Vladimiras Motylis "Skalvijoje"

Balandžio 15 ir 16 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungos kvietimu Vilniuje lankysis žymus rusų kino režisierius Vladimiras Motylis. "Skalvijos" kino centre bus parodyti jo filmai "Išsiskirkime, kol gerai" ir "Baltoji dykumos saulė", režisierius susitiks su kino klubo nariais, žiūrovais, skaitys paskaitą Lietuvos muzikos akademijos kino režisūros ir operatorių specialybės studentams.

Vladimiras Motylis - sibirietis. Jis studijavo Sverdlovske (dab. Jekaterinburgas), dirbo teatre. Vaidybiniame kine debiutavo 1963 m., "Tadžikfilmo" studijoje sukūręs filmą "Pamyro vaikai" ("Deti Pamira"). Juosta pelnė tarptautinį pripažinimą, apie režisierių debiutantą rašė spauda. 1967 m. "Lenfilme" pagal poeto Bulato Okudžavos scenarijų Motylis sukūrė komediją apie karą "Ženia, Ženečka ir "Katiuša", kurioje pagrindinį vaidmenį vaidino Olegas Dalis.

1970 m. ekranuose pasirodė garsiausias režisieriaus filmas "Baltoji dykumos saulė" ("Beloje solnce pustyni"). Nuotykių filmas apie rusų kareivį, kuris dykumoje gelbsti bajaus paliktą haremą, netruko tapti kultiniu. Dauguma filmo replikų ("Rytai - subtilus dalykas", "Skaudu už valstybę" ir kt.) Sovietų Sąjungoje tapo "sparnuotais" posakiais. Filmas pasižymėjo puikiu aktorių ansambliu - Anatolijus Kuznecovas, Pavelas Luspekajevas, Kachi Kavsadzė, Spartakas Mišulinas čia sukūrė įsimintinus vaidmenis. Tačiau oficialius apdovanojimus, tarp jų ir Valstybinę Rusijos premiją, filmas pelnė tik praėjus trisdešimčiai metų po to, kai pasirodė ekranuose.

Didžiulį populiarumą pelnė ir 1975 m. "Lenfilme" sukurtas V. Motylio filmas apie dekabristus "Kerinčios laimės žvaigždė"("Zvezda plenitelnogo sčastja"), kuriame pagrindinius vaidmenis kūrė Igoris Kostolevskis, Aleksejus Batalovas, Ewa Szykulska.

Motylis yra nepriklausomos kino studijos "Studija Retro" meninis vadovas, dėsto Aukštuosiuose režisierių ir scenaristų kursuose Maskvoje.

Vilniuje režisierius parodys vieną naujausių savo darbų - 1991 m. sukurtą ir iki šiol Rusijoje oficialiai nerodytą filmą "Išsiskirkime, kol gerai" ("Rasstanemsia - poka chorošyje"). Filmo pagrindas - Fazilio Iskandero apsakymas "Hasano dūdelė". Tai romantinė parabolė, kurios tema - garbė ir išdavystė. Filmo veiksmas nukelia į XIX ir XX a. sandūrą Šiaurės Kaukaze. Pagrindinis filmo veikėjas atkeršija už išdavystę, tačiau dėl įvykdytos žmogžudystės jis priverstas slapstytis kalnuose nuo persekiotojų. Tremtyje jis patiria ir buvusių draugų išdavystę. Susidoroti su drąsiu keršytoju į konflikto zoną įvedama rusų kariuomenė...