Kovo 2 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks antras ciklo „Per nailono uždangą“ koncertas. Jame Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pianistų Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto duetas, dainininkė Gunta Gelgotė ir lenkų smuiko virtuozas Januszas Wawrowskis atliks istorijos verpetų išskirtų brolio ir sesers Vytauto Bacevičiaus ir Grażinos Bacewicz, lenkų neoklasiko Aleksanderio Tansmano bei mūsų amžininko Lauryno Vakario Lopo muziką.
Vasario 17-ąją netekome vieno ryškiausių Lietuvos kontrabosininkų, ilgamečio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro nario ir kontrabosų grupės koncertmeisterio, įvairių kamerinių ansamblių dalyvio, kontraboso sceninį orumą nuosekliai puoselėjusio muzikanto Arnoldo Gurinavičiaus.
Viena Lietuvos kamerinio orkestro tradicijų – puoselėti laiko patikrintos klasikos repertuarą. Toks skambės ir vasario 21 d. orkestro koncerte Filharmonijoje. Publika galės mėgautis Josepho Haydno muzika. O šalia šio Vienos klasiko nuskambės ir naujas Jono Tamulionio kūrinys. Programą „Nuo premjeros iki nemarios klasikos“ su LKO atliks solistės Rūta Lipinaitytė (smuikas), Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas) ir dirigentas Pietro Borgonovo.
Paminėti svarbią tautos šventę – Vasario 16-ąją – jau tradiciškai į Nacionalinę filharmoniją telkiasi didžiausios Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų pajėgos. Šįkart koncertuose Kaune (vasario 15 d.) ir Vilniuje (vasario 16 d.) skambės trys lietuvių kompozitorių kūriniai – Vytauto Barkausko „Prisikėlimo oratorija“, op. 138, keturios dalys iš Algirdo Martinaičio oratorijos „Tikėjimo ir vilties invokacijos“ ir naujas kūrinys – Jono Jurkūno „Apie būtį“ arfai, violončelei ir orkestrui. Opusą įkvėpė poeto Donaldo Kajoko ketureilis iš rinkinio „Karvedys pavargo nugalėti“, veikęs ne tik kaip meninė idėja, bet ir padiktavęs kūrinio kompozicinę struktūrą.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras puoselėja gražią tradiciją kartą metuose surengti solo grojančių orkestro muzikantų koncertą. Būtent toks vakaras publikos laukia vasario 10 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Koncerte „Orkestras iš arti“ su maestro Modesto Pigrėno diriguojamu orkestru solo gros keliolika drąsių, ryškių LNSO artistų.
Sausio 27 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje su Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) muzikuos pianistų dinastija: Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė ir Paulius Anderssonas. Trys pianistų šeimos kartos vienoje scenoje susitiks paminėti dviejų iškilių progų – Veronikos Vitaitės 85-mečio ir Wolfgango Amadeus Mozarto 268-ojo gimtadienio.
Naujus metus simfoninės muzikos salvėmis sutikusi Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) tęsia 83-iąjį koncertų sezoną ir kviečia į daugiau kaip penkiasdešimt įvairaus žanro renginių sausio–gegužės mėnesiais. 2024-ieji Filharmonijai bus dosnūs garsių užsienio svečių pasirodymų. Pirmasis ryškus susitikimas laukia sausio 20 d., kai su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) muzikuos batutos legenda Christophas Eschenbachas ir fleitos virtuozas Stathis Karapanos.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO) jau ne vienus metus turi gražią tradiciją užbaigti koncertinį sezoną iškilmingu šventiniu koncertu Nacionalinėje filharmonijoje. Šiemet gruodžio 29 d. orkestras klausytojus ir vėl pradžiugins netikėta programa, tinkančia net ir išrankiausių klausytojų skoniui. Pirmą kartą Lietuvoje kartu su LSPO pasirodys vienas ryškiausių jaunosios kartos latvių smuiko virtuozų Robertas Balanas (Latvija, Jungtinė Karalystė).
Gruodžio 16 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambės orkestro muzikos programa „Galantiškoji Europa“. Lietuvos kamerinis orkestras su italų dirigentu, muzikologu, profesoriumi Christianu Frattima kviečia patirti galantiškojo laikotarpio – XVIII amžiaus – muzikos žavesį. Lietuvoje pirmąsyk bus atliktas Karibuose gimusio smuiko ir špagos virtuozo Josepho Bologne’io de Saint-George’o koncertas smuikui ir orkestrui G-dur (solo grieš Džeraldas Bidva). Taip pat skambės Luigi Cherubini, Luigi Boccherini, Wolfgango Amadeus Mozarto muzika.
„Klausytojai dažnai mano, kad klasikinę muziką būtinai reikia suprasti, analizuoti. Tačiau tai ne tiesa. Yra dalykų, kuriuos gali tik pajausti“, – taip 8-ojo Vilniaus fortepijono festivalio koncertą „Prancūzų fortepijoninės muzikos perlai“ pristatė pianistė Anne Queffélec. Šiame trumpame pokalbyje atlikėja kviečia per muziką nusikelti ir pasivaikščioti sode à la française, patirti fortepijoninių miniatiūrų žavesį, o šalia žinomiausių atrasti ir kartais pamirštamus prancūzų kompozitorius.