M.K. Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui. Visuma

Svariai ir tauriai Čiurlionio gimtadienį pažymėjo Jono Petronio leidykla, rugsėjo 22 d. išleidusi solidžią Čiurlionio fortepijono muzikos rinktinę. Spaudos kokybė, meninis apipavidalinimas ir natografija verti pačių aukščiausių įvertinimų, kaip ir visi ankstesni J. Petrolio leidyklos leidiniai, skirti Čiurlioniui. Leidinys parengtas dviem kalbomis (lietuvių ir anglų) ir orientuotas į tarptautinę rinką. Šį leidinį, be jokios abejonės, galime drąsiai dėti šalia Čiurlionio dailės albumo, kurį prieš keletą metų išleido leidykla "Fodio" – jie abu šiandien geriausiai reprezentuoja Čiurlionį – dailininką ir kompozitorių.

Malonu, kad šį nekomercinį leidinį (skirtą ne masinei kultūrai ir ne greitam pelnui gauti) parėmė Lietuvos kultūros ministerija, nuosekliai vykdanti kryptingą ir efektyvią lietuviškos kultūros politiką. Tarp leidinio rėmėjų minimas Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Ramūnas Garbaravičius ir S. Karoso labdaros ir paramos fondas, be kurio šiandien nebeįsivaizduojamas joks svarbesnis Lietuvos muzikinės kultūros įvykis.

Čiurlionio kūrinius redagavo, leidinį sudarė ir parengė pianistas ir muzikologas prof. Vytautas Landsbergis. Tai ne vieno dešimtmečio darbo rezultatas – čia yra praktiškai visi anksčiau V. Landsbergio redaguoti ir nuo 1975 m. publikuoti Čiurlionio kūriniai. Į 430 puslapių knygą, įrištą kietais viršeliais, tilpo daugiau kaip pusantro šimto kūrinių. Iš tiesų leidinyje surinkta beveik viskas, kas šiuo metu yra skambinama ir ką buvo įmanoma restauruoti.

Knygoje taip pat gausu naujovių ir atradimų. Ne vienas Čiurlionio muzikos gerbėjas nustebs radęs "Mažąją sonatą", "Diptiką", ciklus "Audros ir gelmės", "Mūsų dainelės" ar "Jūros preliudai". Kai kurie opusai turi naujus pavadinimus: "Šventas Dieve" (anksčiau – Preliudas VL 343), "Lokio maurojimas" (anksčiau – Valsas VL 177), "Kai aušra šviesi pakyla" (Čiurlionio kūrinių sąraše įvardyta kaip "Mazurka su variacija" VL 238, publikuojama pirmą kartą). Kai kas iš esmės atnaujinta (rekonstruota Fuga b-moll VL 271a pateikiama kaip Mažosios sonatos Finale).

Redagavimo metodas pasirinktas atsižvelgiant į rankraščių pobūdį. Komentaruose rašoma:"M.K. Čiurlionis žymėdavosi vien tik natas. Tempų, dinamikos ir kitokios atlikimo nuorodos – labai retos. Jas redaktorius išsaugojo, bet nežymėjo kaip nors išskirdamas. Visa kita, nemažiau kaip 95 procentai atlikimo nuorodų, yra redaktoriaus interpretacija, pasiūlymas ir patarimas būsimam atlikėjui" (p. 409). Manyčiau, kad vieno geriausių Čiurlionio kūrybos žinovo interpretacija ir pasiūlymai yra be galo vertingi ir neleidžia būsimiems atlikėjams pernelyg nutolti nuo kompozitoriaus estetinių idealų bei meninių įvaizdžių. Ypač reikšmingi redaktoriaus pasiūlyti formos sprendimai. Kita vertus, kiekvienas save gerbiantis atlikėjas visuomet siekia išsiaiškinti, kur yra autoriaus nuorodos, o kur – redaktoriaus. Kai kurie ankstesni V. Landsbergio leidiniai, pavyzdžiui, "Iš eskizų fortepijonui", parengti (ir komentuoti) preciziškiau ir turi didesnę mokslinę bei atlikėjišką vertę. Nepaisant kai kurių smulkių netikslumų (vienur trūksta alteracijos ženklo, kitur – suklysta identifikuojant kūrinius pagal VL numeraciją), galima neabejoti, kad šiuo leidiniu pradedamas naujas Čiurlionio muzikos sklaidos etapas. Anksčiau Čiurlionio muziką fortepijonui žinojome iš Stasio Šimkaus redaguotų leidinių (1925), paskui – iš Jadvygos Čiurlionytės (1957 ir 1975), o dabar Čiurlionį priimsime ir interpretuosime remdamiesi vientisa V. Landsbergio redakcija.

Darius Kučinskas