Kinas

Animatorių laivas plaukia

festivaliai

Kovo 26-28 d. Rygoje vyko pirmasis Tarptautinis animacinių filmų festivalis "Bimini". Jį atidarė latvių lėlių animacinio kino pradininko Arnoldo Burovo (g. 1915) retrospektyvinė filmų programa. A. Burovo filmai - apmąstymai apie gyvenimą, apie menininko vietą pasaulyje, laiko tėkmę, žmogaus dvasią. Lakonizmas - pagrindinė režisieriaus išraiškos priemonė. Jis išryškina bei padidina tai, kas svarbiausia, esmingiausia ir savičiausia. Burovo filmas "Bimini" (1981) tapo festivalio simboliu. Tai sudėtingas, filosofinis filmas, kuriame autorius ieško atsakymo į pačius svarbiausius klausimus. Laikas ir erdvė, mirtis ir nemirtingumas, svajonė ir kasdienybė yra jo paradoksalios vizualinės sistemos pagrindas. Tai ir filmas apie svajonę, kurios metafora yra nuostabus burinis laivas. Juo plaukia žmonės, ieškodami stebuklingos Bimini salos. Skamba vilties daina, tuose posmuose, mano galva, yra ne tik filmo idėja, bet ir visos Arnoldo Burovo kūrybos kredo: "Tik tas, kuris svajoja apie nepasiekiamas aukštumas, jas atranda ir atlieka neįmanomus dalykus".

Festivalio organizatoriai nusprendė aukštyn iškelti režisieriaus vėliavą, pavadindami savo festivalį Bimini vardu. Arnoldas Burovas tapo festivalio garbės prezidentu.Festivalis tris dienas rodė konkursines ir svečių animacinių filmų programas bei jaunųjų Latvijos kino mėgėjų sukurtų animacinių filmų programėlę. Buvo parodytos S. Baumanės, A. Tatarskio retrospektyvinės ir informacinės filmų programos bei dokumentinis filmas "Genijaus dvasia" apie žymiausią "Sojuzmultfilmo" režisierių Fiodorą Chitruką.

Konkursinės programos filmais galėtų didžiuotis garsiausi animacinių filmų festivaliai. Režisieriaus Ignacio Ferreraso iš D. Britanijos filmas "Kaip susidoroti su mirtimi" ("How To Cope With a Death", 2002 m.) žavėjo nepaprastu tikslumu, lakoniška mintimi, ritmu, savitu stiliumi ir išraiškingu dailininko darbu. Atėjusi pasiimti savo derliaus Mirtis, nesitikėdama staigaus ir įnirtingo senutės pasipriešinimo, pati tampa jos auka. Senolės kova ir pergalė prieš Mirtį kupina subtilaus humoro. Šis filmas buvo apdovanotas festivalio Didžiuoju prizu.

Žiuri prizas už geriausią animacinį filmą atiteko režisieriams iš Estijos Heiki Ernitsui ir Janno Poldmai už filmą "Koncertas morkų pyragui" ("Concert For a Carrot Pie", 2002 m.). Filmas tęsia estų animacijos tradicijas ir pasižymi puikiais personažais, tiksliu ir stilizuotu judesiu, neįtikėtinu ir paradoksaliu siužetu. Matome laimingą šeimą, kuri dienai baigiantis nusprendė pasimėgauti morkų pyragu. Močiutė ketina iškepti jį pati, ir čia prasideda tikras koncertas.

Geriausiu Latvijoje sukurtu filmu pripažinta režisierės Roze Stiebra juosta "Nepaprasti rygiečiai" ("Neparastie ridzinieki", 2001 m.). Filmas skirtas Rygos įkūrimo 800-osioms metinėms. Tai pasaka apie mažą viščiuką, kuris norėjo tapti auksiniu gaidžiu ant paties aukščiausio Rygos bokšto. Jam teko patirti nepaprastus nuotykius mieste ir jo požemiuose, kol svajonė išsipildė. Filmui gerokai pakenkė ištęstumas, pasikartojimai, banalokos detalės, bet visa tai atpirko autorių nuoširdumas, dailininkų scenografų darbas, melodingos dainos, pasakos atmosfera.

Geriausiu debiutiniu filmu tapo D. Britanijos režisieriaus Shelly Waino "Lizdelis" ("The Love Nest", 2002 m.). Tai gražus, bet kartu ir tragiškas filmas apie paukštelį, pasižymintis originaliomis lėlėmis, netikėtais, kartais šokiruojančiais kadrais. Latvių režisierės Ingos Praulinos ir dizainerės Laimos Puntulės filmas "Pasaka apie pilį" ("Tale of the Palace", 2002m.), žiuri įvertintas už labai savitą meninį sprendimą ir filmo dizainą, pasakoja apie du žmones, kurie keliauja į pilį, norėdami ir tikėdamiesi ten surasti gyvenimo prasmę.

A. Burovo lėlių filmų tradicijas toliau tęsia kiti "Animacijas Brigade" režisieriai Maris Putninis, Dacė Ridūzė, Mara Linina bei nepriklausomas režisierius Nilsas Skapanas. Kaip puoselėjamos senosios lėlių filmų tradicijos, žiuri nariai (V. Aškinis dalyvavo festivalio žiuri - red.) galėjo įsitikinti apsilankę Rygos kino studijos patalpose, kur dabar karaliauja dešimtys vaikų su riedučiais, įsikūrę buvusiuose vaidybinių filmų paviljonuose, ir vieninteliai ten išlikę kino kūrėjai - lėlininkai.

Patekęs į animatorių valdas pasijutau tarsi pasakų šalyje. Čia yra ir savas muziejus - keli didžiuliai kambariai, bylojantys apie latvių animacijos istoriją ir dabartį. Ant stalų ir lentynų išdėliotos visų filmų dekoracijos ir personažai. Jau puikuojasi ir visai neseniai užbaigto filmo "Jonvabalis" personažai, vabaliukai, kirmėlytės ir drugeliai. Kai prakalbome su Mariu Putniniu apie šiuos mažuosius filmo veikėjus, prisiminėme garsųjį lėlių kino pradininką Vladislovą Starevičių, savo kūrybinę biografiją pradėjusį Kaune. Latvių režisierius paminėjo, kad jie sukūrė Starevičiui skirtą animacinį lėlių filmą. Garbingiausioje šio lėlių filmų muziejaus vietoje pastatytas didžiulis burinio laivo maketas. Ant denio stovi personažai, kurie keliavo į stebuklingąją Bimini salą. Mes visi panorome nusifotografuoti prie šio burlaivio. Juk tai - naujojo tarptautinio festivalio talismanas.

Valentas Aškinis