Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą

Valstybinė paminklosaugos komisija kelerius metus aptarinėjo klausimus, susijusius su Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmais. 1999 m. sausio 22 d. sprendime Nr. 57 "Dėl Valdovų rūmų atstatymo" buvo susirūpinta autentiškų mūro liekanų apsauga. Atkastos senųjų gynybinių įtvirtinimų ir Valdovų rūmų liekanos yra neįkainojamos valstybės istorijos liudininkės, tačiau nekonservuojamos ir netvirtinamos, veikiamos temperatūros svyravimų ir kapiliarinės drėgmės, laipsniškai eižėja ir trupa. Valstybės tikslas yra jas išsaugoti ir eksponuoti in situ.

Komisija informuoja, kad šie darbai juridiniu ir organizaciniu požiūriu iki šiol nėra reikiamai reglamentuoti. Būtinas kryptingas ir racionalus rūmų liekanų išsaugojimo planas.

Valstybinė paminklosaugos komisija įsipareigoja nuolat kontroliuoti atkastų autentiškų mūrų konservavimą, kitus jų apsaugą užtikrinančius darbus ir apie tai periodiškai informuoti visuomenę. Tokio monitoringo tikslas yra padėti išsaugoti atidengtas archeologijos bei architektūros vertybes ir apginti paveldosauginius interesus.

Šių metų gegužės 15 d. Valstybinės paminklosaugos komisijos monitoringo grupė - Gražina Drėmaitė, dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas, dr. Eugenijus Svetikas ir komisijos vyriausiasis specialistas Juozas Lapinskas - apžiūrėjo atidengtų Žemutinės pilies Valdovų rūmų liekanų teritoriją ir susipažino su atliekamais darbais. Šiandien už Valdovų rūmų atkūrimą yra atsakinga LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1155 įsteigta VĮ "Vilniaus pilių direkcija" (direktorius Saulius Andrašūnas). Informuojame, kad pradedami Valdovų rūmų atkūrimo pirmojo etapo darbai: mūrų liekanos tvarkingai apkalamos medinėmis lentomis, vėliau numatoma jas laikinai uždengti plastikine plėvele ir ardyti juos gaubusius metalinius angarus. Nerimą kelia tai, kad iki šiol dar nėra atliekamų darbų organizavimo plano, nėra parengta mūrų liekanų konservavimo programa.

Kitas monitoringo grupės apsilankymas numatomas birželio 14 d.