7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikinės emocijos pakylėja virš kasdienybės

Igno Maknicko rečitalis „Vaidilos“ teatre

Paulina Šilobrit
Nr. 8 (1202), 2017-02-24
Muzika
Ignas Maknickas. L. Grušecko nuotr.
Ignas Maknickas. L. Grušecko nuotr.

Vasario 15-osios vakare „Vaidilos“ teatre muzikavo jaunas pianistas, M. Rostropovičiaus fondo stipendininkas, keleto prestižinių konkursų laimėtojas Ignas Maknickas. Tą vakarą jis skambino net kelių skirtingų epochų muziką: Johanno Sebastiano Bacho Partitą Nr. 1 B-dur, Wolfgango Amadeus Mozarto Sonatą Nr. 14 c-moll, Fryderyko Chopino Noktiurnus, op. 27 (Nr. 1 cis-moll ir Nr. 2 Des-dur) bei Barkarolę, op. 60, Sergejaus Rachmaninovo Etiudus-paveikslus, op. 39 (Nr. 1, 5, 6), ir Ferenco Liszto „Mefisto valsą“ Nr. 1.  
 

Dar prieš koncertą buvo aišku, jog I. Maknickas ketina susidoroti su sudėtinga užduotimi. Pasirinkęs labai gerai pažįstamus kūrinius, atlikėjas savo interpretacijomis turėjo įtikinti publiką, kuri paprastai yra linkusi lyginti kūrinius su anksčiau girdėtais įsimintinais atlikimais. Turbūt svarbiausia tokio koncerto užduotis – užimti tvirtą poziciją ir klausytojus sužavėti ne vien nepriekaištinga technika, kuri yra privalomas kiekvieno profesionalaus atlikėjo įrankis, bet ir reprezentuoti savitas kūrybines traktuotes, pasidalyti meniniais atradimais.      
 

Savo pasirodymą I. Maknickas pradėjo Bacho Partita Nr. 1 B-dur, jos interpretacija pasižymėjo subtilumu, sutelktumu bei konceptualumu. Įdomu, kad polifoniniai faktūros fragmentai vietomis nuskambėdavo ir lyriškai. Kūrinys buvo atliktas labai tvarkingai, pianistui pavyko sukurti netgi sausoką, „klavesinišką“ barokinį skambesį bei nuotaiką. Vis dėlto labiausiai nustebino romantikų kūriniai. Akivaizdu, jog atlikėjui artimiausia romantizmo epocha. Taip manyti galima ne vien todėl, jog didžiąją programos dalį sudarė romantikų kūryba, tačiau ir dėl savitos bei jautrios muzikinės raiškos, kuri buvo juntama skambinant Chopino, Liszto bei Rachmaninovo kūrinius. I. Maknickas itin stengėsi perteikti romantizmo epochos dvasią, jo atlikimas buvo kupinas šiam laikotarpiui būdingos ekspresijos ir kartu lyrizmo. Nuo pat pirmųjų romantikų opusų taktų pianistas po truputį kūrė emocinę įtampą, o įtaigią kūrinio traktuotę sugebėjo išlaikyti iki pat paskutinių taktų. Maloniai nustebino ir koncertą vainikavęs Liszto „Mefisto valsas“, kurio pianistiniai iššūkiai jauno atlikėjo buvo ne tik nepriekaištingai suvaldyti, bet ir nebuvo girdėti nei vienos šiurkščios ar nenušlifuotos detalės, kiekviena kūrinio frazė nuspalvinta labai išraiškingai. Sulig šia emocija buvo baisu net kvėpuoti, nenorint sutrikdyti velniškojo šokio atmosferos. Koncerte I. Maknickas pateisino savo muzikinį talentą ir jį neabejotinai atskleidė atlikdamas romantikų muziką.

 

Bisui pianistas pagrojo dar vieną Chopino opusą. Įsimintiną vakarą klausytojams jis sukūrė pasikliaudamas savo emocijų bei romantizmo stilistikos samprata. Išties galima suprasti, kodėl šis aštuoniolikmetis, dar tik pradedantis karjerą atlikėjas vadinamas „klasikinės muzikos ateitimi“, „daug žadančia lietuvių fortepijono meno asmenybe“. Jis pasižymi įspūdingu virtuoziškumu ir technika, o kartu – puikia stiliaus pajauta bei emocingumu.

Ignas Maknickas. L. Grušecko nuotr.
Ignas Maknickas. L. Grušecko nuotr.