Muzika

Žymaus JAV pianisto viešnagė

Thomaso Schumacherio rečitalis Muzikos akademijoje

Aldona Eleonora Radvilaitė

iliustracija
Thomas Schumacher
L. Ouzerio nuotr.

Lapkričio pabaigoje Lietuvos muzikos akademijoje viešėjo žymus JAV pianistas - atlikėjas, straipsnių ir knygų autorius, Ystmeno muzikos mokyklos Ročesteryje fortepijono pedagogas Thomasas Schumacheris.

T. Schumacheris studijavo Niujorko Manheteno bei Džuljardo muzikos mokyklose (B. Websterio ir A. Marcus klasėse) ir pelnė aukščiausius įvertinimus. 1963 m. jis debiutavo Niujorke, laimėjo "JUGG" premiją, o nuo 1968 m., globojamas garsiosios "Columbia Artists" organizacijos, pradėjo intensyviai gastroliuoti. Pianistas koncertavo garsiausiose JAV, Kanados, Europos ir Azijos šalių koncertų salėse su žymiausiais orkestrais.

1969-1995 metais T. Schumacheris dėstė fortepijoną Merilendo universitete ir gavo Merilendo Meno kūrėjų premiją. Jis dirbo ir Levine’o muzikos mokykloje.

Pianistas nuolat rengia meistriškumo kursus įvairiose pasaulio šalyse, yra prestižinių tarptautinių konkursų žiuri narys.

2001 m. T. Schumacheris dėstė Taivanyje, Šiaurės Kinijoje ir Japonijoje. Neseniai jis grįžo iš ilgos koncertinės kelionės po Kiniją. Ateinančiais metais pianistas ketina dirbti Švedijoje, po to - vėl Kinijoje.

T. Schumacheris yra parašęs straipsnių žurnalui "Piano and Keyboard", bendradarbiavo rengiant knygą "Remembering Horowitz". Japonų muzikos leidykla "Zen-on" išleido jo knygas apie J. Brahmso ir I. Albenizo fortepijoninę kūrybą. Šiuo metu pianistas rengia naują I. Albenizo ciklo "Iberia" redakciją, rašo knygas apie F. Mendelssohno ir S. Rachmaninovo kūrinius fortepijonui.

Lapkričio 20 d. T. Schumacheris LMA vedė konkrečias ir dalykiškas meistriškumo pamokas, o 21 d. Didžiojoje salėje surengė įspūdingą rečitalį. Pirmoje koncerto dalyje pianistas atliko J. Haydno Sonatą c-moll, Hob. XVI: 20, ir F. Schuberto Sonatą B-dur, D. 960 (op. posth.), o antrojoje dalyje skambėjo du C. Debussy preliudai: "Canope" ("Kanopa") ir "La serenade interrompue" ("Nutraukta serenada"), dvi pjesės iš I. Albenizo siuitos "Iberia" ("Iberija"): "El Albaicin" ir "Triana" bei E. Granados "Quejas, o La maja y el ruisenor" ("Skundai, arba Macha ir lakštingala") iš ciklo "Goyescas" ("Gojeskos").

Klausytojus maloniai nustebino jau pirmasis vakaro kūrinys, - atrodytų, visai paprastutė J. Haydno Sonata c-moll, kurios I dalį dažnai skambina ir jaunieji pianistai. Atliekama tikro savo profesijos žinovo, meistro, juvelyriškai nušlifavusio kiekvieną intonaciją, sąskambį, pasažą ar frazę, ši trapi Sonata skambėjo žaviai ir grakščiai.

Kamerinio muzikavimo dvasia tvyrojo skambant itin sudėtingai F. Schuberto Sonatai B-dur: dėmesį kaustė švelnūs, skaidrūs, bet kartu ir liūdesio pripildyti garsai, išklausytos, nušlifuotos ir meistriškai perteiktos detalės visose kūrinio dalyse. Klausytojai mėgavosi subtiliai ir rafinuotai, neskubriai tekančia muzika. Kulminacijose jautėsi ryškus atlikėjo temperamentas, tačiau garsas likdavo šviesus, dainuojantis, neperspaustas.

Vis dėlto ne visiems profesionalams patiko toks šios sonatos pateikimas. Griežti ir kritiškai nusiteikę kolegos pageidavo vientisesnių, labiau formos atžvilgiu sulipdytų epizodų, dalių, manydami, kad nuolatiniai pristabdymai, sureikšminantys smulkmenas, gadina visumą. O man norėjosi, kad ši jauki ir nuostabiai graži muzika tęstųsi dar ilgai.

Visiškai kitaip T. Schumacheris traktavo ispanišką muziką. Jautėsi jo, kaip žinovo, įsigilinimas į stilistiką, meistriškas šios įtemptos, temperamentingos, o kartu taurios, savotiškai santūrios muzikos interpretavimas. Pianisto valdomas "Fazioli" firmos fortepijonas skambėjo ryškiai ir dainingai.

Spalvingi ir delikatūs buvo du C. Debussy preliudai. Vidine jėga alsavo I. Albenizo "El Albaicin". Rafinuotai, įdomiai atlikėjas išvedžiojo E. Granados pjesės "Skundai, arba Macha ir lakštingala" melodijas. Koncertą pianistas baigė klausytojų emocijas įkaitinusiu temperamentingu I. Albenizo "Trianos".

Bisui T. Schumacheris meistriškai paskambino J.S. Bacho "Jesu bleibet meine Freude" ir netikėtai ryškiai - D. Scarlatti Sonatą G-dur.

Pirmoji pažintis su pasaulyje pripažintu meistru sukėlė norą išgirsti ir kitas jo parengtas kūrinių interpretacijas.