Linas Leonas Katinas (1941 06 22–2020 12 23)

Nedaug turime tokių asmenybių, kaip Linas Katinas. Likimo ironija, kad vos atidarius jo parodą Nacionalinėje dailės galerijoje pernai, užklupo Covid-19 ir stojo visuotinis karantinas. Taip išėjo, kad ši paroda tapo paskutine, surengta jam gyvam esant. Simboliškai dabar atrodo ir paskutinės parodos pavadinimas “Raudona krisdama virsta balta”. Taip ir nutiko, Linas išėjo, jo spalva pasidarė balta…

Su mumis liko jo kūryba, kuri buvo ir yra išskirtinė, nešanti toliau negu šios žemės horizontas.

Linas Leonas Katinas (g. 1941) į tapybos lauką įžengė XX a. 7 dešimtmečio pabaigoje ir tapo vienu pagrindinių savo kartos menininkų avangardistų, stagnacinėje brežnevinio laikotarpio kultūroje suformavusių laisvos, eksperimentinės kūrybos properšą. Jo kūrybinė biografija, aprėpianti bene šešis dešimtmečius, niekada nesiliovė stebinti posūkiais ir transformacijomis.

L. Katino darbai nestokoja sveiko sąmojo, autoironijos, mėgavimosi žiežirbomis, atsirandančiomis chuliganiškai kryžminant sakralumą ir profaniškumą, pirmykštės ir kultivuotosios kultūros gemalus. Kosmologiškoje kūryboje vyrauja amžinos, cikliškos kaitos idėja, grįžimas prie gimimo-atsinaujinimo stadijos.

Dailininkas lietuvių dailės kontekste išsiskyrė tiek sovietmečiu, tiek ir Nepriklausomybės laikotarpiu. Į tapybą perėjęs iš architektūros, mokėsi per savo patirtį ir ieškojimus, kurie neatsiejami nuo bendrų XX a. antrosios pusės meninio gyvenimo procesų.

Čia yra užfiksuota paskutinė Lino Katino kelionė Labanore prieš parodą.

https://www.youtube.com/watch?v=GulRH4seOtU&list=PLYLVd33UQOFXiT8hw2GUCyXzX-3PBkxHB&index=6&fbclid=IwAR1yNljy8bdiZlSYRpZLLU5QUq56m4NsoUDBcbX1FU0Jzaos6cTq-JeV7WA

Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio
artimiesiems, kolegoms bei visiems, pažinojusiems menininką.