Paroda "Liečiu – matau"

Antanas Samuolis. "Baltoji obelis". 1932 m.

Adomo Galdiko "Natiurmortas su liaudies skulptūrėlėmis", Antano Samuolio "Baltoji obelis", Vlado Drėmos, Justino Vienožinskio, Vytauto Kairiūkščio paveikslai – iš viso vienuolika garsių tarpukario lietuvos autorių kūrinių ir tiek pat taktilinių (liečiamųjų) jų maketų.

Lietuvoje visa tai prasidėjo prieš ketverius metus. 2000 m. rudenį Vilniuje įvyko pirmoji Prancūzijoje veikiančios asociacijos "Artesens" taktilinė skulptūrų paroda, skirta regėjimo negalią turintiems žmonėms. Jie galėjo liesti, rankomis tyrinėti 12 skirtingų laikmečių ir stilių žmogaus kūną vaizduojančių skulptūrų kopijų. Prieš dvejus metus "Artesens" atvežė dar vieną parodą – "Pažinkime gamtą drauge su Sezanu". Abi parodos, organizatorių teigimu, sudomino ne tik akluosius, bet ir reginčius žmones, jas lankė meno mokyklų moksleiviai. Dabar – trečioji panašaus pobūdžio paroda, tik šįsyk jos rengėjai – ne Prancūzijos, bet Lietuvos muziejininkai ir menininkai.

Spalio 19 – lapkričio 8 d. Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmai kviečia į taktilinę parodą "Liečiu – matau". Parodoje – žymiausių tarpukario Lietuvos dailininkų paveikslų taktiliniai projektai, atlikti pasitelkus įvairias medžiagas ir įvairias technikas. Tekstilininkė Sigita Blažiūnaitė A. Samuolio "Baltąją obelį" perkėlė į gobeleną, tapytoja Rūta Katiliūtė kubistinę V. Kairiūkščio "Gėlių pardavėją" sukonstravo iš faneros plokščių, o V. Eidukevičiaus "Kauno vaizdą nuo meno mokyklos" keramikas Vygandas Vasaitis perkėlė į molį. Kubistine maniera atliktų paveikslų geometrijai, linijų griežtumui perteikti naudojamas matinis (smėliu nupūstas) stiklas, ekspresijai sustiprinti – senųjų liaudies meistrų stiliumi atlikti drožiniai (pvz., iš lentos išdrožtas angelas, pučiantis dūdą). Paveikslo nuotaiką bent iš dalies atspindi taktiliniam jo projektui pagaminti naudotos medžiagos. Jos minkštos, švenlios, arba priešingai – šaltos ir kietos tiek tikrąja, tiek perkeltine prasme.

Taktilinius objektus kūrė jaunų Lietuvos menininkų grupė. Kiekvienas jų savaip perskaitė originalą ir pateikė savą jo interpretaciją. Vieni autoriai akcentuoja paveikslo ekspresyvumą ar konkrečią medžiagą, kiti – kūrinio linijų kalbą, jų griežtumą ir modernaus meno dėsniams paklūstančią logiką. Kaip ir kiekviena, taip ir ši paroda vienus žmones sudomins, kiti, matyt, liks abejingi, tačiau aišku viena: interpretacijų, medžiagų, meninių požiūrių bei atlikimo technikų įvairove ji nė kiek nenusileidžia "Artesens" kuriamiems projektams.

Alvydas Valenta