Akvarelės grožiui ir malonumui

Ramunės Kmieliauskaitės akvarelė

"Rūtos" galerijoje veikia Ramunės Kmieliauskaitės akvarelių paroda. Užėjęs į salę atpažįsti specifinį, nedaug kintantį dailininkės braižą, prisimeni vienur ar kitur matęs jos darbus. Dailininkė sakosi rengianti parodas ne tik norėdama pristatyti auditorijai naujausius kūrinius. Paroda - tai ir šventinis, malonumą teikiantis įvykis. Tokį požiūrį lemia kūrinių pobūdis - jie labiau skirti ne viešam eksponavimui, bet buvimui artimiausioje žmogaus aplinkoje, paprastai jo namų interjere. Ramunės nuomone, būtų idealu, jei jie įsilietų į žiūrovo meninių interesų visumą, kartu su mėgiama muzika, skaitomomis poezijos knygomis sukurtų malonią estetinę ir emocinę atmosferą. Dailininkei ir pačiai labai svarbi aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria. Vilniaus apylinkių gamta, aplink namus augantis senas sodas, šviesi, vijokliais apaugusi dirbtuvė teikia vis naujų kūrybinių impulsų. Paveiksluose Ramunė fiksuoja metų laikų alsavimą, naudodama skaidrų akvarelės dažą pagauna spalvų ir šviesos virpėjimą, koloritu, kompozicine ritmika perteikia savosios vietos nuotaiką. Vaizduojami objektai nedetalizuoti, kartais beveik neatpažįstami. Dažniausiai ji tapo augalus, gėles - natūrali jų struktūra diktuoja kompozicijos sandarą, potėpių įvairovę, ritmingą išdėstymą. Autorei labiau rūpi ne realistiniai pavidalai, bet gamtoje aptinkamų spalvinių derinių subtilybės. Perkelti į tapybą jie tampa estetinio pasigėrėjimo objektu, jausmų žadintoju. Tapydama ant sauso popieriaus lapo, dailininkė improvizuoja savaip komponuodama pasirinkto motyvo elementus. Išskirtinis Ramunės akvarelių bruožas - spalvų prisodrintų paveikslo plotų ir balto popieriaus lapo pauzių ritmika. Jai pačiai atrodo, kad svarbiausia paveikslų ypatybė - kolorite slypinti emocinio paveikumo galia. Anot jos, žiūrovas dažnai intuityviai pajunta kūrinyje likusius dailininkės emocijų atgarsius, ypač jei darbas naujas, "dar garuojantis", bet ilgainiui atranda savą santykį, užpildo jį sau aktualiomis asociacijomis, abstrakčiuose potėpių vėriniuose įžiūri tai, ko autorė nė nenumanė.

Ramunė Kmieliauskaitė - romantinės meno sampratos šalininkė. Jos nuomone, kūrinys atspindi dailininko emocijų pasaulį. Vėliau pakliuvęs į naujo turėtojo erdvę kartu su kitais daiktais kuria jo gyvenimą apibūdinančią atmosferą.