Šokio pašaukti

Petras Skirmantas B. Angelovičiaus nuotr.

Pastaruosius 50 metų Lietuvos baleto meno talentus ugdė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. 1952 m. baletmeisterio V. Grivicko, baleto trupės vadovo ir baletmeisterio M. Moisejevo, pedagogės K. Salnikovos-Moisejevos iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės mokyklos buvo atidarytas Choreografijos skyrius. Iki 1956 m. jam vadovavo baleto solistas V. Grivickas, vėliau - E. Deksnienė, H. Kunavičius. Nuo 1963 m. Choreografijos skyriui, vėliau reorganizuotam į Vilniaus baleto mokyklą, vadovavo L. Navickytė-Ramanauskienė. 2001 m. Baleto mokykla reformuota į Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, jam vadovauja buvęs Lietuvos baleto solistas P. Skirmantas. 50 metų sukaktį M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus auklėtiniai paminės gruodžio 3 d. iškilmingu koncertu Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šia proga kalbiname Baleto skyriaus vadovą Petrą Skirmantą.

Su kokiomis nuotaikomis, mintimis, darbų kraite pasitinkate Baleto skyriaus 50 metų jubiliejų?

Nuotaikos - šventiškos ir darbingos. Didžiuliam gruodžio 3 d. koncertui rengiame kelias premjeras. N. Beredina atnaujino A. Dolino "Pas de quatre". Tai labai sudėtingas vienaveiksmis baletas. Viliuosi, kad tuos sunkumus įveiksime. Jame šoks baigiamųjų klasių moksleiviai. Taip pat parengėme sceną iš baleto "Esmeralda", ji Lietuvoje bus parodyta pirmą kartą. Rengiant šiuos darbus, mus konsultavo Sankt Peterburgo Marijos teatro pedagogė, buvusi primabalerina L. Kunakova. Kiti pedagogai ruošia daug naujų numerių.

Malonu, kad į koncertą sutiko atvykti R. Jezerskytė (Nyderlandų Nacionalinio baleto primabalerina), N. Beliakaitė (šokanti pagrindines partijas Vašingtono Tonio Pauelos bei Merilendo ir Virdžinijos valstijų trupėse). Šventiniame koncerte taip pat šoks buvę mūsų mokyklos auklėtiniai, dirbantys Nacionaliniame operos ir baleto teatre: E. Špokaitė, O. Konošenko, K. Kanišauskaitė, R. Kudžmaitė, N. Juška, E. Smalakys, A. Daraškevičius, R. Maskaliūnas ir daug kitų. Labai norėjosi, kad šiame koncerte pasirodytų ne tik mūsų absolventai, dirbantys šokėjai, bet ir tie, kurie tapo choreografais, sukūrė daug reikšmingų darbų: V. Brazdylis, J. Smoriginas, A. Cholina.

Matome puikius baleto šokėjų laimėjimus. Į juos sudėtos didžiulės pedagogų pastangos. Taigi kaip vertinate jų darbą?

Visų mokyklos darbuotojų indėlis kuriant Lietuvos baletą labai didelis. Labai daug nuveikė pirmieji šios mokyklos Baleto skyriaus pedagogai - V. Grivickas, J. Jovaišaitė-Olekienė, B. Kelbauskas ir kiti. Naudodamasis proga, norėčiau su artėjančiu jubiliejumi pasveikinti ilgametę Baleto mokyklos direktorę L. Navickytę-Ramanauskienę, pedagogus L. Dumšaitienę, R. Janavičiūtę, A. Nasvytienę, I. Požerienę, A. Ruzgaitę, G. Sabaliauskaitę, N. Topčevskają-Šiekštelienę, A. Beliukevičių, P. Pelurytį, bijau, kad kurio nors nepaminėjau. Tai jų dėka išauklėta ir nauja pedagogų karta, kuri įgijo išsilavinimą Maskvos, Sankt Peterburgo teatriniuose institutuose ir dabar labai sėkmingai dirba. Tarp šiandienos pedagogų - J. Grincevičienė, L. Bartusevičiūtė-Noreikienė, M. Kiršienė, J. Liaugminienė, G. Sakalauskaitė, A. Domeikienė, B. Tomaševičienė, J. Katakinas, D. Kiršys, V. Kudžma, J. Melnikovas, A. Semioniovas ir kt. Jie nuoširdžiu, profesionaliu darbu pasiekė puikių rezultatų, apie kuriuos byloja mūsų moksleivių laimėjimai tarptautiniuose konkursuose, užsienio ir Lietuvos teatruose sukurti vaidmenys.

Iki Nepriklausomybės atkūrimo pedagogus daugiausia rengė Maskvos teatrinis institutas. Dabar to ėmėsi ir Lietuvos muzikos akademija. Ar ši mokykla pajėgi parengti kvalifikuotus pedagogus?

Manau, pajėgi, kadangi pagrindinius specialybinius dalykus Muzikos akademijoje dėsto ir mūsų mokykloje dirbantys mokytojai. Drąsiai galiu pasakyti, kad jie - aukštos klasės profesionalai.

Ar dėstymo metodika perimta iš rusų mokyklos?

Rusų baleto pedagogės A. Vaganovos sistema yra stipri, bet pati rusų mokykla labai keičiasi. Daug pedagogų pagal sutartis dirbo Vakaruose ir iš ten taip pat perėmė, kas geriausia. Dabar jau sunku nubrėžti takoskyrą tarp rusų ir kitų mokyklų.

Kartkartėmis mokykla susilaukia priekaištų dėl šokėjų parengimo. Kiek šie priekaištai pagrįsti?

Jų negaliu prisiimti tik sau, nes mokykloje dirbu vos antri metai. Mums svarbiausia - parengti visapusiškai išlavintus baleto artistus. Kadangi diplomą įgiję artistai patys turi ieškotis darbo, tai nuo jų profesinio lygio ir priklauso, kur jie dirbs. Labai malonu, kai jie priimami dirbti į mūsų Operos ir baleto teatrą. Ne mažiau džiaugiamės, kai jie laimi didelius konkursus stodami į įvairias užsienio trupes.

Antensyviau dalyvauti baleto spektakliuose, ar neturėtume dažniau matyti juos koncertuojančius, juk taip įgyjama profesinė, sceninė patirtis.

Prieš kiekvienas atostogas rengiame koncertus mokykloje, į kuriuos kviečiame buvusius pedagogus, Operos teatro baleto vadovybę. Kitą mėnesį surengsime penkis koncertus Vilniuje, Rygoje (latvių baleto mokyklos 70-mečio proga). Mano galva, tai pakankamai daug. Gaila, kad mokyklos spektaklis "Pelenė" rodomas retokai, tačiau teatras turi savo planų. Aišku, būtų malonu, jeigu mokiniai galėtų daugiau dalyvauti baleto spektakliuose. Kita vertus, jie turi labai didelį krūvį mokykloje. Šokis scenoje yra pagalbinė priemonė. Mūsų tikslas yra suteikti jiems gerų profesinių įgūdžių, kad jie būtų stiprūs šokdami ir klasikinį, ir charakterinį, ir modernų šokį, įvaldytų aktorinį meistriškumą.

Baletas, ypač tarp jaunimo, nėra toks populiarus kaip pramoginiai šokiai, muzika. Ką darote ir ketinate daryti jį populiarindami?

Stengiamės pasinaudodami proga pateikti informaciją žiniasklaidai. Šiais laikais gana sunku reklamuotis, bet jei tik yra galimybė, ja naudojamės. Važinėjame po įvairių Lietuvos miestų mokyklas ir koncertuojame, kviečiame pačius gabiausius vaikus atvykti į mūsų mokyklos stojamuosius egzaminus.

Ar neketinate rengti būsimų šiuolaikinio šokio šokėjų?

Absolventai šiuolaikinio šokio atlikėjo diplomo negauna. Tačiau šiuolaikinio šokio disciplinos yra dėstomos (mokytoja G. Laurinavičiūtė), ir moksleiviai pakankamai gerai įvaldo šio šokio pradmenis.

Ar tiesa, kad vaikai atvedami į šį skyrių daugiausia iš asocialių šeimų ir praktiniais sumetimais, bet ne Didžiojo šokio meno vardan?

Yra šeimų, kurioms reikalinga socialinė parama. Tačiau pirmiausia vaikai turi atitikti tam tikrus kriterijus.

O kokie yra atrankos kriterijai?

Kaip ir visose baleto mokyklose: kūno proporcijos, verstumas, keltis, muzikalumas, ritmo jausmas, gera sveikata, be to, moksleiviai laiko ir bendrojo lavinimo testus. Nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti: gabūs vaikai įstoja ir sėkmingai mokosi.

Kokius nuopelnus, laimėjimus laikote didžiausiais per visą Baleto skyriaus istoriją?

Man labai sunku kažką išskirti, nes mokykla - gyvas organizmas, jos gyvenime nuolatos kažkas vyksta. Neabejotinas nuopelnas yra tas, kad mokykla parengė daug labai gerų, garsių baleto artistų. Pakanka prisiminti vien pastarųjų metų ryškius talentus kaip E. Špokaitė, R. Jezerskytė, M. Baužys, Ž. Baikštytė, E. Smalakys, N. Juška, A. Paulauskas, O. Konošenko ir kt. Kai kurie iš jų yra gavę Gedimino ordinus, daugelis - tarptautinių konkursų, Kristoforo premijų laureatai. M. Baužys yra laimėjęs Baltijos asamblėjos meno premiją (per 10 Baltijos asamblėjos metų iš Lietuvos šią premiją yra gavę tik du menininkai: E. Nekrošius ir M. Baužys.). Taigi mes džiaugiamės kiekvienu laimėjimu.

Be artimiausių koncertų, kokie kiti sumanymai, planai?

Planuojame kitų mokslo metų pradžioje pastatyti naują baletą pagal lietuvių kompozitoriaus muziką. Spektaklį kurs lietuvių choreografas. Esu prietaringas, tad nenoriu įvardyti nei pavardžių, nei pa- vadinimų. Šis procesas gana toli pažengęs: jau sukurtas ir su kompozitoriumi bei choreogafu suderintas libretas. Spektaklyje šoks Baleto skyriaus moksleiviai.

Ar neketinama koncertuoti kituose Europos miestuose? Iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo gana glaudūs ryšiai su Maskvos mokykla. Su kokiomis mokyklomis, be Jūsų minėtos Rygos, bendradarbiaujate?

Daugiau važiuojame į Vakaruose rengiamus konkursus. Bet štai rugsėjį buvau žiuri narys Baltarusijos šokio festivalyje, kuriame dalyvavo 1 000 šokio kolektyvų. Jame kaip garbės svečiai iškilmingame atidaryme šoko mūsų mokyklos moksleiviai O. Pavliukevič ir J. Tiulenjevas. Jie sulaukė tikrai didelio pasisekimo.

Ar Baleto mokykla, vėl tapusi skyriumi, prarado savo autonomiją, ar priešingai, nuo to tik geriau?

Mano manymu, pavadinimas nėra svarbu, svarbiau realus darbas ir rezultatai. Kita vertus, mes tapome Nacionaline menų mokykla. Manau, per metus po mokyklos reorganizavimo pasiekta teigiamų rezultatų. Pavyzdžiui, tarptautiniame konkurse Švedijoje dvi prizines vietas laimėjo mūsų auklėtinės, daug gerų atsiliepimų sulaukė šių metų baigiamasis koncertas. Mokyklos salės dabar įrengtos pagal europietiškus standartus, randasi visiškai naujų galimybių.

Su kokiais sunkumais be materialinių, susiduriate?

Mūsų mokyklos moksleiviai turi didžiulį krūvį. Todėl jiems kartais sunku įveikti savo nuovargį, dirbti visa jėga. Bet tai natūralu, taip yra visose mokyklose.

Daug priklauso nuo pedagogų išmonės, mokėjimo sudominti, patraukti. Mokiniai turi būti skatinami atkakliai tobulėti. Reikia sugebėti juose įžvelgti ne tik neigiamų, bet ir teigiamų bruožų.

Ko palinkėtumėte moksleiviams ir pedagogams jubiliejaus proga?

Palinkėčiau noro, valios ir gerų rezultatų.

Kalbėjosi Jūratė Terleckaitė