Jaunimo teatras festivalyje "Vaivorykštė"

Gegužės 10-17 d. Sankt Peterburgo A. Briancevo jaunojo žiūrovo teatre vyko III tarptautinis teatrų vaikams ir jaunimui festivalis "Vaivorykštė". Festivalį remia Rusijos kultūros ministerija, Sankt Peterburgo merija, Rusijos teatro veikėjų sąjunga. Šiais metais ypatingą dėmesį organizatoriai skyrė šiuolaikinių pjesių paaugliams ir jaunimui pristatymui. Festivalio atradimu tapo rusų dramaturgų E. Griominos, A. Slapovskio pjesių pastatymai, spektakliai iš Bulgarijos, Lenkijos, Vokietijos, Izraelio, Škotijos. Teatro veikėjų sąjungos Sankt Peterburgo skyriaus premiją festivalyje pelnė mūsiškio Jaunimo teatro spektaklis "Mano sielos netylančios stygos". Šis 2001 m. sukurtas projektas suvienijo du skirtingų kartų menininkus - režisierių ir aktorių Algirdą Latėną ir roko muzikantą, grupės "Rojaus tūzai" lyderį Povilą Meškėlą.

"Po sėkmingų Valstybinio jaunimo teatro gastrolių 2002 m. vasarį, - rašė Sankt Peterburgo kultūrinė spauda, - nekantriai laukėme A. Latėno spektaklio "Mano sielos netylančios stygos". Pažadėtas S. Jesenino ir rusiškų romansų derinys žadėjo intriguojantį reginį. Spektaklis sulydė originaliai ir giliai A. Latėno inter- pretuojamą S. Jesenino poeziją ir meistriškai "Rojaus tūzų" muzikantų atliekamus rusiškus romansus. Lyrika ir tragizmas, humoras ir lemtingas liūdesys, amžinybė ir laikinumas - šios kategorijos jungia intelektualinę ir emocinę spektaklio stichijas, suteikdamos jam išskirtinę meninę kokybę. Režisieriui A. Latėnui pavyko sujungti dvi kultūras - rusiškąją su jos muzikiniu ir poetiniu paveldu ir lietuviškąją - su jos teatrine, aktorine mokykla."

"Seniai teko pajusti tokią šiltą salės reakciją, - sako A. Latėnas. - Spektaklį labai rimtai nagrinėjo kritika. To Lietuvoje pasigendame. Pas mus jau daugelį metų informuojama apie įvykusią premjerą ir viskas, net ir ta informacija pateikiama iš aukšto, lyg kokio didelio žinovo. Labai pasigendu rimtesnės analizės. Lietuvos teatrai gastrolėse užsienyje jaučiasi tarsi banginiai, paneriantys ir įkvepiantys oro, kurio užtenka ilgam."

Ingrida DaunOravičiūtė