Dailė

Šių dienų herojai

Žilvino Landsbergo instaliacija "Mėlyna raudona"

Auksė Trakšelytė

iliustracija
Žilvinas Landsbergas. "Mėlyna raudona"

Po vasaros atostogų pakeitusi vietą ir atsinaujinusi "IBID. Projektų" galerija kviečia į Žilvino Landsbergo parodą. Žilvinas – vienas iš jaunosios kartos menininkų, pavasarį baigęs VDA, bet jau spėjęs pasirodyti ne vienoje parodoje. Jo darbą galėjome išvysti ir Šiuolaikinio meno centre surengtoje parodoje "2 show", kurioje buvo pristatomi jaunieji Lietuvos ir Latvijos menininkai.

Užėjusiems į galeriją skulptūrinė instaliacija "Mėlyna raudona" sukels savotiškų minčių. Tai dvi skulptūros, mėlyna užuolaida ir dvi dėmės, identifikuojamos kaip kraujo klanai. Vertikalią ir horizontalią figūras galima apibūdinti kaip nugalėtoją ir nukautąjį.

Ž. Landsbergo skulptūrinė grupė siejasi su šiuo metu plėtojama meno ir sporto tapatumo problematika. Šį kartą pasirinktas keistas sportas – kovų menai.

Akį traukia ir herojų išvaizda. Veidus dengiančios kaukės ir išmarginta apranga primena "superherojaus" (Betmeno, Supermeno, Žmogaus voro) įvaizdžius ar japonų animacijos personažus. Šie personažai audrina fantaziją tiek savo išvaizda, tiek patirtais nuotykiais. Neaiški lieka tik autoriaus pozicija. Šiek tiek per vėlu svajoti apie "didvyrio" ateitį… O gal tai ir liks tik idėjinė inspiracija? Abi figūros šiek tiek didesnės už žmogų, todėl kelia monumentalumo įspūdį. Galime teigti, jog Landsbergas diktuoja naujas figūratyvo tendencijas. Eksperimentavimas mene įprastas ir dažnas, tačiau ne monumentaliosios figūros srityje. Nesunku prisiminti merginas ir motinas ar Lietuvos kunigaikščių, poetų ir rašytojų skulptūrines interpretacijas, taip ir nenutrūkstančias nuo tradicijos gijos.

Pastaruoju metu rengiamose parodose išpopuliarėjo tendencija minimaliai išnaudoti eksponavimui skirtas patalpas. Šios tendencijos laikosi ir Landsbergas, tačiau akivaizdu, jog kažko trūksta. Gal fono?

Atėjusi į parodos atidarymą ir prasibrovusi pro žmonių būrį, o vėliau išvydusi instaliaciją, kur vienas personažas išdidžiai stovi atstatęs krūtinę, o kitas gėdingai nokautuotas, supratau, kad vėluoju. Pavėlavau bene į patį svarbiausią veiksmą – kovą.