Aktorei Irenai Leonavičiūtei – 75

Gruodžio 10 d. aktorei Irenai Leonavičiūtei-Bratkauskienei sukanka 75-eri. 1948 m. aktorė mokėsi Kauno dramos teatro studijoje pas Oną Rymaitę. Scenos primadona atkreipė dėmesį į merginą, jau spėjusią pasimokyti šokio pas garsiąją Danutę Nasvytytę. Ona Rymaitė išpranašavo ir jaunos aktorės ateitį – pati ilgai vaidinusi Luizą Friedricho Schillerio "Klastoje ir meilėje", ji vėliau tarsi padovanojo šį vaidmenį Irenai Leonavičiūtei. 1951 m. I. Leonavičiūtė atvyko į Vilnių ir įstojo į Aleksandro Kernagio vadovaujamos Vilniaus dramos teatro studijos II kursą. O 1956 m. ji suvaidino Luizą Boriso Dauguviečio statytoje "Klastoje ir meilėje".

1951–1953 m. I. Leonavičiūtė buvo Klaipėdos dramos teatro, 1953–1955 m. Kino studijos, o nuo 1955 iki 1989 m. – Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro aktorė. Pirmas dar Vilniaus dramos teatro studijoje suvaidintas I. Leonavičiūtės vaidmuo – Irina A. Kernagio statytose A. Čechovo "Trijose seseryse". Vėliau vaidinta A. Kernagio, Romualdo Juknevičiaus, Kazimieros Kymantaitės, Alfonso Radzevičiaus, Henriko Vancevičiaus, Vytauto Čibiro, Irenos Bučienės spektakliuose. Vienas paskutinių Akademinio dramos teatro scenoje vaidintų aktorės vaidmenų – Poeto mylimoji 1988 m. Rimo Tumino kurtame "Čia nebus mirties". Greta darbo teatre, scenoje, aktorė sukūrė ne vieną vaidmenį kine ir LTV filmuose – kino biografiją aktorė pradėjo dar 1953-iaisiais. Teatre ir kine aktorei tekdavo įvairiausi vaidmenys – komediniai ir charakteriniai, lyriški ir dramatiniai. Lyrinį aktorės talentą atskleidė R. Juknevičius, 1960 m. pakvietęs ją suvaidinti Niną M. Lermontovo "Maskarade".

Išėjusi iš teatro, I. Leonavičiūtė išvyko į JAV (1991–2001). Čia 1993 m. Čikagos lietuvių teatre "Vaidilutė" pastatė šiltai žiūrovų priimtą Petro Vaičiūno "Nuodėmingą angelą". "Nepaprastai gerbiau ir mylėjau režisierių Romualdą Juknevičių. Jo spektakliuose visuomet jausdavausi kaip namie. Scena – tavo mažasis kambarys, jauku. Viskas buvo ligi smulkmenų apgalvota, tobula. Viduje buvau tvirta, žinojau, vardan ko einu. Į atmintį įstrigo darbas su Vytautu Čibiru. Jis man pasiūlė kitokius vaidmenis – nebe lyrinius, gal charakterinius. Įrodinėjau – nesugebėsiu vaidinti tokių herojų, tačiau jis įtikino, kad tai – mano vaidmenys. Irena Bučienė irgi pateikė staigmeną paskirdama K. Sajos "Ubagų saloje" kvaištelėjusios Vonušės vaidmenį. Niekada neužmiršiu darbo su Dalia Tamulevičiūte "Abejingame gražuolyje", – sako aktorė.

D. Š.