7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Zėringytė

Agnė Zėringytė

Kiekvienas žingsnis turi prasmę

Pokalbis su baleto šokėja Haruka Ohno

Iš Japonijos kilusi baleto šokėja Haruka Ohno jau daugiau nei dešimt metų šoka Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Išsilavinimą įgijusi Niigatos baleto mokykloje Japonijoje ir „Escola de Dança do Conservatório Nacional“ Portugalijoje, 2011 m. ji prisijungė prie LNOBT baleto trupės ir sukūrė daugelį pagrindinių vaidmenų repertuaro spektakliuose.

Haruka Ohno ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Būti geresnei už vakarykštę save

Pokalbis su balerina Emilija Šumacheryte

Emilija Šumacherytė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė 2018 m., baigusi mokslus Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Loretos Bartusevičiūtės-Noreikienės vadovaujamoje klasėje. Sukūrė vaidmenis baletuose „Don Kichotas“, „Bajederė“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Pachita“ ir kt. Su balerina kalbėjomės prieš baleto „Arlekino milijonai“ premjerą.

Emilija Šumacherytė balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Emilija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Emilija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė ir Karolina Matačinaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė ir Karolina Matačinaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Tarp taisyklių išmokau atrasti laisvę

Pokalbis su balerina Nora Straukaite

Balerina Nora Straukaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė pernai, tačiau jau pelnė šių metų Baleto vilties apdovanojimą. Vieną svarbiausių savo vaidmenų atliko M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Anželikos Cholinos kurtame spektaklyje „Jūra“. Pradėjusi šokti LNOBT trupėje Straukaitė sukūrė vaidmenis klasikinio baleto spektakliuose „Spragtukas“, „Pelenė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir kt. Šiuo metu balerina ruošiasi dviem premjeroms – „Arlekino milijonai“ (LNOBT) ir „Dezdemona“ (choreografė Cholina).

Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Šokti, kad būtum geresnis už patį save

Pokalbis su baleto šokėju Danieliu Dolanu

Danielis Dolanas – britų kilmės baleto šokėjas, baigęs Hammondo menų mokyklą Didžiojoje Britanijoje, nuo 2009 m. mokėsi Maskvos Didžiojo teatro baleto akademijoje. Baigęs mokslus, šoko didžiuosiuose Rusijos teatruose, taip pat gastroliavo Atėnuose bei Niujorke. Nuo 2013 m. prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės, kurioje šoka iki šiol. Sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018) ir daugelyje kitų. Su LNOBT trupe gastroliavo Lenkijoje ir Italijoje.

Marine Pontarlier ir Danielis Dolanas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Danielis Dolanas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Danielis Dolanas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Danielis Dolanas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Sukurti paslaptį

Pokalbis su Živile Baikštyte

Živilė Baikštytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vedančioji solistė, 2013 m. baigusi baleto šokėjos karjerą; nuo 2011-ųjų dirba trupės repetitore. 1991 m., po mokslų Vilniaus baleto mokykloje, prisijungė prie LNOBT trupės. Sukūrė daugybę pagrindinių vaidmenų klasikiniuose ir šiuolaikiniuose baletuose – Frančeską „Žydrajame Dunojuje“, Džuljetą „Romeo ir Džuljetoje“, Silfidę „Silfidėje“, Aurorą „Miegančiojoje gražuolėje“, Karmen „Carmen“, Boną Sforcą „Barboroje Radvilaitėje“ ir daugelį kitų. Su trupe gastroliavo Belgijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Kuria choreografines miniatiūras „Kūrybiniam impulsui“, o 2019 m. sukūrė vienaveiksmį baletą „Pradžioje nebuvo nieko“.

Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Baužys ir Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Mindaugas Baužys ir Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Acid City“. M. Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Acid City“. M. Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Kas labiausiai pakeri?

Baletas vaikams „Užburtos akys“

Gruodžio 17 d. ir taip gausų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuarą vaikams papildė choreografės Editos Stundytės baletas „Užburtos akys“, prisidedantis prie kitų nedidelio formato vaikiškų spektaklių. Šiame kūrinyje pakeri ne akys, o scenos šone nedidelio orkestro atliekama Wolfgango Amadeus Mozarto muzika. Į ją norisi pasinerti visu kūnu ir juslėmis – muzika užliūliuoja ir mažuosius, ir suaugusius žiūrovus, tačiau tik tuo neapsiribojama.

Darija Seliukaitė ir Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Darija Seliukaitė  balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Briese Phelan-Boyd balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Briese Phelan-Boyd balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Briese Phelan-Boyd balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Briese Phelan-Boyd balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Įgimta meilė baletui

Pokalbis su balerina Marija Kastorina

Marija Kastorina – vedančioji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistė, prie trupės prisijungusi 2017 metais. Nuo 2006 m. mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, o 2010 m. įstojo į A.J. Vaganovos Rusijos baleto akademiją ir mokslus baigė ten. Buvo priimta į Sankt Peterburgo Leonido Jakobsono valstybinį akademinį baleto teatrą, bet po metų papildė LNOBT trupę. Lietuvoje sukūrė vaidmenis spektakliuose „Spragtukas“, „Bajaderė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir kt. 2018 m. už balete „Spragtukas“ sukurtą Mari vaidmenį paskelbta Metų baleto viltimi.

Jonas Laucius ir Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Marija Kastorina balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Marija Kastorina balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Gyventi tarp „prieš“ ir „po“

Pokalbis su dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi

Pagal dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjeses sukurti tokie spektakliai kaip „Paukštyno bendrabutis“ (rež. Valentinas Masalskis, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2012), „Kita mokykla“ (rež. Masalskis, KJT, 2013), „Kelionė namo“ (rež. Vidas Bareikis, „Low Air“, 2013), „Demokratija“ (rež. Paulius Ignatavičius, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2014), „Man netinka tavo kostiumas“ (rež. Masalskis, KJT, 2014), „Pasirinkimas“ (rež. Bareikis, Jaunimo teatras (JT), 2016), „Miškelis“ (rež. Masalskis, KJT, 2022), „Laukys“ (rež. Olga Lapina, Juozo Miltinio dramos teatras, 2022). Taip pat dramaturgas pritaikė kitų autorių kūrinius spektakliams „Trys seserys“ (rež. Yana Ross, LNDT, 2017), „Vienos miško pasakos“ (rež. Ross, JT, 2019), „Don Kichotas“ (rež. Adomas Juška, JT, 2021) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, JT, 2022). 2015 m. jis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už pjeses „Demokratija“ ir „Man netinka tavo kostiumas“.

Mindaugas Nastaravičius. D. Dirgėlos nuotr.
Mindaugas Nastaravičius. D. Dirgėlos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Miškelis“. Klaipėdos jaunimo teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Miškelis“. Klaipėdos jaunimo teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasirinkimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasirinkimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Man netinka tavo kostiumas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Man netinka tavo kostiumas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Demokratija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Demokratija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kelionė namo“. „Low Air“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Kelionė namo“. „Low Air“ nuotr.
Agnė Zėringytė

Teatras – galimybė kažką atrakinti viduje

Pokalbis su dramaturge Birute Kapustinskaite

Birutė Kapustinskaitė – teatro ir kino dramaturgė, 2018 m. pelniusi „Auksinį scenos kryžių“ už pjesę „Terapijos“ bei 2020 m. nominuota „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui už scenarijų filmui „Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas, 2018) . Pagal dramaturgės darbus pastatyti tokie spektakliai kaip „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2017), „Signalai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB), 2018), „Niekada nežinai“ (rež. Monika Klimaitė, „Taško“ teatras, 2018), „Vietiniai“ (rež. Markevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2018), „Ženklai“ (rež. Markevičius, MMLAB, 2020), „Detoksikacija (rež. Darius Gumauskas, OKT, 2021), „Šokis objektui ir vaikui“ (choreografė Greta Grinevičiūtė, MMLAB, 2021). Dramaturgės kūryba statoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Birutė Kapustinskaitė. M. Penkutės nuotr.
Birutė Kapustinskaitė. M. Penkutės nuotr.
Birutė Kapustinskaitė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Birutė Kapustinskaitė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Birutė Kapustinskaitė ir Paulius Markevičius spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Birutė Kapustinskaitė ir Paulius Markevičius spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
„Signalai“. MMLAB nuotr.
„Signalai“. MMLAB nuotr.
Scena iš spektaklio „Terapijos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Terapijos“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, Rasa Samuolytė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Terapijos“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, Rasa Samuolytė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Terapijos“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Zėringytė

Suprasti skirtingą šokį ir choreografiją

Pokalbis su baleto šokėju Edvinu Jakoniu

Edvinas Jakonis prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė vos prieš dvejus metus. Jis baigė Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą ir Miuncheno baleto akademiją. 2018 m. tapo tarptautinio jaunųjų baleto šokėjų konkurso „Youth America Grand Prix“, vykusio Niujorke, laureatu. Kuria vaidmenis tokiuose LNOBT spektakliuose kaip „Bajaderė“, „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), Pachita, Infra“ (choreografas Wayneas McGregoras, 2022) ir kt. Šiuo metu ruošia vaidmenį balete „Spragtukas“.

Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Jade Longley balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Jade Longley balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Marine Pontarlier ir Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina, Edvinas Jakonis ir Gohar Mkrtchyan balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina, Edvinas Jakonis ir Gohar Mkrtchyan balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš choreografinės kompozicijos „Fundamentalus adagio“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Scena iš choreografinės kompozicijos „Fundamentalus adagio“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas