Filharmonijoje skambės Beethoveno „Missa solemnis“

Du monumentalūs kūriniai vainikuoja Ludwigo van Beethoveno kūrybos kelią – „Missa solemnis“ („Iškilmingos mišios“) ir IX simfonija. Juose kompozitorius iškyla visa savo didybe ne tik kaip genialus menininkas, bet ir kaip mąstytojas, susirūpinęs visos žmonijos ateitim, išreiškiantis savo požiūrį į gyvenimą, skelbiąs taikos ir brolybės idealus. Šis didingas kūrinys vasario 10-ąją nuskambės Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

„Missa solemnis“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai Viktorija Miškūnaitė (sopranas), Eglė Šidlauskaitė (mecosopranas), Algirdas Bagdonavičius (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas). Diriguos maestro Juozas Domarkas.

Iškilmingas mišias sudaro penkios tradicinės dalys – Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus ir Agnus Dei, nepakeistas ir tradicinis lotyniškas tekstas. Tačiau, perkeliant tekstą į muzikos kūrinį, lemiamą vaidmenį įgauna muzikinis tematizmas, vienų ar kitų žodžių akcentavimas. Jau pirmoji pažintis su mišiomis rodo, kad šis kūrinys visiškai pranoksta Bažnyčios apeigų rėmus ir, panašiai kaip Johanno Sebastiano Bacho Mišios h-moll, Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“, Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“ ar Benjamino Britteno „Karo requiem“, kelia bendras visai žmonijai problemas, išreiškia filosofinį požiūrį į gyvenimą, nors pasirinktas žanras riboja. Pats kūrėjas teigė – „svarbiausias mano tikslas buvo pažadinti religinius jausmus ne tik kūrinio atlikėjų, bet ir visų klausytojų širdyse“.

Išorinė priežastis, paskatinusi Beethoveną kurti mišias, buvo paprasta: jo globėjas, mecenatas ir mokinys erchercogas Rudolfas turėjo būti įšventintas Olomouco arkivyskupu (1820), šioms iškilmėms ir reikėjo specialaus kūrinio. Tačiau, terminui atėjus, buvo sukurtos tik dvi mišių dalys – sumanymas išsiplėtė, pareikalavo daug įtempto darbo. Beethoveno partitūra buvo baigta tik 1822-aisiais, bet ir vėliau kompozitorius ją koregavo, taisė, pildė. Pirmą kartą ši muzika suskambėjo 1824 m. kovo 26 d. Sankt Peterburge. Maždaug po mėnesio premjera įvyko ir Vienoje, nors tada buvo atliktos tik trys mišių dalys. Pirmą kartą mišios išspausdintos Beethoveno mirties metais (1827) Maince.

Mišių muzikinė kalba būdinga vėlyvajam Beethovenui. Asociacijos su IX simfonija, paskutinėmis sonatomis ir kvartetais iškyla ne kartą. Sudėtingos ir sunkios partijos kelia didelius reikalavimus chorui ir solistams, ką jau kalbėti apie orkestrą, kuris, savarankiškai plėtodamas muzikinius vaizdus, atlieka kone simfoniją.

„Iš širdies – į širdį“, – užrašė Beethovenas partitūros pradžioje, o „Dona nobis pacem“ epizodą lydi frazė „Išorinės ir vidinės taikos meldimas“; šiuos žodžius galima suvokti kaip viso kūrinio motto, o prašviesėjimą mišių pabaigoje – kaip džiaugsmo ir ramybės viltį.

Koncertas „Missa solemnis“ vyks vasario 10 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.