Nikolausas Harnoncourt’as, Charlesas Dutoit, Christophas Eschenbachas, Johnas Eliotas Gardineris, Rogeris Norringtonas, Hiroshi Wakasugi, Ferdinandas Leitneris ir kiti.
LNF inf.
LKO ir svečiai iš Lenkijos kviečia klausytis „Septynių žodžių“
Balandžio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambės muzikos programa „Septyni žodžiai“. Bus atliekami kūriniai nuo Renesanso perliuko – Gregorio Allegri „Miserere“ iki visame pasaulyje pripažinto šiuolaikinio kompozitoriaus Jameso MacMillano šedevro – kantatos „Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai ant kryžiaus“. Su Didžiosios savaitės tradicijomis susietą programą atliks Lietuvos kamerinis orkestras ir svečiai iš Lenkijos – Nacionalinio muzikos forumo (Vroclavas) choras, jo įkūrėjas, meno vadovas, žymus senosios muzikos specialistas, dirigentas Andrzejus Kosendiakas ir vargonininkė Marta Niedźwiecka.
Koncertą diriguosiantisAndrzejus Kosendiakas yra Witoldo Lutosławskio nacionalinio muzikos forumo direktorius, dirigentas, pedagogas, vienas garsiausių Lenkijos muzikos vadybininkų. A. Kosendiakas yra puikus senosios muzikos specialistas. Dar 1985 m. įkūrė „Collegio di Musica Sacra“, su juo gastroliavo visoje Europoje ir JAV. Dirigentas rūpinasi įrašyti Vroclavo universiteto, Strasbūro bibliotekose rastus muzikos kūrinius, minėtini CD: „Musica da chiesa“, F. X. Richterio „Missa Pastorale“, „Sinfonia in D“, „Magnificat“, A. M. Bononcini „Stabat Mater“. Ne viena iš minėtų plokštelių įvertinta apdovanojimais.
LNF inf.
Iš JAV į Vilnių atvyksta Vytauto Bacevičiaus kūrybos suvienyti menininkai
Nacionalinės filharmonijos orkestro muzikos koncerte „Pokalbiai su fortepijonu“ išvysime menininkų duetą, pasaulyje plačiai garsinantį lietuvių kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus kūrybą. Tai Niujorke jau daugiau kaip dešimt metų gyvenantis lietuvių pianistas Gabrielius Alekna ir Londone gimęs ir šiuo metu Niujorke gyvenantis maestro Christopheris Lyndon-Gee. Drauge jie 2015 m. įrašė ir išleido V. Bacevičiaus fortepijoninių koncertų ir orkestrinės muzikos kompaktinę plokštelę („Naxos“). Be to, G. Alekna yra parengęs net dvi V. Bacevičiaus solinės kūrybos fortepijonui („Toccata Classics“) kompaktines plokšteles.
Balandžio 8-osios vakarą Filharmonijoje skambės G. Aleknos interpretuojami Vytauto Bacevičiaus Antrasis koncertas bei rusų romantiko Piotro Čaikovskio rečiau skambantis Trečiasis koncertas fortepijonui ir orkestrui. Ch. Lyndon-Gee diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) dar atliks efektingą Bélos Bartóko simfoninę partitūrą „Keturios pjesės“ bei spalvingą Claude’o Debussy Trijų simfoninių eskizų ciklą „Jūra“.
LNF inf.
Trio „Kaskados“ 20-mečiui – premjera!
Balandžio 1 d. Nacionalinės filharmonijos didžiojoje scenoje – šventė. Modesto Pitrėno diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncerte bus paminėta vieno ryškiausių ir produktyviausių Lietuvos kamerinių ansamblių – trio „Kaskados“ 20-ies metų sukaktis. Šia proga skambės Anatolijaus Šenderovo Koncerto fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui premjera.
Trio „Kaskados“ pradėjo koncertuoti 1997 m., nors jau ir iki tol jo nariai – Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas) ir Edmundas Kulikauskas (violončelė) – buvo žinomi kaip solistai, kamerinių ansamblių dalyviai. Sprendimas burtis į nuolat koncertuojantį ansamblį ir jo repertuaro sklaidoje apibendrinti savo profesinį meistriškumą nulėmė svarbius šių atlikėjų muzikinės veiklos pokyčius. „Kaskadų“ narius sieja ir artima akademinių studijų patirtis. Bemaž tuo pat metu visi mokėsi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, pianistė ir smuikininkė – ten pat ir aspirantūroje. Tad laikas ir patirtis, vidinė reikmė subrandino „Kaskadas“ – šiuo metu vieną produktyviausių kamerinių ansamblių Lietuvoje.
LNF inf.
M. Rostropovičiaus 90-mečiui – brangu visa, kas mus sieja
„Man brangu visa, kas susiję su Lietuva“, – yra sakęs šviesaus atminimo muzikas, nuoširdus Lietuvos bičiulis Mstislavas Rostropovičius. Šiandien galime atitarti: „Mums brangu visa, kas susiję su Mstislavu Rostropovičiumi“. Kovo 27 dieną jam būtų sukakę 90, o balandžio 27-ąją minime jau 10 metų nuo jo mirties. Tad kovo 25 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija ir jos muzikantai rengia koncertą, skirtą ilgamečio bičiulio ir bendraminčio, legendinio violončelininko ir dirigento, pasaulinio garso menininko ir humanisto M. Rostropovičiaus (1927–2007) atminimui.
Su Lietuvos muzikais M. Rostropovičių siejo ypatinga draugystė. Dar 1991 m. Ispanijoje gastroliuojančiam Lietuvos kameriniam orkestrui dirigavo būtent Maestro. Tada jis inicijavo labdaros koncertą Lietuvos nepriklausomybei paremti. M. Rostropovičių pelnytai galėtume vadinti ir Vilniaus festivalio krikštatėviu – 1997 m. birželio 2 d. jo diriguojamu Lietuvos baleto spektakliu „Romeo ir Džujeta“ prasidėjo pirmasis Vilniaus festivalis.
LNF inf.
Aleksandras Rammas ir Darius Mažintas neria į Beethoveno sonatų pasaulį
Nacionalinės filharmonijos pristatoma kamerinės muzikos programa „Beethoveno sonatos violončelei“ publikai suteiks retą progą išgirsti visas penkias Ludwigo van Beethoveno sonatas violončelei ir fortepijonui. Jas atliks vienas ryškiausių jaunosios kartos violončelininkų, 2015-ųjų tarptautinio P. Čaikovskio konkurso sidabro medalio laimėtojas Aleksandras Rammas ir pianistas Darius Mažintas.
Ne pirmą kartą Lietuvoje griešiantis lietuviškų šaknų turintis violončelininkas iš Rusijos Aleksandras (Alexander) Rammas – ne tik 2015 m. tarptautinio P. Čaikovskio konkurso laimėtojas, bet ir konkursų Bostone, Maskvoje, Pekine, Pietų Afrikos Respublikoje, Kroatijoje ir kt. nugalėtojas. A. Rammas yra pirmasis ir kol kas vienintelis Rusijos atstovas, tapęs itin prestižinio violončelininkų konkurso „Paulo Cello Competition“ Helsinkyje (2013), laureatu. A. Rammas gimė 1988 m. Vladivostoke. Baigė Maskvos P. Čaikovskio valstybinę konservatoriją ir jos aspirantūrą (prof. Natalijos Šachovskajos kl.), šiuo metu tobulinasi Berlyno Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje vadovaujamas Franso Helmersono. Violončelininkas yra nuolatinis jaunųjų muzikų skatinimo programos Maskvos filharmonijoje, projekto „XXI amžiaus žvaigždės“, Valerijaus Gergijevo vadovaujamo Velykų festivalio dalyvis. Atlikėjas meistriškumo sėmėsi žinomų profesorių Philippe’o Muellerio, Reinhardo Latzko, Marijos Kliegel, Uzio Wieselio ir kt. kursuose, garsaus Verbjė festivalio akademijoje dirbo su tokiais meistrais kaip Gary Hoffmanas, F. Helmersonas, Masaakis Suzukis, Lawrence’as Poweris, Ferencas Radosas. Pernai, greta kitų koncertinių kelionių, violončelininkas pasirodė Paryžiaus filharmonijoje, debiutavo „Cadogan“ salėje Londone diriguojant Valerijui Gergijevui, Belgrade griežė Šostakovičiaus Koncertą violončelei Nr. 2 diriguojant Michailui Jurovskiui.
LNF inf.
„Atžalyno“ koncerte su LNSO pasirodys keturi jaunieji talentai
Nacionalinė filharmonija tęsia ypatingą tradicinį jaunųjų muzikų koncertų ciklą „Atžalynas“, jame su simfoniniu orkestru pasirodo talentingi jaunieji Lietuvos atlikėjai. Šių renginių istorija prasidėjo daugiau kaip prieš trisdešimt metų maestro Juozo Domarko iniciatyva. Daugeliui „Atžalyno“ koncertų dalyvių pirmieji pasirodymai su orkestru tapo vienu maloniausių ir įsimintinų įvykių atlikėjo karjeroje. Kovo 12 d. keturi daug vilčių jau pateisinę talentai – įvairių tarptautinių konkursų laureatai, dar studijuojantys Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) ar ją baigę, pasirodys su vienu ryškiausių mūsų kolektyvų – Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje šįkart išvysime solistus Bernardą Petrauską (smuikas), Moniką Boreikaitę (obojus), Jurgį Aleknavičių (fortepijonas) ir dirigentą Karolį Variakojį. Koncertą ves ir su jaunaisiais talentais publiką supažindins muzikologas Viktoras Gerulaitis. Neprošal ir iš anksto bent jau neakivaizdžiai susipažinti su šios „Atžalyno“ programos atlikėjas, tad trumpai apie kiekvieną.
LNF inf.
Filharmonijos salėje skries skambančios planetos
Šį šeštadienį simfoninės muzikos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) pulto stos jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas, fortepijonu skambins Vokietijoje gyvenanti lietuvių pianistė Guoda Gedvilaitė.
Niekada ryškių muzikinių idėjų nestokojanti pianistė Guoda Gedvilaitė mielai eksperimentuoja, drįsta laužyti nusistovėjusias klasikinės muzikos taisykles. Jos originalios programos žavi fantazija ir laisve, jos scenos partneriai – ne tik žymūs klasikos atlikėjai, bet ir aktoriai, baleto artistai ar džiazo muzikantai. Sausį Nacionalinės filharmonijos scenoje ji pradėjo originalų projektą – klasikos koncertų seriją „Claros Schumann salonas“, kur „atgyja“ ir su publika „susitinka“ XIX a. intelektualai. O kovo 4-osios simfoninės muzikos vakarą pianistė su LNSO paskambins įsimintiną XX a. muzikos partitūrą – retai koncertų salėse girdimą amerikiečių kompozitoriaus Leonardo Bernsteino simfoniją „Nerimo amžius“.
LNF inf.
Simfoniniame vakare – Lalo ir Brahmsas, Kuznecovaitė ir Sanderlingas
Vasario 25 d. orkestro muzikos koncerte „Ispaniška ir vokiška simfonijos“ Nacionalinėje filharmonijoje skambės Édouardas Lalo ir Johannesas Brahmsas, o su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru scenoje pasirodys smuikininkė Dalia Kuznecovaitė ir dirigentas Thomas Sanderlingas.
Dirigentų dinastijos narys maestro Thomas Sanderlingas (jo tėvas Kurtas Sanderlingas – vienas žymiausių XX a. batutos meistrų, buvęs tokių legendų kaip Wilhelmas Furtwängleris bei Erichas Kleiberis asistentu) šiandien kviečiamas diriguoti svarbiausiems pasaulio simfoniniams kolektyvams, rengia spektaklius prestižiniuose operos teatruose. Gimęs ir užaugęs Sovietų Sąjungoje, pradinį muzikinį išsilavinimą Th. Sanderlingas įgijo Sankt Peterburgo valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos mokykloje; vėliau išvyko studijuoti į Rytų Berlyno muzikos mokyklą (Hochschule für Musik), o būdamas 24 metų paskirtas Halės operos teatro muzikos vadovu. Čia parengė daug naujų sceninių pastatymų nuo Mozarto iki Wagnerio ir Strausso kūrybos. Po to prasidėjo kvietimai diriguoti spektaklius Venecijos operos teatre „La Fenice“, Berlyno valstybinėje operoje, Hamburgo, Miuncheno, Frankfurto teatruose, Osakos „Kansai Opera“, Karališkajame Olandijos, Vienos teatruose ir kt. Nuo 1982 m. jis buvo „Deutsche Staatsoper“ nuolatinis kviestinis dirigentas.
LNF inf.
Filharmonijoje skambės istorija apie karalių Dovydą
Sausio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambės grigališkąjį choralą, baroko muzikos skambesį ir džiazo ritmiką bei harmonijas jungianti didinga Arthuro Honeggero oratorija „Karalius Dovydas“. Įspūdingą XX a. pirmosios pusės kūrinį atliks maestro Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir monumentalios Lietuvos muzikų pajėgos – solistai Kristina Zmailaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Rimantas Bagdzevičius (skaitovas), net du chorai (valstybinis choras „Vilnius“ ir Česlovo Sasnausko kamerinis choras).
Šveicarų kilmės prancūzų kompozitoriaus Arthuro Honeggero kūryba Lietuvoje skamba gana retai, tad „Karalius Dovydas“ – puiki proga prisiminti šį iškilų XX amžiaus kūrėją, po įvairiopų muzikos stiliaus paieškų pasirinkusį savarankišką kūrybos kelią. Jau kūrybinio kelio pradžioje pradėjo ryškėti pagrindiniai jo stiliaus bruožai – griežtosios polifonijos naudojimas, energinga, veržli ritmika, programiškumas. Taip pat jis žavėjosi vokiečių romantikais, grigališkuoju choralu, Renesanso kompozicijomis ir konstruktyvizmu, dvylikatone technika, naujausiomis muzikos tendencijomis ir džiazu, rašė muziką naujosioms XX a. komunikacijoms – kinui ir radijui. Honeggero meninis skonis formavosi veikiamas Igorio Stravinskio, Arnoldo Schoenbergo muzikos bei kitų menų – pavyzdžiui, Cocteau, Valery, Claudelio poezijos, Picasso, Leger dailės.
