"Trys aukštos moterys"

Gintarė Latvėnaitė spektaklyje "Trys aukštos moterys" D. Matvejevo nuotr.

Spalio 26 ir 27 d. šį sezoną Jaunimo teatre besiglaudžiantis Vilniaus mažasis teatras pakvies į režisierės Ramunės Kudzmanaitės premjerą – Edwardo Albee "Tris aukštas moteris".

Režisierės R. Kudzmanaitės spektaklių moterys – išdidžios, kartais ekscentriškos, kartais nepakenčiamos, kartais trapios, bet visada giliai savyje slepiančios neišsipildžiusį švelnumą, begalinį, beatodairišką meilės troškimą. Jau nebe pirmą spektaklį Vilniaus mažajame teatre statanti režisierė šįkart pasirinko amerikiečių dramaturgijos ir teatro klasiką Edwardą Albee, savo pjesėse sukūrusį spalvingą moteriškų personažų galeriją. "Tris aukštas moteris", pelniusias prestižinį "Pulitzer" apdovanojimą, Amerikos kritikai pavadino viena emocingiausių dramaturgo pjesių. Tai aštrus, negailestingas, ironiškas, bet kartu užuojautą ir tarpusavio supratimą provokuojantis žvilgsnis į žmogaus kelią nuo vaikystės iki paskutiniųjų dienų. Tai aistringas susidūrimas su tolstančiu gyvenimu ir artėjančia mirtimi.

Pagrindinės pjesės herojės A prototipas – dramaturgo įmotė. Su ja juodu siejo neįprasti, sekinantys santykiai. "Kai nusprendžiau sukurti tai, kas vėliau tapo "Trimis aukštomis moterimis", žinojau ne ko noriu, bet ko nenoriu. Prototipą – savo įmotę – pažinojau nuo kūdikystės iki pat jos mirties, ji mane irgi galbūt pažinojo. Galbūt. Nenorėjau, kad pjesė taptų keršto įrankiu – tai būtų negarbinga, be to, nejaučiau jokio poreikio keršyti. Mes sugebėdavome padaryti vienas kitą labai nelaimingą, tai truko metų metus. Nepuoselėju jai neapykantos. Tiesa, nemėgau jos, negalėjau pakęsti jos prietaringumo, bjaurėjimosi viskuo, paranojos, bet žavėjausi jos išdidumu, savigarba. Jai artėjant prie devyniasdešimties, staiga labai greitai pakriko ir jos kūnas, ir protas. Buvau sujaudintas, kaip ji nepasiduoda, atsisako trauktis, – pjesės įžangoje pasakoja E. Albee. – Sukūręs keletą personažų, turėdamas mintyje savo netikrą senelę ("Amerikietiška svajonė", "Smėliadėžė"), supratau, kad labai mėgstu šią damą ir kad personažas daug smagesnis ir įdomesnis už prototipą. Ar taip atsitiko ir šįkart? Ar ir šios pjesės moteris žmogiškesnė, įvairiapusiškesnė nei realus asmuo? Tik nedaugelis sutikusių mano įmotę per paskutiniuosius dvidešimt jos gyvenimo metų galėjo ją pakęsti. O daugelis, matę mano pjesę, pasakė, kad toji moteris – nuostabi. Dieve, ką aš padariau?!"

Kone visos E. Albee pjesės balansuoja ties sutirštinto realizmo ir juodosios komedijos riba. "Trys aukštos moterys" taip pat prasideda kasdienišku trijų skirtingų kartų moterų, susitikusių ligoninės palatoje, pokalbiu. Kiekviena jų išgyvena asmeninio gyvenimo lūžį, išsako nuoskaudas ir nusivylimus, o dramaturgas, pateisindamas savo "firminį ženklą", juos vaizduoja su skaudžia ir aštria ironija. Antrajame veiksme tos pačios aktorės vaidina skirtingus vienos moters gyvenimo tarpsnius. Jų barniai virsta intymiais pokalbiais apie gyvenimą, meilę ir praradimo neišvengiamybę.

Pasak R. Kudzmanaitės, "E. Albee pjesė "Trys aukštos moterys" neįprasta mūsų laikmečiui. Jos tobuloj klasikinėj formoj sukoncentruotas tobulybės ilgesys ir gyvenimo aistra. Tai, kas mirties akivaizdoje pasirodo grašio neverta iliuzija". Pagrindinį vaidmenį spektaklyje kuria aktorė Aldona Janušauskaitė. Režisierė R. Kudzmanaitė įsitikinusi, kad "ši artistė, viena iš unikaliausių Lietuvos teatro žvaigždžių, praturtino "Tris aukštas moteris" atidumu kiekvienam žodžiui, emocijai, minčiai, suteikė naują kokybę bendram darbui". Spektaklyje taip pat vaidina aktorės Larisa Kalpokaitė ir Gintarė Latvėnaitė, nemažiau aistringai pasakojančios savo herojų istorijas, bei aktorius Mantas Vaitiekūnas.

Ramunė Balevičiūtė