Pažvelkime į muziką iš arti

Saulius Bartulis

Lapkritis turbūt yra pats tinkamiausias metas laisvam, bekompromisiam šiuolaikiniam menui - vasaros festivalių šurmulys nutilęs, o žiemos švenčių karštligė dar neprasidėjusi. Proga sustoti, pažvelgti į save ir šalia esančius, įvertinti nuveiktus darbus, numatyti būsimus. Lietuvos Kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Bartulis ir ISCM Lietuvos skyriaus vadovas Vytautas Germanavičius, įžvalgiai įvertinę tokios pauzės privalumus, lapkričio 14- 17 d. pakvietė kauniečius į septintąjį šiuolaikinės muzikos festivalį "Iš arti".

Ankstesniuose renginiuose vyravusią vidinę baltiškąją tradiciją organizatoriai šįmet papildė kitų kultūrų atspindžiais - šalia Lietuvos autorių, girdėjome svečių iš Švedijos, Airijos, Gruzijos, Šveicarijos, Japonijos, Taivano kūrybą. Imponavo žanrų įvairovė: nuo kamerinių opusų iki koncertinių kūrinių solistams ir orkestrui, nuo elektroninės- kompiuterinės iki egzotiškųjų taivaniečių muzikos. Anot V. Bartulio, festivalio koncepcija ir prioritetai liko nepakitę - lietuvių, pirmiausia kauniečių, kompozitorių kūryba šiuolaikinės pasaulio muzikos kontekste. Ar tai vilnietiškosios "Gaidos" suvirpintų ambicijų išdava? "Jei ir ambicijų, tai netuščių", - pabrėžė festivalio direktorius.

Kiekviena renginio diena turėjo savo paskirtį: ketvirtadienį vyko pradedamasis koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais Rūta bei Zbignevu Ibelhauptais, Rusne Mataityte ir Sauliumi Bartuliu; penktadienį skambėjo kamerinė muzika, atliekama Kauno styginių kvarteto, pianistės Aušros Bartkevičiūtės ir dainininkės Skaidros Jančaitės, taip pat veikė vakarinis (naktinis) kompiuterinės muzikos entuziastų klubas; šeštadienį surengtas Kauno valstybinio choro koncertas; sekmadienį - Taivano kolektyvo "China Found Music Workshop" benefisas. Festivalio metu skambėjo aštuonios premjeros, o šeši kūriniai Lietuvoje atlikti pirmą kartą!

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko, pateikė įvairią programą: Remigijaus Merkelio "Septintą dangų" dviem fortepijonams, Algirdo Martinaičio koncertą smuikui "Europos periodo parkas" ir Giya Kancheli "Simi. Freudenlere gedanken" violončelei (visi kūriniai su simfoniniu orkestru). Pirmieji du opusai visai neseniai skambėjo festivalyje "Gaida", sulaukė palankių klausytojų ir kritikos vertinimų. Savo ruožtu pridursiu, kad Kauno publiką sužavėjo Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijonų duetas, iš esmės lėmęs įspūdingos kelionės po garsines ir erdvines dangaus sferas sėkmę R. Merkelio "Septintajame danguje". Nors klasterių, glissando ir galingų orkestro tutti lavina išvaikė iš pirmųjų eilių jautriausius klausytojus, "Septintasis dangus" paliko efektingo, profesionaliai sumanyto, struktūriškai išbaigto kūrinio įspūdį.

A. Martinaičio Koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui "Europos periodo parkas" (solistė R. Mataitytė), atsitiktinai ar ne, tęsia "europianos" liniją Kauno festivalyje. Praėjusiais metais girdėjome (ir matėme) teatrališkų efektų kupiną "Europos pagrobimą iš Lietuvos" styginių kvartetui, šįmet minėtasis Koncertas vėlgi nestokojo ironijos, šaržo, gal net sarkazmo. Autoriaus žodžiais tariant, kompoziciniai formalumai čia yra intuityvūs ir su teorija nieko bendra neturi. Vis dėlto labai konkretus intonacinių-garsinių prasmių laukas, dinamikos ir tembrų žaismas, medžiagos plėtojimo bei struktūros logika akivaizdžiai liudija, kad kūrybinė intuicija čia žengia koja kojon su puikiu kompozicinės technikos išmanymu ir racionalumu.

Gruzinų kompozitoriaus ir vieno žymiausių šiuolaikinio meno autorių G. Kancheli kūrinys "Simi. Freudenlere gedanken" (Liūdnos mintys violončelei ir orkestrui) dedikuotas Mstislavui Rostropovičiui. Pirmasis jo atlikimas Lietuvoje, Kauno festivalyje, pakerėjo klausytojus. "Simi" gruziniškai reiškia "stygą". Tai sielos styga, jos virpėjimas. Violončelės partija - paprasta iki graudumo, pilna liūdesio, nereglamentuoto (atlikėjo nuožiūra) ilgumo pauzių. Kulminacijos - neišrėktų, neišraudotų jausmų koncentracija. Priemonės minimalios, bet pasiekiama milžiniškos skambesio įtaigos, emocinės įtampos. Pabaigoje prasiveržia rauda, dejonė, tačiau koloritas šviesėja ir skaidrėja - galbūt tai lopšinė? Puikiai griežė solistas S. Bartulis, vyrišku, santūriu prisilietimu prie instrumento su kiekvienu garsu auginantis sielvartingą, iš pačios sielos plaukiančią melodiją: jokio egzaltuoto jausmingumo, sentimentalumo. Skausminga ir paprasta kaip tikrovė. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui ir solistui pavyko įtikinti savosios interpretacijos prasmingumu - po koncerto klausytojai lygino patirtus įspūdžius su dvasios nušvitimu ir apsivalymu.

"China Found Music Workshop"

"Kieta" S. Bartulio ranka iš dalies veikia ir Kauno styginių kvarteto, kuriame jis yra neginčijamas lyderis, stilių ir spalvą. Tuo įsitikinome festivalio kamerinės muzikos koncerte, pasižymėjusiame lietuviškų premjerų gausa. Vieno kolektyvo dominavimas gal kiek suniveliavo įvairių autorių darbus, tačiau, antra vertus, turėti savitą griežimo manierą ir interpretavimo filosofiją greičiausiai yra kiekvieno brandaus kolektyvo kredo. Koncerte skambėjo Algimanto Kubiliūno, Vlado Švedo, V. Germanavičiaus, Giedriaus Kuprevičiaus, Antano Jasenkos opusai, taip pat japono Kazuhiko Hattori, švedo Arne Mellnäso bei jau minėto G. Kancheli kamerinė kūryba. Kvartetui talkino pianistė Aušra Bartkevičiūtė (V. Švedo Fortepijoninis kvintetas, V. Germanavičiaus "Piramidžių sonata"), o kamerinę vokalinę muziką solo bei kartu su violončelininku S. Bartuliu atliko dainininkė S. Jančaitė.

A. Kubiliūno Styginių kvartetas Nr. 2 patraukė dėmesį ryškiomis asociacijomis su lietuvių muzikiniu folkloru. Minimalistinė, vienos natos ritminiu varijavimu pagrįsta tema, apipinama sekundų pobalsiais, išauginama į daugiasluoksnės faktūros muzikinį audinį. Aiški, lengvai suvokiama kūrinio struktūra pasibaigianti jausmingu smuiko monologu, transformuotos pradinės temos reminiscencijomis.

G. Kuprevičius nesislapsto už madingų šiuolaikinės muzikos klišių, nebijo būti "senamadiškai" melodingas ar tiesiog gražus. Jo koncertinė pjesė styginių kvartetui "Vasaros naktis su Naujaliu", anot autoriaus, - postmodernistinis susitikimas su nuostabiu Juozo Naujalio dainos "Ramios, malonios vasaros naktys" motyvu. Kauno kvartetas puikiai perteikė šios miniatiūros sumanymą, nuotaiką, pagriežęs minėtąjį kūrinį tarsi vienu atsikvėpimu, žaviai, stilingai. Pastaroji premjera dar kartą patvirtino G. Kuprevičių esant neprilygstamą autorinių transkripcijų meistrą.

S. Jančaitės ir S. Bartulio atlikta A. Jasenkos kompozicija "Girdėk, girdėk" sopranui ir violončelei (tekstas Birutės Marcinkevičiūtės) kvartetinės muzikos fone išsiskyrė stilistikos savitumu, jautriu dėmesiu žodžio ir muzikinio garso vienovei, melodine, ritmine ir harmonine pusiausvyra. Koncerte taip pat skambėjo A. Mellnäso "Omnia tempus habent" sopranui solo. Dainininkė S. Jančaitė parodė fantastišką virtuoziškumą - kūrinio vokalo partija ypač sudėtinga intonacine, ritmine, interpretacine prasmėmis. Solistė įveikė neįtikėtinus melodinius šuolius, kraštutinius registrus, praplėtė tembrinę paletę naujomis spalvomis. Šalia to - labai racionali, apgalvota kūrinio struktūros pajauta, artistiškumas. Visas šis raiškos arsenalas paliko didžiulį įspūdį. Regis, kol kas neturime šios vokalistės menines galimybes atitinkančio šiuolaikinio lietuviško kūrinio. Gal jį išgirsime kitąmet, aštuntajame "Iš arti" festivalyje?

Chorinės muzikos programą paruošė ir atliko Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio. Girdėjome net dvejas Mišias (Algirdo Briliaus ir airės Elaine Agnew), kauniečių kompozitorių - Zitos Bružaitės, V. Švedo, Dalios Kairaitytės, A. Kubiliūno - smulkesnės formos chorinius kūrinius. Muzikine stilistika, meninėmis idėjomis ir jų raiškos būdais visi autoriai pasirodė esą gana skirtingi: sudėtingos polifoninės faktūros, komplikuotos ritmikos, išraiškingų vokalinių melodijų A. Briliaus Mišios Palaimintojo Jurgio Matulaičio garbei, E. Agnew "Missa brevis" - gana statiškos, tačiau įtampą kuria harmonija, kurioje skaidrūs intervalai kaitaliojasi su galingais aštuongarsiais akordais; D. Kairaitytės "Žemaitijos vaizdeliai" (tekstas Sigito Gedos), A. Kubiliūno "Vilko bajorystė" (tekstas liaudies) aiškiai artikuliuotomis melodijomis, muzikinės medžiagos plėtros būdais, kūrybiniu išradingumu ir šmaikštumu prilygsta geriausiems 9-ojo dešimtmečio lietuvių chorinės muzikos pa- vyzdžiams. Kai šias vertybes dar paryškina apgalvota, tiesiogiai su tekstu susieta kūrinio struktūra, sėkmė garantuota. V. Švedo "Liepsnojantys medžiai" (tekstas Janinos Degutytės) neiškrenta iš bendro šio autoriaus stiliaus konteksto, remiasi daugiausia tembriniais, dinaminiais, faktūriniais kontrastais. Z. Bružaitė savo kompozicijoms geba surasti itin įdomią, netikėtą, net bravūrišką teminę medžiagą. Festivalyje girdėtas jos "Inventio" mišriam chorui tą dar kartą patvirtino sonoristinėmis harmoninėmis konstrukcijomis su džiazo bei viduramžių muzikos atgarsiais.

Dviejų dalių naujosios chorinės muzikos koncertas, kuriame visi kūriniai, išskyrus vieną, skamba a capella, - iš tiesų sunkus krūvis net tokiam patyrusiam kolektyvui kaip Kauno valstybinis choras. Rengiant programą, atliktas didžiulis darbas. Klausantis kolektyvo neapleido mintis: ar liks nors keletas šių kūrinių nuolatiniame choro repertuare? Gal ateityje reikėtų pasikviesti stiprių mėgėjų kolektyvų (tokių Kaune tikrai yra), kuriems dalyvauti šiuolaikinės muzikos festivalyje būtų itin prestižiška? Manding, tai paįvairintų koncertą, suteiktų naujų spalvų interpretacijoms.

Festivalio baigiamasis koncertas nuspalvino renginį rytietišku atspalviu. Tolimo ir egzotiško Taivano kultūrą reprezentavo tradiciniais muzikos instrumentais grojantis ansamblis "China Found Music Workshop". Grupė gerai žinoma meno pasaulyje, yra pelniusi daugelio šalių apdovanojimų už muzikinio folkloro pristatymus ir šiuolaikinių Taivano kompozitorių kūrybos populiarinimą. Prieš dešimtmetį ansamblį įkūrė ir jam vadovauja Taipėjaus nacionalinio meno instituto profesorius, ISCM Taivano skyriaus prezidentas, kompozitorius Pan Hwang-Long, studijavęs kompoziciją Ciūricho muzikos akademijoje. Kolektyvo pagrindą sudaro styginiai instrumentai (kiniški pavadinimai ne daug tepasako, apibūdinsiu juos paprasčiau: rytietiškas fidelis, įvairiarūšės liutnios, cimbolai, kiniška ilgoji citra), pučiamieji (bambukinės fleitos) ir didelis mušamųjų arsenalas. Įdomiausia svečių programoje buvo šiuolaikinė Taivano muzika, maksimaliai išnaudojanti sonoristines liaudies instrumentų galimybes, o autentiškas tradicijas jungianti su pasaulio muzikos patirtimi. "China Found Music Workshop" atliko specialiai šiam ansambliui sukurtą kompozitoriaus V. Bartulio "Untinėlį", sulaukusį publikos ovacijų ir akivaizdžiai paliudijusį vaisingą pasaulio kultūrų integraciją.

Festivalis "Iš arti" - vienintelis tokio pobūdžio renginys Kaune ir jo regione. Kad jis reikalingas, laukiamas ir lankomas parodė jaunimo gausa festivalio koncertuose, nemažas miesto visuomenės dėmesys. Pasak festivalio direktoriaus V. Bartulio, šiandien toks renginys - pati optimaliausia naujosios muzikos sklaidos forma. Juk žiūrėdami iš arti į šiuolaikinę muziką, patys save matome, o ir kiti mus matome šiandienio pasaulio kontekste.