Literatūra Vytautas Skripka
* * * būdą tavo pažįstu pikto dvasia tu žengi ne atskirti tiesas trokšdama o užtamsinti imtų ir atsivertų plyšelis pro kurį matytumei vaizdą po vaizdo žaizdos ant ištiestos virvės kūdikio mažo rūbeliai plaikstosi * * * nors nedirbu fizinio darbo meldžiuosi skaitau klausausi muzikos bet vis tiek kartas nuo karto ilsiuosi tai atsiguldamas tai atsiklaup damas tai atsisėsdamas * * * kur vietoje paiko bruzdėjimo nesvetingo judėjimo neprotingo kalbėjimo regėtumei akiplotį kuo nuodidžiausią sudėliotą iš rytmetinių miškų vandenų peleninių žvaigždynų mažųjų ir vėjo * * * nusipirkai įžymiausią dvidešimtojo amžiaus poetą o neradai nė vieno gero eilėraščio ar tik nereiks ir tau raudonuot dėl ūmai pasikeitusios nuotaikos du eilėraščiai Arvydui ŠliogeriuiI važiuojant keliu miškai tarsi dievo miškai į medžiagą į aksomą įsmeigta adytojo adata gerai kad apie nieką sukas galvojimai kelionės gale įsivaizduoja kaip giria teoras II viskas kas genialu anksčiau ar vėliau pasikartoja pasaulyje apsaugok mane nuo galvojimo tuščio suaimanuoja teoras ir vė lei * * * jie bijo kažko jie glaudžiasi štai prie tradicijos šiuolaikiniai sterilūs poetai pošla von sakydavo tūlas provizorius savo tarnaitei šiuolaikiniai poetai * * * džiūsta ir laukia eilinio sezono žiemos rugpjūtyj žirmūnų šešėlyj sukrautos prarabo konfucijaus malkos * * * jeigu sulauksi šešių dešimčių dovanosiu tau rankinį laikrodį (miglė) nesustabdomas mudviejų laikas aukštuose gotikiniuose bokštuose parduotuvėj viršuliškių bus antspauduota garantija * * * prieš keletą šimtų metų pasak a a kunčino ten buvo atodangos dar ir dabar jas prisimena kartais ištikimoji nabelija šiandien čia nei skėriai ar miniažmogiai plūsta turistai tąryt remiami tualeto pamanytų velionis * * * ir laikosi vaizdas į nieką tvirtai atsirėmęs ir chrestomatinis tekstas suspaustas į ilgus periodus guodžiasi kas parko markučių takeliais kilnodamas kojas kilnodamas kojas vos vos * * * nerandu sau vietos nes niekaip nerandu klajojant po mišką sumanytam eilėraščiui žodžių ** * raštelį radau ant žolės šiųmetinės pasikėliau sykiu su dievais į olimpą * * * poezija man padeda įveikti nemigą |