Autorius: Ieva Bačiulytė

Ieva Bačiulytė

„Velnias gali įgauti visokių pavidalų. Svarbu suprasti, kad susidūręs su juo iš balos sausas neišlipsi. Kitaip tariant, tu turi visą laiką būti atsakingas už savo veiksmus ir žinoti, kas tavęs laukia“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikininkė Toma Bandzaitytė ir fagotininkas Andrius Puplauskis. Vasario 8 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir vasario 28 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje kartu su savo kolegomis, diriguojami Ričardo Šumilos, jie pristatys du įspūdingus, faustiškosios dramos siejamus muzikinius pasakojimus – Igorio Stravinskio „Kareivio istoriją“ ir šiuolaikinę amerikiečių kompozitoriaus Michaelio Daugherty kompoziciją „Dead Elvis“ (liet. „Miręs Elvis“). Plačiau apie naująjį projektą kalbamės su muzikantais.

Ieva Bačiulytė

Pokalbis su maestro Gintaru Rinkevičiumi

Prabėgo lygiai trys dešimtmečiai nuo to laiko, kai 1989 m. sausio 30 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre suskambo pirmieji maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamo tuometinio Jaunimo simfoninio orkestro garsai. Sausakimša salė klausėsi užgniaužusi kvapą – tai buvo naujo kultūrinio reiškinio, naujos muzikinės eros pradžia. Ir nors šiandien Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro reikšme Lietuvos muzikinei kultūrai jau niekas neabejoja, kolektyvui vis dar tenka įrodinėti profesionaliosios muzikos svarbą, kovoti dėl simfoninei muzikai pritaikytos koncertų salės. Vasario 1 ir 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose nuskambės 30-ojo gimtadienio koncertai. Ta proga ir kalbiname orkestro įkūrėją, meno vadovą ir vyr. dirigentą Gintarą Rinkevičių.

Ieva Bačiulytė

Prabėgo lygiai trys dešimtmečiai nuo to laiko, kai 1989 m. sausio 30 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre suskambo pirmieji maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamo tuometinio Jaunimo simfoninio orkestro garsai. Sausakimša salė klausėsi užgniaužusi kvapą – tai buvo naujo kultūrinio reiškinio, naujos muzikinės eros pradžia. Ir nors šiandien Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro reikšme Lietuvos muzikinei kultūrai jau niekas neabejoja, kolektyvui vis dar tenka įrodinėti profesionaliosios muzikos svarbą, kovoti už simfoninei muzikai pritaikytą koncertų salę. Vasario 1 ir 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose nuskambės 30-ojo gimtadienio koncertai. Ta proga ir kalbiname orkestro įkūrėją, meno vadovą ir vyr. dirigentą Gintarą Rinkevičių.

Ieva Bačiulytė

Milžiniška scena, didžiuliai LED ekranai, žymiausi Lietuvos solistai ir didžiulės kūrybinės pajėgos su maestro Gintaru Rinkevičiumi ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru priešakyje. Toks žada būti nemokamas liepos 1 d. 21 val. Vingio parke įvyksiantis, Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas Šimtmečio Dainų šventės atidarymo renginys – Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“. Prieš beveik tris dešimtmečius suvedusi tris talentingus kūrėjus – dainų autorių ir atlikėją Vytautą Kernagį, kompozitorių L. Vilkončių ir poetą Sigitą Gedą – „Eglė“ pirmą kartą išvydo scenos šviesą tik pernai. Tiesa, su trenksmu – ši roko opera buvo įvertinta kaip vienas geriausių visų laikų savo žanro kūrinių Lietuvoje. Kokia L. Vilkončiaus „Eglė“ ir ko laukti liepos 1 d. Vingio parke, kalbamės su kompozitoriumi.

Ieva Bačiulytė

Po pernai įvykusios didžiulio pasisekimo sulaukusios roko operos „Eglė“ premjeros, kompozitorius Laimis Vilkončius netruko kibti į naujus kūrybinius darbus. Kovo 17,18 d. Vilniaus kongresų rūmuose kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis pristatys naujausią savo kūrinį, šį kartą skirtą vaikams – pagal Dianos Gancevskaitės libretą sukurtą miuziklą „Benediktas ir Žirafa“. Apie būsimą pastatymą kalbamės su kompozitoriumi L. Vilkončiumi.

Ieva Bačiulytė

Visada su gera nuotaika ir pokštais – toks pasitinka Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro altininkas Benediktas Valeika. Altininko repeticijų kambaryje ant pulto – J. S. Bacho Brandenburgo koncerto natos, o virš jo – Franko Zappos citata. Muzikantui įkvėpimo nestinga – šiuo metu jis intensyviai ruošiasi kovo 3 d. Vilniaus kongresų rūmuose vyksiančiam barokinės muzikos koncertui „Po baroko dangum“. Nuo pirmos dienos Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre grojantis muzikantas kartu su savo kolegomis sumanė surengti jaukų kamerinės muzikos vakarą ir kartu paminėti savo keturiasdešimt metų scenoje, kurie, panašu, prabėgo išties turiningai.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisterius Zbignievą Levickį ir Rolandą Romoslauską B. Valeika juokais vadina savo koncerto krikštatėviais. „Šnekėjomės visi trise, kad artėja vasario 16-oji – Lietuvos ir mano jubiliejus, kodėl nepagrojus ta proga drauge? Užsidegiau ir pradėjau dėlioti „verslo planą“ – kūrinius ir muzikantų kolektyvą. Draugauju su stipriais muzikantais, tad sugalvoti koncerto koncepciją nebuvo sunku. Esu dėkingas mūsų meno vadovui ir vyr. dirigentui Gintarui Rinkevičiui, kad ją patvirtino“, – džiaugiasi muzikantas.

Ieva Bačiulytė

Vilniaus kongresų rūmuose – koncertas „Armėnija ir Lietuva – 25“

Spalio 11 d. Vilniaus kongresų rūmuose įvyko specialus iškilmingas simfoninis koncertas „Armėnija ir Lietuva – 25“, skirtas Armėnijos nepriklausomybės bei Armėnijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-osioms metinėms paminėti. Būtent Lietuva buvo pirmoji valstybė pasaulyje, pripažinusi Armėnijos nepriklausomybę.

Koncerte, kuriame skambėjo garsiausių armėnų kompozitorių žymiausi kūriniai ir M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertavo garsiausi armėnų solistai – baritonas Gevorg Hakobyan ir pianistas Armen Babakhanyan. Ypatingam koncertui dirigavo net du maestro – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius bei Armėnijos nacionalinės operos vadovas Konstantinas Orbelianas. Į iškilmingą šventę atvyko daug garsių svečių – ambasadorių, politikų, verslininkų, žymių armėnų bendruomenės Lietuvoje narių.

Ieva Bačiulytė

Balandžio 1–15 d. į Vilniaus kongresų rūmus po 15 metų pertraukos sugrįžta Baltijos šalių orkestrų festivalis. Tai unikali galimybė neišvykstant iš Vilniaus per tris savaites išgirsti visų trijų Baltijos šalių simfoninius orkestrus. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro organizuojamame renginyje bus pristatomos Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikinės kultūros bei tradicijos. Vilniaus kongresų rūmuose simfoniniai orkestrai su garsiausiais Baltijos šalių dirigentais ir solistais džiugins savo meistriškumu, atlikdami nacionalinių kompozitorių kūrinius bei puikiai žinomus klasikos šedevrus.

Balandžio 1 d. Baltijos šalių orkestrų festivalį atidarys Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas garsiausio visų laikų šalies maestro Neeme Järvi. Pasaulinę šlovę pelnęs N. Järvi yra vienas gerbiamiausių šių laikų dirigentų ir labiausiai trokštamų klasikinės muzikos žvaigždžių visame pasaulyje. Šį vakarą kartu pasirodys ir daugybę svarbių apdovanojimų pelnęs garsus Estijos pianistas Kalle Randalu. Koncerte bus atliekami A. Pärto, L. van Beethoveno ir S. Rachmaninovo kūriniai.

Ieva Bačiulytė

Kovo 4 d. Vilniaus kongresų rūmuose laukia ypatingas pasirodymas – koncerte „Smuiko ir violončelės šedevrai“ kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Latvijos operos vyriausiojo dirigento Martino Ozolinio, pasirodys net du solistai – smuikininkas Zbignevas Levickis ir violončelininkas Povilas Jacunskas. Tai reta proga išvysti šiuos garsius Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artistus solistų amplua. Turbūt labiausiai žavi garsių muzikantų nuoširdumas, atsidavimas ir meilė muzikai. Paklausti, kaip gimė mintis surengti tokį koncertą, artistai pasakoja, kad šią idėją nešiojosi jau seniai. „Mendelssohno koncertas smuikui man – gražiausias koncertas, – pasakoja Z. Levickis. – Mendelssohnas yra romantinio koncerto pradininkas, niekas prieš jį nesukūrė tokio koncerto smuikui. Dar labai įdomu, kad jis šitą koncertą parašė smuikininkui Ferdinandui Davidui. F. Davidas buvo Leipcigo Gevandhauzo orkestro koncertmeisteris. Praėjus beveik 200 metų šis dalykas pasikartoja – orkestro koncertmeisteris groja solinį koncertą.“