Recenzijų konkurso „Vaidilos klasikoje – pianistas Janas Krzysztofas Broja“, kurį sumanė „Vaidilos klasikos“ programos rengėjai kartu su „Lietuvos ryto“ grupe ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbai – II vietos, dviejų III vietų laimėtojų bei diplomantų recenzijos.
Broniaus Jonušo muzikos mokyklos 50-metis
Nieko nestebina mintis, kad viena iš priemonių lavinti žmogaus dvasinį pasaulį, estetinį suvokimą ar emocinį jautrumą yra muzika. Kokybiškas meninis ugdymas formuoja pagarbą savo šaknims ir dvasinėms vertybėms. Neskatinant kūrybiškumo neįmanoma užauginti visapusiškos, harmoningos ir kūrybiškai veiklios asmenybės. Būtent tokią kilnią veiklą jau nuo 1967-ųjų puoselėja Vilniaus Naujininkuose įsikūrusi Broniaus Jonušo muzikos mokykla (anksčiau žinoma kaip 3-oji muzikos mokykla), kuri šiemet savo renginius skiria penkiasdešimties metų jubiliejui paminėti. Vienas tokių koncertų įvyko kovo 20 d. Vilniaus rotušėje, o jame pasirodė mokyklos pučiamųjų, styginių, vokalo, džiazo, liaudies muzikos skyrių mokytojai, kurie, šalia solo numerių, specialiai šiam koncertui būrėsi ir į ansamblius. Koncertą komentavo mokytojos Laima Krasauskaitė ir Vidija Bublevičienė.
Šiemet jau aštuonioliktą kartą organizuojama Vilniaus knygų mugė visus neabejingus skaitymui viliojo dar leidyklomis kvepiančiais leidiniais, susitikimais su rašytojais ir itin įvairiu kultūrinių renginių pasirinkimu. Į keturias dienas trukusį renginių verpetą įsitraukė ir Lietuvos muzikos informacijos centras, surengęs „21 amžiaus Lietuvos kompozicinės muzikos antologijos“ pristatymą.
Igno Maknicko rečitalis „Vaidilos“ teatre
Vasario 15-osios vakare „Vaidilos“ teatre muzikavo jaunas pianistas, M. Rostropovičiaus fondo stipendininkas, keleto prestižinių konkursų laimėtojas Ignas Maknickas. Tą vakarą jis skambino net kelių skirtingų epochų muziką: Johanno Sebastiano Bacho Partitą Nr. 1 B-dur, Wolfgango Amadeus Mozarto Sonatą Nr. 14 c-moll, Fryderyko Chopino Noktiurnus, op. 27 (Nr. 1 cis-moll ir Nr. 2 Des-dur) bei Barkarolę, op. 60, Sergejaus Rachmaninovo Etiudus-paveikslus, op. 39 (Nr. 1, 5, 6), ir Ferenco Liszto „Mefisto valsą“ Nr. 1.
Dar prieš koncertą buvo aišku, jog I. Maknickas ketina susidoroti su sudėtinga užduotimi. Pasirinkęs labai gerai pažįstamus kūrinius, atlikėjas savo interpretacijomis turėjo įtikinti publiką, kuri paprastai yra linkusi lyginti kūrinius su anksčiau girdėtais įsimintinais atlikimais. Turbūt svarbiausia tokio koncerto užduotis – užimti tvirtą poziciją ir klausytojus sužavėti ne vien nepriekaištinga technika, kuri yra privalomas kiekvieno profesionalaus atlikėjo įrankis, bet ir reprezentuoti savitas kūrybines traktuotes, pasidalyti meniniais atradimais.
Lapkričio 7-osios vakarą Piano.lt salės sceną kviestinis svečias Rogeris Arve Vigulfas dalijosi su styginių kvartetu „Chordos“ . Vigulfas yra norvegų kilmės klarnetininkas, jau beveik trisdešimt metų laisvas menininkas, aktyviai rengiantis solo ir kamerinės muzikos koncertus Norvegijoje bei kitose šalyse. Nors vakaras pavadintas „Julius Juzeliūnas ir pasaulis“, nereikėtų manyti, jog tai – dar vienas kompozitoriaus gimimo metinių paminėjimas. Koncerto muzika buvo derinama su norvegiškais kūriniais, kurie sukūrė be galo skirtingų muzikinių kalbų dialogą. Tai padėjo suvokti bei įvertinti Juzeliūno muziką platesniame, ši kartą norvegiškos muzikos, kontekste.
Galima pastebėti, jog džiazas daugiau ar mažiau užima svarbią vietą daugelio žmonių gyvenime, nepaisant amžiaus ar išsilavinimo, o tai, natūralu, skatina vis naujų džiazo muzikos atlikėjų, ansamblių ar grupų atsiradimą. Vis dėlto apmaudu, jog kokybiškų džiazo koncertų nėra rengiama tiek daug, ši problema aprėpia ne tik sostinę, bet ir visą Lietuvą. Deja, mes net neturime džiazo klubo... Bet klaidžiojant sostinės senamiestyje, netoli nuėjus nuo Aušros vartų, galima užklysti į iš išorės vinilinėmis plokštelėmis išdekoruotą knygyną, į kurį užėjus netrukus apima euforija: tarp gausybės rinktinės muzikos įrašų bei knygų ilgainiui prarandi net ir laiko nuovoką, o užėjęs susirasti knygos, kurios nerasi jokioje Vilniaus bibliotekoje ar knygyne, net nepastebi, jog užklydai prie naujausių džiazo muzikos įrašų nagrinėjimo arba galbūt įsistebeilijai į šiuo metu eksponuojamą dar negirdėto menininko darbų parodą...