Pirmajame Operos studijos koncerte

Aistė Mikšienė (Tatjana) ir Deividas Staponkus (Oneginas) M. Raškovskio nuotr.

Daugybę metų galvota ir svajota, kaip gera ir naudinga būtų prie Nacionalinio operos ir baleto teatro turėti mokomąją eksperimentinę sceną. Kiek ten gimtų kūrybinių idėjų, kiek būtų pastatoma naujų kamerinių veikalų! Šios kalbos kildavo ir vėl nuslūgdavo, bet tos godojamos scenos vis nebuvo. Kai teatras įsirengė Kamerinę salę, jos vėl atgijo, tačiau praėjo nemažai laiko, kol galutinai išsikristalizavo idėja, buvo pasiryžta ir įkurta Operos studija. Ji pradėjo veikti 2003 m. sausį, jai vadovauti pakviestas profesorius Virgilijus Noreika. Šis saliamoniškas sprendimas padėjo parsi- vilioti namo Estijoje profesoriavusį maestro. Norinčių pasimokyti pas V. Noreiką po bakalauro studijų Muzikos akademijoje susidarė didelis būrys; teko daryti konkursą ir išsirinkti penkis būsimus studijos stažuotojus, - tiek tebuvo vietų su stipendijomis (dabar prie jų prisijungė dar trys). Ir štai vos po trijų mėnesių darbo kovo 28 d. teatro Kamerinėje salėje įvyko pirmasis Operos studijos viešas koncertas, sutraukęs gausų būrį operos mėgėjų, pedagogų, studentų.

Tai buvo ne įprastas dviejų dalių koncertas, o trijų dalių sceninis renginys, kuriame operų fragmentus jaunieji solistai atliko netgi su teatriniais kostiumais. Veiksmas vyko greta prie staliukų sėdinčios publikos, kuri artistus beveik galėjo ranka paliesti... Nepavydėtinos sąlygos pirmam pasirodymui. Užtat atmosfera buvo labai draugiška, jautei, jog už dainuojančius solistus beveik visi klausytojai "kumščius laiko": kartu alsuoja, kartu žodžius taria, kartu nervinasi; to niekada nepajusi įprastoje koncertų salėje.

Pirmoje dalyje pritariant fortepijonui (Aleksandras Vizbaras) ir diriguojant Vytautui Viržoniui atlikti fragmentai iš P. Čaikovskio operos "Eugenijus Oneginas" bei G. Rossini "Sevilijos kirpėjo". P. Čaikovskį dainavo Aistė Mikšienė (Tatjana), Vaida Raginskytė (Olga), Deividas Staponkus (Oneginas), Mindaugas Zimkus (Lenskis) ir Egidijus Dauskurdis (Greminas); G. Rossini - Aušra Liutkutė (Rozina), V. Raginskytė (Berta), Giedrius Prunskus (Figaras), M. Zimkus (Almaviva), E. Dauskurdis (Bazilijus) ir Raimundas Baranauskas (Bartolas).

Buvo atliekamos arijos bei ansambliai, leidę solistams parodyti ne tik savo balsus bei jų valdymo lygį, bet ir gebėjimą dainuojant bendrauti su partneriu, priderinti savo balsą prie kitų didesniame ansamblyje (kvintetas iš "Sevilijos kirpėjo"). Studijos stažuotojai gana sėkmingai įveikė šias užduotis. Žinoma, negali reikalauti iš pradedančio solisto visapusiškos dainavimo ir vaidybos laisvės. Iš pradžių mizanscenos atrodė gerokai schematiškos, tačiau "apšilus" ir pripratus prie publikos viskas ėjosi kur kas lengviau. Dainavimo ir vaidybos sintezę kol kas geriausiai yra pajutęs E. Dauskurdis, ryškiai padainavęs Gremino ariją ir kitus savo numerius. Tačiau nepamirškime, jog šis solistas, priešingai nei kiti, jau turi sceninės patirties, dainuoja Leporelą didžiojoje teatro scenoje W.A. Mozarto "Don Žuane".

A. Mikšienė daugiausia dėmesio skyrė vokalo kokybei; jai dainuojant visi balso registrai skambėjo lygiai, gražus jos legato. Ateityje solistei reikės atkreipti dėmesį į personažo įprasminimą, jo būsenos išgyvenimą. V. Raginskytei labiau sekėsi būtent atskleisti personažą ir bendrauti su publika; ji žaviai kūrė Bertos paveikslą. Artimiausias tikslas - taip pat nuoširdžiai šlifuoti ir lyginti vokalą. Rozinos partiją patraukliai padainavo A. Liutkutė, sėkmingai įvaldžiusi koloratūras, tiksliai intonuojanti. Solistei linkime neskubėti ir per jėgą "nešturmuoti" visų aukščiausio registro viršūnių. Vyrai solistai nenusileido jaunosioms damoms. D. Staponkus įtikinamai atskleidė Onegino jausmų dramą finalinėje scenoje, M. Zimkus nuoširdžiai dainavo Lenskio ariją ir kitus epizodus. Jo šviesus tenoras akivaizdžiai bręsta, įgauna jėgos ir skambių obertonų. Tiksliai ir šmaikščiai Rossini dainavo kiti solistai - G. Prunskus, R. Baranauskas, E. Dauskurdis.

Paskutinėje vakaro dalyje jaunieji solistai padainavo ištraukų iš operečių, miuziklų ir dainų, atsiskleisdami kiek kitu rakursu. Beveik visi jie be teatrinių kostiumų jautėsi laisviau, o gal tos laisvės teikė lengvesnis repertuaras? Šioje dalyje pasirodė Gaudentas Janušas, nedainavęs operinėse dalyse. Kaip sakė vakaro vedėjas prof. V. Noreika, solistas pasimokė Italijoje ir dabar sugrįžo į Lietuvą. Tenorų "hitas", itališka R. Falvo daina "Merginos, mano mielai pasakykit", solisto buvo atlikta išties įspūdingai, atskleidžiant kūrinio emocingumą ir demonstruojant balso jėgą bei galimybes.

Belieka palinkėti Operos studijai toliau sėkmingai dirbti ir tobulėti.

Živilė Ramoškaitė