Savaitė

Faktai rodo ką kita

mums rašo

Š. m. gegužės 25 d. "Lietuvos aide" pasirodė A. Guobio straipsnis "Teatro istorijos žingsniai Nepriklausomybės metais". Jame pateikta daug neteisingos informacijos apie Kultūros, filosofijos ir meno instituto Teatrologijos skyriaus veiklą, grubiai iškraipomi faktai. Autorius, nesusipažinęs su Kultūros, filosofijos ir meno institutu, kur leidžiami fundamentalūs filosofijos, kultūrologijos, dailėtyros, muzikologijos darbai, kategoriškai užbraukia Teatrologijos skyriaus veiklą. A. Guobys rašo: "Lietuvos teatro istorijos sukūrimo klausimas per visus 16 Nepriklausomybės metų, galima sakyti, nepajudėjo iš vietos". Faktai rodo ką kita – aktyvią Teatrologijos skyriaus tyrėjų veiklą kuriant lietuvių teatro istoriją. Instituto Teatrologijos skyrius, kuriame dirba Lietuvoje žinomi savo darbais, knygomis ir straipsniais teatrologai – habil. dr. prof. Irena Aleksaitė, doc. dr. Audronė Girdzijauskaitė, dr. Rasa Vasinauskaitė, moksl. darb. Gražina Mareckaitė, dr. doc. Helmutas Šabasevičius, – būtent per Nepriklausomybės metus yra išleidęs nemaža reikšmingų monografijų, knygų apie scenos meną ir jo kūrėjus ir, svarbiausia, fundamentalias lietuvių teatro istorijos knygas, sulaukusias teigiamo specialistų ir visuomenės įvertinimo: "Lietuvių teatro istorija 1929–1935", Vilnius, 2000; "Lietuvių teatro istorija 1935–1940", Vilnius, 2002. Tai – itin svarbios mūsų teatro istorijos knygos apie prieškario scenos meno raidą, pratęsiančios žymaus lietuvių teatro istoriko dr. Antano Vengrio pradėtą reikšmingą darbą tyrinėjant ir vertinant lietuvių profesionalaus teatro pradžią ("Lietuvių teatras 1918–1929", Vilnius, 1981). Jomis šiandien plačiai naudojasi humanitarinių ir teatrinių universitetų bei institutų studentija. Šiuo metu jau paruošta spaudai dar viena teatro istorijos knyga "Lietuvių teatras 1970–1980", rengiama trumpa lietuvių teatro istorija anglų kalba.

Mūsų teatro istorijos faktus atspindi ir kitos Teatrologijos skyriaus mokslininkų išleistos knygos: "Jonas Jurašas" (Vilnius, 1995, sudarytoja A. Girdzijauskaitė); "Lėlė ir kaukė" (Vilnius, 1999, A. Girdzijauskaitės sudaryta knyga, skirta pasaulio ir lietuvių lėlių teatro teorijos ir istorijos klausimams); G. Mareckaitės "Laisvoji zona" (Vilnius, 2002, apie Juozo Glinskio dramaturgiją), tos pačios autorės istorinė teatrologinė studija "Romantizmo idėjos lietuvių teatre" (Vilnius, 2004).

Teatrologijos skyrius kasmet rengia spaudai atskirą tęstinio leidinio "Menotyra" numerį, kuriame spausdinami straipsniai lietuvių teatro istorijos klausimais. Kartu su žymiais lenkų, latvių, estų teatrologais skyrius suruošė ir keletą tarptautinių mokslinių konferencijų, skirtų svarbioms scenos meno istorinėms ir metodologinėms problemoms.

Turint galvoje nurodytus faktus, galima tik stebėtis A. Guobio nebe pirmą kartą sąmoningai skleidžiama dezinformacija apie Teatrologijos skyriaus veiklą. Tai nedaro garbės nei autoriui, nei dienraščiui "Lietuvos aidas", spausdinančiam skaitytoją klaidinančius prasimanymus.

dr. Žibartas Jackūnas,

Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktoriaus pavaduotojas