Pasveikink mirtį kitą dieną

Naujo filmo apie Džeimsą Bondą "Pasveikink mirtį kitą dieną" ("Die another day", JAV, 2002) specialusis seansas "Vingio" kino teatre įvyko tą vakarą, kai į Lietuvą atskrido JAV prezidentas George`as W. Bushas. Geresnio laiko filmo peržiūrai negalima ir tikėtis: du supermenai vienu metu toje pačioje vietoje - pribloškiantis efektas. Tiesa, Bondą ekrano drobėje galėjau apžiūrėti iš visų pusių, o štai Busho pamatyti neteko. Tačiau, kaip rodo "Akvariumo" aistros, tikra yra tik tai, kas nufilmuota. Todėl nebūtina veržtis į aptvertą Rotušės aikštę, pilną garbių žmonių (su Siaurusevičiumi priešakyje), jei gali įsijungti televizorių. Tiesa, televizorius tau rankos nepaspaus ...

Todėl stebėdamas svaigius agento 007 triukus jaučiau ne tik garso ir kėdės virpesius, bet ir tolimas tikrosios politikos bangas, kurios kartais puikiausiai įsiliedavo į filmą. Pavyzdžiui, Bondui prašnekus apie terorizmą. Iš tiesų Bondo priešas šiame filme - ne komunistinė Šiaurės Korėja, o ekscentriškas ir praktiškai niekam nepavaldus slaptas karo kurstytojas (išlaikant tradiciją, priešas pažymėtas penkiakampe žvaigžde). Situaciją dar labiau komplikuoja vidinis priešas - tarp britų agentų esantis išdavikas. Kas ne su mumis, tas prieš mus?

Kaip ir anksčiau, taip ir šiame filme daro įspūdį veiksmo vietų kaita: Korėja, Kuba, Anglija, Islandija... Žemė ir vanduo, ledas ir geizeriai, oras ir ugnis - "ir viso pasaulio negana"...

"Bondo" filmai visada jautriai reaguoja į laikmečio madas ir konjunktūrą. Tačiau šiuolaikiškas vaizdų ir istorijų paviršius kuria ne pasakojimo "tikrumo", bet fantastiškumo efektą. Atėjęs į tokį filmą iš anksto žinai, kad pagrindinis herojus įspūdingai susitvarkys su "blogiečiais", vikriai ir elegantiškai "prasisuks" tarp moterų, be vargo susidoros su bet kokia technika ir laimingai išsigelbės iš beviltiškiausios situacijos (kartu išgelbėdamas pasaulį). Stebuklingos Bondo dvasinės ir fizinės galios (vienas juokas nugalėti olimpinį fechtavimo čempioną) suvokiamos kaip norma, žanro taisyklė, kurios nesilaikant sugriūtų visa filmo struktūra. Ar galite patikėti, kad viduryje filmo Bondas žūna? Arba sulaukia ramios senatvės invalido vežimėlyje? Netikėtumų ir akibrokštų filme apstu, bet joks pavojus neįveiks nemirtingumo.

Tačiau čia ir prasideda atpažinimo malonumai. Vos pasigirdus garsiajam Bondo prisistatymui (Bond. James Bond...), publika nuleipsta juoku. O skrydį su banglente per ledais nusėtą jūrą palydi griausmingi aplodismentai. "Bondo" filmai nė nemėgina priartėti prie tikrovės. Jie remiasi ne "gyvenimu", o idealiais veiksmo filmo modeliais, filmų apie agentą 007 tradicija. Režisierius Lee Tamahori puikiai išstudijavo pirmtakų kūrybą ir sugebėjo ja pasinaudoti savo ir Bondo fanų malonumui. Rezultatas - įspūdingas ir grakštus nuotykių filmas, pamaloninantis kone visus pojūčius ir sužadinantis veiklos troškimą. Moderni klasika su naujausiais efektais - pradedant karo technika ir genų inžinerija, baigiant globalinio atšilimo problemomis ir politinio korektiškumo principais (geroji Bondo mergina - ne šviesiaplaukė sekso deivė, o temperamentinga mulatė Halle Berry, sukūrusi įsimintiną vaidmenį "Monstrų puotoje").

Pasižiūrėjęs filmą pagalvojau, ar tik režisieriaus nenužiūrėjo budri lygių galimybių kontrolierės akis - moterys čia kaip reta veiklios ir savarankiškos. Amerikiečių žvalgybai vadovauja vyras, o britų - moteris, britų agentas - vyras, o amerikiečių - moteris, ir taip toliau iki pat korėjiečių tardytojos ir moterų kovos su kardais, pakartojančios ankstesnį vyrų mūšį... Tai puikiai atspindi ne tik filmo plakatas, bet ir specialiai filmui parašytos Madonnos dainos videoklipas.

Manau, kad filmas "Pasveikink mirtį kitą dieną" sudomins ne tik užkietėjusius Bondo mėgėjus, bet ir visas riziką (ir Pierce`ą Brosnaną) mėgstančias moteris.

Simonas Ližė