Muzika

"Karalius Edipas"

Kristupo vasaros festivalio atidaryme skambės Igorio Stravinskio opera-oratorija

iliustracija
"Karalius Edipas" Klaipėdos muzikiniame teatre

Liepos 4 d. dvyliktasis Kristupo vasaros festivalis kviečia savo gerbėjus į Šv. Kotrynos bažnyčią, kurioje festivalio atidarymo proga skambės Igorio Stravinskio opera-oratorija "Karalius Edipas".

XXI a. turbūt jau nieko nebepiktina ir nešokiruoja antikinio siužeto įsiveržimas į šventą katalikų erdvę: pats muzikos klausymas tapo mūsų gyvenime tarytum sakraliu ritualu, juolab kai suskamba didingas neoklasikinis opusas.

Ilgą laiką Igoris Straviskis – didis modernistas – vengė įtraukti į partitūras ekspresyviuosius styginius arba traktuodavo juos netradiciškai (pavyzdžiui, "perkusiniai" styginių klasteriai "Šventajame pavasaryje"), tačiau 1927 m. sukūrė operą-oratoriją pilnai orkestro sudėčiai. Novatoriaus partitūra prabilo jausmingu klasikiniu-romantiniu skambesiu.

Kompozitoriaus atsigręžimą į klasicizmo idealus atspindėjo ne tik orkestruotė ir muzikinė kalba, bet ir antikinio siužeto pasirinkimas. Operos-oratorijos "Karalius Edipas" libreto pagrindą sudaro to paties pavadinimo Sofoklio drama, paremta mito siužetu. Įdomu tai, kad veikalas sukurtas lotyniškai, ir kalba buvo pasirinkta anksčiau negu siužetas. Gyvendamas toli nuo gimtosios šalies, Stravinskis nenorėjo kurti nei gimtąja, nei kuria nors kita kalba. Lotyniškas tekstas padėjo sukurti senovinio pasaulio dvasią, nustatyti tam tikrą atstumą tarp pasakojamų mito įvykių ir tikrovės, taip pat išvengti subuitinimo ir suvulgarinimo.

Libretas buvo užsakytas Jeanui Cocteau – Stravinskis buvo jau seniai su juo susipažinęs (abu menininkai bendravo ir bendradarbiavo su Diagilevu). Ir būtent Jeanas Cocteau pasiūlė kompozitoriui įtraukti skaitovą, kuris pasakotų klausytojams apie operos-oratorijos įvykius jų gimtąja kalba. Pasak muzikologo Maxo Harrisono, tai suteikė kūrinio dramaturgijai tam tikrų privalumų: pirma, lotynų kalba ir mitologiniai siužetai mūsų dienomis nebėra taip plačiai žinomi kaip Sofoklio laikais; antra, skaitovas tarsi atitraukia klausytojus nuo baisių dramos įvykių, sukuria atokvėpio momentą, o galiausiai siužeto priminimas leidžia klausytojui susikoncentruoti ties muzika, o ne įvykių seka.

Opera-oratorija sukurta tradicine arijų, duetų ir chorų forma, Stravinskis čia naudoja paprastą, labai konsonansišką harmoniją, ir tik ritmo įmantrumas ir darnių sąskambių atsiskyrimas nuo funkcinės traukos byloja, kad tai – to paties drąsaus novatoriaus, "Šventojo pavasario" ir "Petruškos" autoriaus – muzika. Manoma, kad "Karaliaus Edipo" muziką daugiausia įkvėpė G. Verdi opera "Aida", ją 3-iojo dešimtmečio pabaigoje labai vertino avangardo atstovai. Beje, pats Stravinskis laikė savo didįjį neoklasicistinį opusą gryna opera, bet kadangi drama ištisai dainuojama ir joje nėra numatyta daug sceninio veiksmo, tai teikia jai oratorijos bruožų.

Apgalvodamas sceninį kūrinio pristatymą, kompozitorius norėjo matyti statišką chorą su senoviniais ritiniais rankose ir pagrindinius veikėjus, sustojusius ant pakilų tarsi skulptūros. Edipo figūra turėjo būti visuomet apšviesta, o Džokasta ir Kreontas pasirodytų tik tuomet, kai dainuoja.

Ar režisierius Eligijus Domarkas rinksis autoriaus valią, ar papildys antikinę dramą savais akcentais (siužetas parankus įvairioms traktuotėms), klausytojų laukia neįprastas reginys ir puiki proga išgirsti retai skambantį stambų genijaus veikalą. Pagrindinius vaidmenis atliks tarptautinį pripažinimą pelnęs tenoras Algirdas Janutas, Klaipėdos muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė (mecosopranas) ir kone visuose Lietuvos muzikos teatruose dainavęs bosas Artūras Kozlovskis. Choro partiją dainuos Klaipėdos muzikinio teatro choras bei choro "Vilnius" vyrų grupė, grieš Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, prie dirigento pulto stos chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

Festivalio inf.