Kitapus garso ir vaizdo

Skaidra Jančaitė ir Saulius Astrauskas A.G. Žygavičiaus nuotr.

"Šiandien aš galiu Tave mylėti, šiandien galiu džiaugtis Tavim. Naudotis Tavim ir vaisiais Tavais laike, atstume Tu man reikalinga. Tavimi šiandien žvaigždes aš regiu, bet ryt... Ačiū Tau. Aš būsiu laisva nuo Tavęs!" Šios eilutės iš dainininkės Skaidros Jančaitės "Himno materijai" tapo poetiniu leitmotyvu, lydėjusiu jos fotografijų parodą ir koncertą "Paviršiai" Vilniaus rotušėje spalio 11 d.

Kūrybinę S. Jančaitės individualybę atskleidžia įvairiapusiai menininkės ieškojimai. Dainavimas yra jos talento pagrindas, o šalia jo – fotografija, šokis, sceninė plastika, literatūrinė ir muzikinė kūryba. Įvairių išraiškos priemonių sintezė leidžia menininkei pažvelgti į pasirinktą meninės refleksijos objektą iš įvairių taškų. Tai paverčia kiekvieną koncertą šiuolaikišku multimedijų spektakliu, sustiprina jo poveikį.

Daiktiškumo ir idealumo santykis. Akivaizdu ir tariama, apčiuopiama ir regima. Daiktų, vaizdų, garsų paviršiai ir gelmės. Įspūdžių santarvė ir konfliktai, atspindžiai ir aidai. Simbolių ir asociacijų vėriniai. Autoriniai fotografijos darbai sukabinti girliandomis – tai ir autonominė paroda, ir scenos dekoracija. Kraujo ir pelenų, saulės ir mėnulio spalvų margumynas. Architektūros detalės ir buities nuotrupos. Akmuo ir medis. Kūnas ir dvasia. Vaizdai tampa garsų suvokimo uvertiūra. Muzikinėje vakaro programoje – danų kompozitoriaus Leifo Thybo "Himnas sukūrimui" (1974), Giedriaus Kuprevičiaus "Įsiklausyk" (1972), Antano Jasenkos "Āryas" (1992), italų avangardisto Luciano Berio "Sequenza III" (1966), jo žmonos Cathy Berberian "Stripsody" (1966) ir du pačios dainininkės kūriniai – vokalinė miniatiūra "Dvasios šiluma" ir muzikinė pantomima "Liūtas–Saulė" (2004). Visuose kūriniuose pagrindinis vaidmuo tenka vokalui. Solistei talkino vargonininkė Renata Marcinkutė, fleitininkas Darius Gedvilas ir perkusistas Saulius Astrauskas.

Bendrai vakaro idėjai tarnauja ir salės erdvė – pirmieji kūriniai atliekami balkone, garsai tarsi apkloja salę, leisdamiesi iš aukščiau, soprano ir fleitos antifona dar labiau sustiprina įspūdžių stereofoniškumą. Efektingai nuskambančiu A. Jasenkos "Āryu", parašytu "Ajurvedos" tekstais, pradedama teatralizuotų kūrinių seka. "Sequenza III" ir "Stripsody" – tarp muzikos ir teatro, garso ir judesio. Gestai čia ne mažiau svarbūs nei natos, rečitavimas – nei vokalas. Improvizacinė pantomima "Liūtas–Saulė" – drąsi, net kiek šokiruojanti kraštutine ekspresija. Išsiveržusi iš tradicinės kamerinės vokalinės muzikos ribų. Nužyminti tolesnių originalių ieškojimų kelią. Kelią, vedantį nuo paviršių į gelmes.

Vladas Zalatoris