Keturi muškietininkai

Arvydas Šaltenis. "Autobusų stotelėje". 1973 m.

"Maldžio" galerijoje iki gegužės 11 d. veikia žymių mūsų tapytojų, dailininkų ir pedagogų Kosto Dereškevičiaus, Algimanto Kuro, Arvydo Šaltenio ir Algimanto Švėgždos (1941-1996) tapybos paroda "Prieš trisdešimt metų". Jos kuratorius - dailėtyrininkas Viktoras Liutkus.

Ši paroda turi aiškią istorinę potekstę, kadangi jos siužetinė intriga grąžina mus į 1973 vasario 13 d., kai Dailės fondo salone P. Cvirkos gatvėje Vilniuje buvo atidaryta minėtų autorių (kartu su jais tuomet savo kūrinius eksponavo ir Algirdas Taurinskas) tapybos paroda. Aštuntojo dešimtmečio pradžios dailės kontekstas (ekspoziciją "Prieš trisdešimt metų" sudaro 1968-1973 sukurti darbai) net dabartiniams keturiasdešimtmečiams yra ne tiek išgyventas, kiek žinomas iš publikacijų, tėvų prisiminimų ar vėlesnių dešimtmečių atgarsių. Todėl tenka patikėti, kad tuometinė paroda greta tvyrančios teminių paveikslų gausos, tarybiniams partizanams, pogrindininkams, komunarams, valstiečiams skirtų ciklų, greta darbininkų, kolūkiečių, partijos veikėjų portretų, buvo tikras iššūkis, anot parodos kuratoriaus, "veržli, ambicinga, kėlusi diskusijas ir sulaukusi nevienadienio publikos, dailininkų ir partinės kontrolės (paroda svarstyta CK!) dėmesio". Pasakojimais ir atsiminimais apipinta legendinė paroda šiandien labiau suvokiama ne kaip maištingas protestas prieš sovietmečio realijas, o kaip romantiškų tapytojų kartos deklaracija. Antra vertus, tai labai šiuolaikiška, iki šiol aktuali tapyba, nes kasdienės aplinkos situacijos ir daiktai universaliai kaupia ir perteikia emocijas, o ekspresionizmas, nors "sendamas" ir keičiasi, bet, matome, nemiršta. Datos po darbais tarsi netenka reikšmės.

Keturis skirtingus tapytojus jungia kasdienybės sureikšminimas: jų darbuose, atrodytų, nesvarbios buities detalės virsta simboliais. Polinkis į simboliškumą ypač ryškus Algimanto Švėgždos tapyboje ("Šokis", 1972; "Karo paukštis", 1973), iš kitų autorių jis išsiskiria ir savita tapymo maniera. Jo paveikslai daugiau dekoratyvūs, banguojančios ritmikos, skambaus kolorito. Smulkūs virpantys skaidrūs potėpiai ir jais konstruojamos erdvės neretai primena Henri Matisse`ą ("Natiurmortas prie lango", 1972), o montuojami realistinio piešinio intarpai - popmeno stilistiką ("Šokis", 1972; "Natura morta (plastmasiniai daiktai). I", 1972). Jau šiuose darbuose akivaizdu, kad autorius daug dėmesio skiria smulkiausiai detalei, o sugebėjimas įžvelgti didybę paprastume ypač ištobulintas vėlesnių dešimtmečių grafikoje.

Algimantas Kuras. "Klyksmas". 1972 m. L. Augustaitytės nuotraukos

Algimanto Kuro tapyba įvairiakryptė. Greta klasika tapusių jo aplinkos stebėjimų, kurie neretai jungia peizažo ir natiurmorto bruožus ("Natiurmortas su elektrine plytele ir puodu", 1972; "Avarija ore", 1972) ir vėlesniuose darbuose įgauna ekologinę potekstę, matome darbų, artimų "Ars" tapybos tradicijoms ("Portretas", 1968), ar net ekspresyviai nutapytų siurrealių vizijų ("Klyksmas", 1972; "Paukštis be galvos", 1972). Stilistikos šakotumas intriguoja, kadangi atskleidžia kūrybos virtuvės paslaptis ir laužo stereotipus.

Kosto Dereškevičiaus tapyboje ekspresyvi spalvos ir potėpio stichija racionaliai suvaldoma dekoratyviomis plokštumomis, švytinčiais lygaus paviršiaus plotais ("Du stačiakampiai", 1973; "Pokalbis", 1972). Jo darbuose dažnai pastebima ironija ("Užkandžiautojai", 1971; "Vyras ir moteris", 1970) sustiprina vaizduojamos situacijos absurdiškumo pojūtį. Kai kuriuose paveiksluose šis ironiškumas susipina su masinės kultūros pėdsakais - tai kompozicijos, įkvėptos ženklų, atspaudų, užrašų iš viešai lankomų vietų ("Ženklų natiurmortas", 1969; "Kompozicija su tekstu", 1970; "Ženklų sumaištis", 1970), kur žodis virsta daugiareikšme laiko žyme. Jau šiuose kūriniuose matome polinkį abstrahuoti detalę.

Arvydo Šaltenio jausmingoje gestiškoje tapyboje elementarūs kasdieniški siužetai (veiksmas autobuse, troleibuse, stotelėje, tualete etc.) neretai įgauna tragikomizmo bruožų ("Moteris", 1972; "Du vyrai", 1973). Kita vertus, autoriui artimi darbų Lietuvos istorijos temomis ciklai ("Pirmieji Lietuvos jūrininkai. Pranas Šaltenis I.", 1971; "Pirmieji Lietuvos jūrininkai. Pranas Šaltenis II.", 1971). Šaltenio darbai pasižymi giliu tapybos amato išmanymu, pradedant grakščiu potėpio mostu, išraiškingais dažo nuvarvėjimais ir baigiant faktūrų kontrastais bei kolorito kaita nuo subtilių tonų gradacijos iki intensyvios grynų spalvų dermės.

Paroda "Prieš trisdešimt metų" svarbi ne vien kaip ekspresionistinių tradicijų lietuvių tapybos mokykloje iliustracija (beje, šių dailininkų studentų tapybą galime matyti šiuo metu ŠMC vykstančioje parodoje "Mes - ateinam"). Tai aktualus kasdienės aplinkos ir mūsų būties liudijimas.