Su "Banchetto musicale"

Vokalinis ansamblis "Cantus Cölln" A. Rakausko nuotr.

Svečių iš Vokietijos, ansamblio "Cantus Cölln", pasirodymas 15-ajame tarptautiniame senosios muzikos festivalyje "Banchetto musicale" – centrinis festivalio įvykis. Įžymus kolektyvas spalio 8 d. pakvietė senosios muzikos gerbėjus ir elitinės muzikos vertintojus į Filharmonijos salę. Pažvelgus į ją, anaiptol ne sausakimšą, galėtume konstatuoti, kad jų tą vakarą buvo ne kažin kiek. Informacijos stoka ar renginių perteklius? Vienaip ar kitaip, bet būtent tokie koncertai galėtų padėti Vilniui ir Lietuvai nelikti Europos koncertinio gyvenimo provincija, o klausytojams – gerokai pakelti savo estetinio išprusimo ir skonio kartelę.

Unikali ansamblio programa buvo pristatyta su antrašte "Pamąstymai apie gyvenimą ir mirtį". Skambėjo XVII a. vokiečių kompozitorių religiniai koncertai ir motetai iš Trisdešimties metų karo laikų. Reikšminga, kad daugelis J.H. Scheino, L. Lechnerio, H. Alberto, H. Schützo, J. Rosenmüllerio kūrinių Lietuvoje skambėjo pirmą kartą. O bene įdomiausias programos atradimas – kaimynystėje, Karaliaučiuje gyvenęs ir kūręs Heinrichas Albertas.

Per spaudos konferenciją "Cantus Cölln" vadovas Konradas Junghänelis sakė, kad vakaro tema ir pati muzika – ne poilsiui ir maloniam laiko praleidimui. Baroko ir nūdienos sąsajos – akivaizdžios. Laikinumo pojūtis, tragizmas – jausmuose ir protuose. O komponavime – pasaulėjautai adekvačios muzikinės kalbos paeiškos.

Nuo pat 1987 m., kai buvo įkurtas ansamblis, viena iš esminių jo veiklos sričių – senosios muzikos studijos. Pasak K. Junghänelio, atliekant Renesanso ir baroko epochų muziką bene svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą tarp muzikos atlikimo identiškumo ir įtaigumo, galinčio paveikti šiuolaikinį klausytoją. Tai ne tik kiekvieno senosios muzikos atlikėjo siekiamybė, bet ir šios muzikos sėkmės garantija.

Regis, kad ansamblio nariai Johanna Koslowsky (sopranas), Elisabeth Popien (altas), Hansas Jorgas Mammelis ir Wilfriedas Jochensas (tenorai) bei Stephanas Schreckenbergeris (bosas) kartu su liutnia grojančiu K. Junghäneliu Vilniaus koncerte, regis, labiau siekė autentiškai atlikti senąją muziką. Vertinti, o juolab analizuoti pritiktų puikiam senosios muzikos žinovui, o platesnį klausytojų ratą "Cantus Cölln" pirmiausia gali nustebinti kone "skaitmenine" atlikimo kokybe. Neįtikėtino švarumo vertikalė, balsų balansas ir juvelyriškos imitacijos išties verti pasigėrėjimo. Ir tik kartais iš bendro idealaus skambesio iškrintantis sopranas primindavo, kad šią angelų muziką gieda gyvi žmonės. "Cantus Cölln" atlikimo stilius – labai santūrus, beveik akademiškas. Skrupulingai suderintą vėsoką emocinę skalę tirštesnėm spalvom papildydavo dramatinis tenoras.

Nepaisant tam tikro hermetiškumo, "Cantus Cölln" sužavėjo vilniškę publiką – svečiai buvo pagerbti ovacijomis.

Spalio 17 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje festivalį baigė "Euroradijo" koncertas iš ciklo "Atradimai". Dariaus Stabinsko vadovaujamas tarptautinis senosios muzikos ansamblis, kamerinis choras "Brevis" (vadovas Gintautas Venislovas), solistė Edita Bagdonaitė (sopranas) ir svečias iš Italijos vargonininkas Edoardo Bellotti atliko programą, kuri buvo transliuojama septyniolikoje Europos šalių. Jos pagrindą sudarė kūriniai iš "Braunsbergo vargonų tabulatūros" – rinkinio, sudaryto XVII a., ilgai saugoto Karaliaučiuje, o dabar – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje. Unikaliame rankraštyje šalia O. di Lasso, H.L. Hasslerio muzikos gausu anonimų kūrinių. Dauguma jų niekad neskambėjo. Tyrinėjant naująja vokiškąja notacija užrašytus kūrinius prisidėjo profesorė Jūratė Trilupaitienė, didžiausią rankraščio dalį iššifravo festivalio meno vadovas D. Stabinskas.

Koncertą pradėjo sodriai E. Bellotti vargonuojama P. de Drusinos "Preambulė" ir anonimo Fuga. Nežinomų autorių šokiais programą tęsė Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Italijos ir Estijos atlikėjų instrumentinis ansamblis. Nors tabulatūroje nėra vokalinių numerių, programa buvo papildyta L. Viadanos bei A. Banchieri motetais, juos kartu su ansambliu atliko E. Bagdonaitė. Antra koncerto dalis prasidėjo įdomiu sugretinimu – E. Bellotti atliko O. di Lasso moteto "Resonet in laudibus" variantą vargonams, o paskui choro "Brevis" madrigalistų grupė sugiedojo moteto originalą. Jos kartu su ansambliu meistriškai atlikti O. di Lasso, G. Zucchini ir O. Vecchi kūriniai, o ypač O. di Lasso "Magnificat" ir nežinomo autoriaus "Te Deum" suskambo kaip koncerto kulminacija.

Įvairi, puikiai sumanyta ir atlikta "Braunsbergo tabulatūros" programa deramai vainikavo visą festivalį.