Pareiškimas

Kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, gerbiu prezidento instituciją ir norėčiau gerbti Prezidentą kaip tos institucijos simbolį. Suprantu, kad mūsų išprievartautai, nepilnavertiškumo kompleksų ir istorinių baimių kamuojamai tautai Prezidentas yra ir dar ilgai bus stabilumo ir gerovės simbolis. Man Prezidentas - pirmiausia GARBĖS ir ORUMO simbolis. Simbolis tų vertybių, kurių mane mokė mano šeima, mano tėvas, Sibiro tremtinys, mano pačios gyvenimiška patirtis. Prezidentas, praradęs, o ir akivaizdžiai neturėjęs šių būtinųjų savybių, negali būti mano autoritetu, kaip negali būti pasididžiavimo objektu ir vertybės, skirtos jo valia. Viltingai tikėjau ir tebetikiu mūsų prabudimu, prisikėlimu ir praregėjimu.

Todėl pareiškiu, kad atsisakau š. m. birželio 25 d. prezidento R. Pakso dekretu Nr. 130 paskirto man Vytauto Didžiojo ordino. Taip apsisprendžiu dėl savo šeimos, savo dukros, savo anūko ir savo mokinių bei kolegų, norėdama priminti apie nykstančias amžinąsias vertybes, kurios, esu tikra, gyvuos tarp mūsų tol, kol nors viename mūsų plevens sąžinės dvasia.

Noriu padėkoti Prezidento patarėjams, pasiūliusiems Jam pagerbti mane šalia daugelio kitų Lietuvai nusipelnusių žmonių, ir savo sprendimu nenoriu įžeisti jų geranoriškumo.

Beje, man, kaip menininkei, netekti šio ordino šiek tiek gaila, nes jis iš tikrųjų gražus. BALTAS. Pasiryžau šiam veiksmui, nenorėdama sutepti jo švytėjimo.

Jūratė STAUSKAITĖ