7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Sigitas Račkys spektaklyje „Nusišypsok, mums, Viešpatie“. G. Janavičiaus nuotr.
Sigitas Račkys spektaklyje „Nusišypsok, mums, Viešpatie“. G. Janavičiaus nuotr.
Aistė Šivytė

Efemeriška antikos impresija

Lukiškių kalėjime – Pauliaus Markevičiaus spektaklis „Kolonija. Antika“

Antika – neišsenkamas įkvėpimo šaltinis. Antikinės pjesės dramaturgijai suteikė pamatines žmonių tarpusavio santykių istorijas, apdainavo mitus ir iki šių dienų inspiruoja daugybę literatūros kūrinių. Drąsioji Antigonė, prakeiktasis Edipas, kerštingoji Medėja – istorijos, kurios iki šiandien kalba apie žmogų.

Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Simonas Dovidauskas spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Simonas Dovidauskas spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Greta Vilnelė

Artaud be pauzių

Žygimanto Kudirkos spektaklis „50 būdų sugriauti iliuziją“

Kažkada teatro istorijos paskaitoje svajojome, į kokį laikotarpį norėtume nusikelti, jei turėtume laiko mašiną. Vieni rinkosi Shakespeare’o „Gaublio“ teatrą, kiti – Niujorko Soho rajoną 7-ajame dešimtmetyje, kai šiame mieste klestėjo hepeningai ir performatyvios meno formos. Aš tuomet mąsčiau apie ilgą prospektą, kurio viename gale stūkso antikinis graikų amfiteatras, o kitame – Ariane Mnouchkine ir jos „Théâtre du Soleil“.

Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Augustė Pociūtė spektaklyje „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Augustė Pociūtė spektaklyje „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė ir Augustė Pociūtė spektaklyje „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė ir Augustė Pociūtė spektaklyje „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „50 būdų sugriauti iliuziją“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Monika Višnevska

Velniška romantinės meilės nejauka

Nauberto Jasinsko spektaklis „Velnio nuotaka“

Režisierius Naubertas Jasinskas užsimojo plačiai – legendinio muzikinio filmo „Velnio nuotaka“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1974 m.) penkiasdešimtmečio proga ėmėsi statyti to paties pavadinimo spektaklį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Kūrinį įrėmina pagrindinė filmo aktorė Vaiva Mainelytė: ji nostalgišku pašnekesiu pradeda spektaklį ir lydi visą jo veiksmą, kartkartėmis įsiterpdama savo prisiminimais, pokalbiais su aktoriais.

Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Vaiva Mainelytė spektaklyje „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Vaiva Mainelytė spektaklyje „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Lukas Malinauskas spektaklyje „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Lukas Malinauskas spektaklyje „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Velnio nuotaka“. M. Norvaišo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Senąjį teatrą prisimename iki šiol

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį: aktorė Nijolė Narijauskaitė

Teatro aktorė Nijolė Narijauskaitė-Gražienė gimė 1933 m. birželio 22-ąją Kaune. 1956 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigusi mokslus tapo pirmosios aktorių laidos, kurios kurso vadovas buvo Andrejus Poliakovas, absolvente. Iškart po studijų aktorė šešerius metus dirbo Marijampolės, tuomečio Kapsuko, dramos teatre, o šį uždarius 1963-iaisiais persikėlė į Klaipėdos dramos teatrą, kurio žiūrovus džiugino iki pat 2011-ųjų.

Bronius Gražys ir Nijolė Narijauskaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Bronius Gražys ir Nijolė Narijauskaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Regina Šaltenytė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Išminčiai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Regina Šaltenytė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Išminčiai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Rimantas Nedzveckas spektaklyje „Petras Kurmelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Rimantas Nedzveckas spektaklyje „Petras Kurmelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Nijolė Sabulytė spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Nijolė Sabulytė spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žemaičių stiprybė“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žemaičių stiprybė“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Aistė Šivytė

Kai gyvenimas yra gaidys

Augusto Gornatkevičiaus miuziklas „Hedwig and the angry inch“

Teatras – dramatiškų išgyvenimų vieta. Jame žmonės pykstasi, taikosi, patiria didžiulius gyvenimo pokyčius. Nuo teatro ištakų jo paskirtis beveik nesikeičia – vesti žmogų į katarsį, į apsivalymą, sceną verčiant gyvenimo veidrodžiu.

Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas ir Asta Zacharovaitė miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas ir Asta Zacharovaitė miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Teatras sau

Jokūbo Brazio „Jūra vandenynas“ Vilniaus senajame teatre

Teatre – kaip politikoje: baigia kalbėti vienas, pradeda kitas, ir jeigu nesusimuša, tai ir kalba iki begalybės. Teatre įprasta statyti pagal save, sau ir dėl savęs. O žiūrovai? Jie lieka kvailio vietoje: eina, žiūri ir stengiasi suprasti. Tai, ką galima pasakyti keliais sakiniais, turi žiūrėti tris valandas.

Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūra vandenynas“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas