Instrumentinė solo muzika kartais reikalauja klausytojo susikaupimo. Kai scenoje lieka tik vienas atlikėjas ir jo instrumentas, galimi du scenarijai: ilgainiui mintys ima krypti link buitinio siužeto, ketinamo įgyvendinti po koncerto, planavimo, arba pasineriama į muziką – į tam tikrą meditatyvią būseną, pilnavertiškai išgyvenant muzikos garsus. Ne visuomet šie du scenarijai sudaro opoziciją ar yra išgyvenami atskirai, tačiau antrasis išbaigta forma pasitaiko tikrai retai. Jį, ko gero, nulemia geras koncerto elemetų derinys – organiška atlikėjo, repertuaro, koncertų salės akustikos ir architektūros, metų laiko, klausytojo nusiteikimo ir kitų elementų visuma.
„Šokio žingsniu“ – taip vadinasi būsimoji, šiuo metu įrašinėjama kompaktinė plokštelė, kurioje suguls dar niekur neskambėję kameriniai Teisučio Makačino kūriniai. Tarsi iš kompozitoriaus kūrybos paraščių ištrauktos grakščiais šokių ritmais prisodrintos pjesės smuikui ir siuitos smuikui, saksofonui ir fortepijonui skambės ir koncertų ciklo, prasidėsiančio lapkričio 16 d. Kaune metu. Kamerinius T. Makačino kūrinius atliks saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistai Goda Stanionytė ir Mykolas Bazaras.
Įspūdžiai iš Talicho styginių kvarteto ir Jeano-Marco Luisados koncerto Paliesiaus dvare
Tikrasis „Aš“ ir „Tu“ santykis patiriamas per aiškų abiejų dalyvių suvokimą kaip „Mes“, būnant čia ir dabar. Taip filosofas Alfredas Schützas (tiesa, reaguodamas į savo kolegos Martino Buberio betarpiško dialogo sampratą) paaiškino komunikaciją tarp vieno muzikinio įvykio dalyvių, pavadindamas tokį reiškinį bendros dermės komunikacija. Svarstydamas apie itin vientisą keleto žmonių buvimą viename muzikiniame laike ir erdvėje, Schützas ne be reikalo mini styginių kvartetą – šis ansamblis ypač taikliai įprasmina bendros dermės idėją.
27-ąjį Vilniaus festivalį, šiemet pavadintą „Muzikine odisėja“, pabaigs ypatingas kūrinys – Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“). Birželio 29 d. 20 val. O. Narbutaitės oratorija skambės ypatingoje vietoje – po Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčios skliautais. „Centones meae urbi“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), solistai Gunta Gelgotė (sopranas) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas).
Lygiavertis keturių violončelių polilogas – tai kur kas daugiau nei neįprastas ir netikėtas derinys. Tokia unikalų skambesį sukurianti kombinacija per muziką kviečia apmąstyti šiandien itin aktualią demokratijos sampratą bei susikurti erdvę, generuojančią vienybės jausmą, kurio žmonija šiomis dienomis taip stokoja.
Būtent su tokiomis vertybėmis savo ansamblį susieja violončelių kvartetas „Polish Cello Quartet“ iš Lenkijos, birželio 19 d. koncertuosiantis Vilniaus festivalyje.
„Muzika man yra nesibaigiantis atradimų pasaulis“, – sako pianistė iš Pietų Korėjos Yeol Eum Son, kritikų ir publikos simpatijas pelniusi už elegantišką, precizišką ir subtiliai išraiškingą muzikavimą. Yeol Eum Son yra grojusi su Niujorko, Izraelio, Čekijos, Roterdamo, Tokijo, Vokietijos radijo Sarbriukeno, Ouklando filharmonijų, NHK, NDR, Jeruzalės, Siatlo, „Academy of St. Martin in the Fields“ simfoniniais, nuolat bendradarbiauja su pagrindiniais savo šalies orkestrais.
Vilniaus festivalis birželio 9 d. kviečia į koncertą „Skambūs linkėjimai iš Estijos“. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje svečiai iš Estijos – „Glasperlenspiel Sinfonietta“, koloratūrinis sopranas Elina Nechayeva, dirigentas Andres Kaljuste – klausytojams pateiks kamerinės muzikos kokteilį. Vakaro programoje – Vienos klasikų ir šiuolaikinių estų kompozitorių kūriniai: Jaano Räätso Koncertas kameriniam orkestrui Nr. 1, Peeterio Vähi „To the Mother“ („Motinai“), Wolfgango Amadeus Mozarto motetas „Exsultate jubiliate“, Arvo Pärto „Summa“ kameriniam orkestrui ir Josepho Haydno Simfonija Nr. 60 C-dur.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamą koncertų ciklą „XXI a. laiškai klasikams“ vasario 19-ąją pradės Franzo Schuberto Styginių kvintetas C-dur, D 956 ir Antoníno Dvořáko Styginių sekstetas A-dur, op. 48, B. 80. Romantizmo epochos kamerinės muzikos klasiką Filharmonijos Didžiojoje salėje grieš Valstybinis Vilniaus kvartetas, prie ansamblio prisijungs violončelininkas iš Ukrainos Oleksiy Shadrinas ir Italijoje gyvenanti lietuvių altininkė Ūla Ulijona Žebriūnaitė.
Tamsų žiemos vakarą jaukioje Vilniaus kavinėje susitinkame trise – aš, smuikininkas Januszas Wawrowskis ir legendomis apipintas Antonio Stradivari smuikas, pagamintas 1685-aisiais. Kol smuikas saugiai ilsisi dėkle, su žymiu smuikininku, iš Varšuvos repeticijoms į Vilnių atvykusiu Fryderyko Chopino muzikos universiteto profesoriumi šnekučiuojamės apie neatrastą lietuvių ir lenkų kūrybą, jo smuiką, solisto karjeros iššūkius ir dar šį bei tą.
Šiais metais minime Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-metį. Ši ypatinga proga bus paminėta Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje lapkričio 8-ąją. Koncertuos Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Robertas Šervenikas), vienas pagrindinių Vatikano vargonininkų Juanas Paradellis Solé, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur (Lietuva). Ypatingas šis vakaras bus ir Mindaugui Radzevičiui – Česlovo Sasnausko kamerinio choro vadovui ir Kauno valstybinio choro dainininkui bei chormeisteriui, šįkart stosiančiam prie dirigento pulto.
