"Fickaraldo" dienoraštis

Pabaiga. Pradžia Nr. 21

Vasario 18 d.

Viešbutyje su Micku Jaggeriu. Šiandien čia turi pasirodyti Herzogas. Jis norįs su mumis pasišnekėti. Paaiškėjus, kad Jasonas neketina grįžti, Herzogas rengiasi skristi į Niujorką. Ten jis kalbėsiąs su draudėjais ir galbūt su Jasonu. Su juo iki šiol niekas nesikalbėjo. Virš filmo pakibo grėsmė.

Man smalsu, ką gi pasakys Herzogas. Tikriausiai kaltins Micką, kad šis išprovokavęs Jasoną pasitraukti. Jau buvau sakęs Mickui: pamatysi, visą kaltę dėl nesėkmių jis suvers aktoriams. Reikia kažką daryti. Gal surengti Niujorke spaudos konferenciją su visais trimis aktoriais?

Iš pradžių Herzogas kalbėjosi su Jaggeriu, paskui paskambino man. Ir su manimi norėjo kalbėtis akis į akį. Skubiai paskambinau Mickui ir paklausiau, ar yra kas svarbaus, ką man reikėtų žinoti? Mickas pranešė, kad Jasonas jau tikrai nebegrįšiąs. Herzogas nusiminęs, nežinąs ką daryti: arba jis įterpsiąs į filmą nelaimės sceną, arba vaidinsiąs Fickaraldą pats! Pasakiau Mickui, kad nuo tokio žingsnio būtina Herzogą atkalbėti. Jis manąs, kad Herzogas gal tik juokauja. Užginčijau, kad į panašius dalykus Herzogas žiūrįs begal rimtai.

Vakare, dalyvaujant Joe Koechlinui su broliais, Herzogas, Mickas ir aš dar kartą aptarėme susidariusią padėtį. Mickas jau tvirtai pareiškė, kad vaidinti Fickaraldą pačiam Herzogui būtų absoliuti klaida. Herzogas prieštaravo, sakė esąs identiškas šiam herojui. Jis, žinoma, neatrodytų juokingas, todėl filmas įgautų visiškai naują, nepakartojamą dimensiją. Kai netrukus jis pareiškė, kad Jasono pasitraukimas kūriniui išeisiąs tik į naudą, Mickas jau nejuokais įtūžo, išvadino Herzogą ciniku ir pasipūtėliu. Aš išrėžiau daugmaž tą patį ir pridūriau, kad su aktoriais jis niekad nesiskaitęs, kad visuomet pasirodydavę ne drauge su aktoriais, o vieno Wernerio Herzogo kurti filmai. Jei aktoriai nebūtų įžymybės, jis jų suvis atsižadėtų. Pakanka prisiminti, sakiau, kaip jis pasielgė su Bruno S., viską iš jo išsunkęs. Sutrikusios psichikos pakuotoją iš vienos Berlyno įmonės, Bruno S., Herzogas pasirinko pagrindiniams dviejų savo filmų vaidmenims. Su juo triumfavo Kanuose, tada išvijo lauk į ankstesnį vargą ir skurdą. Bruno S., pareiškė Herzogas, buvęs toks beprotiškai įtikinamas ir įtikinamai beprotiškas, kad jam nebūtų prilygęs joks aktorius. Dėl šito būtų galima ginčytis, pasakiau, aš irgi būčiau suvaidinęs beprotį Bruno. Filmas nėra realybė, jis iliuzija ir aktoriai čia tik aktoriai, o ne žudikai ar silpnapročiai. Nebūtina būti tikru kvailiu. Man esanti nepriimtina beatodairiška, netgi sadistiška Herzogo filmų darymo maniera. Nėra tokio filmo, kuris pa- teisintų netgi šuns žūtį, ką jau kalbėti apie žmogaus, nors tas žmogus ir vaidintų save patį. Taip norėjau priminti Herzogui žodžius, kuriuos jis sykį pasakė Mickui, - pasitaikius progai jam, girdi, visai neprošal būtų nusižudyti.

Kitąryt su Micku nuvažiavome į pajūrį. Jam atrodė, kad vienintelė išeitis - susigrąžinti Jasoną. Paskambinom Jasonui, jis iškart atsiliepė. Mickas nesumojo, ką sakyti, perdavė ragelį man. Palinkėjau jam sveikatos, sakiau, kad džiaugiamės radę jį namuose, bet jis tegul dar pasvarstąs: jei ne, tai mudu su Micku vis tiek tęsime ką pradėję, pernelyg jau esam įklimpę į šitą mėšlą. Man pasirodė, kad priverčiau Jasoną susimąstyti. Šiandien, pasakė jis, mane dar kartą apžiūrės gydytojai, paskambinkit man rytoj.

Vakare skambina Herzogas, kviečia mane į argentinietišką restoraną "Tanquera", jis su Saxeriu jau ten. Sėskit su Micku į taksi ir atvažiuokit. Išvydę mane, abu puola kone glėbesčiuotis. Vėsinu jų įkarštį, pranešdamas, kad Mickas nepanorėjęs vykti kartu. Jis tik perdavęs telefonu iš Lucky (Herzogo brolio) gautas žinias. Lucky netikįs, kad Jasonas sugrįšiąs, Kinski šiuo metu esąs užsiėmęs, o Wernerio sumanymą pačiam vaidinti Fickaraldą Lucky pavadinęs nesąmone.

Prisipažinsiu, visa tai išrėžiau su ypatingu pasitenkinimu. Jei tokios žinios ateina iš tikro brolio, pasakė Herzogas, jis galįs tai ištverti. Walteris Saxeris pareiškė, kad tik Herzogas, suvaidindamas Fickaraldą, dar galįs išgelbėti filmą. Įkišau savo trigrašį, kad šis pasielgtų teisingai, jei paklausytų savo brolio. Jau vien dėl to, kad Werneris nesąs aktorius, neturįs šiam vaidmeniui reikalingo sense of humour. Šito, beje, neturįs ir Kinski, su kuriuo, aišku, jau užmegztas kontaktas. Jei visa tai, apie ką čia kalbama, yra rimta, jei Herzogas tikrai imsiąs vaidinti, tai labai tikėtina, kad jis prarasiąs ir Jaggerį, o tuomet, ko gero, ir mane, pridūriau. Walteris pasuko kalbą į šalį: pirmiausia, žinoma, reikia pabandyti susigrąžinti Jasoną. Ryžtingai pareiškiau, kad taip planuodami filmavimą Jasono jie tikrai nesusigrąžins. Jie turėtų dar kelias dienas filmuoti Ikitose ir tik tuomet kraustytis prie Kamisejos. Baigėme taip: reikia lukterėti, ką apie Jasono sveikatą pasakys gydytojai.

Vasario 20 d.

Herzogas ieško Micko, šio viešbutyje nėra. Ir Walteris Saxeris trokšta jį pamatyti. Girdi, esama naujienų. Aha, tuomet su Micku pirmiausia reikėtų pašnekėti man. Kurgi jis prapuolęs? Kalbuosi su Joe Koechlinu "Wildlife" biure. Joe nepaprastai susirūpinęs. Jam atrodo, kad Herzogas dabar visai išsekęs, jį reikią sergėte sergėti nuo bet kokių lemtingų sprendimų.

Vakare Herzogas su Walteriu vėl sėdi pas mane. Herzogas įsikalė į galvą, kad jis būtų puikus Fickaraldas, tačiau suprantąs, kad tai neįmanoma dėl neigiamos kitų aktorių nuostatos. Turi omenyje, žinoma, Micką ir mane, ką gi daugiau? Todėl jis matąs dar vieną įmanomą galimybę - Fickaraldą vaidinsiąs Mickas Jaggeris. Vilburas, ankstesnis Micko vaidmuo, ištirpsiąs kaip Fickaraldo alter ego, o manasis kapitono vaidmuo tapsiąs antruoju pagal svarbą filme. Mano reakcija itin santūri. Iš pradžių buvo Jasonas, vėliau Herzogas, dabar jau Mickas, o jei bus atsisakyta ir jo, atsiras Kinski. Tai jau farsas ir manęs, kaip aktoriaus, žeminimas. Walteris tarstelėjo, kad kol nesikalbėta su pačiu Micku, šis sumanymas dar nieko nereiškiąs.

Užkandęs viešbutyje, nuvažiavau pas Joe Koechliną, kurio namus radau tik padedamas policijos patrulio. Įėjęs vidun, kaip kokioje prastoje komedijoje, pamačiau susirinkusius visus: Jaggerį, Herzogą, Saxerį, brolius Koechlinus. Mickas atrodė visiškai girtas, jis čia atkako iš kažkokio vakarėlio. Herzogas ir Walteris nepajėgė su juo susišnekėti ir įsižeidę išėjo. Mickas keikėsi, sakė praradęs bet kokią pagarbą Herzogui. Jis, girdi, ne tik netalentingas, bet ir neįgalus. Niekaip neįstengiau jo nutildyti, viešbutin pargabenau tik švintant.

Apie 13 val. paskambino Walteris. Jis su Herzogu laukiąs manęs vestibiulyje. Jiedu vėl norį tartis su Micku, kuriam vakar pasiūlę vaidinti Fickaraldą ir davę laiko apsispręsti iki popietės. Bet Mickas nei atsiliepiąs į skambučius, nei atidarąs duris. Taigi paklausė, ar jau apsisprendęs aš. Pasakiau, kad apsispręsiu, kai jie pasikalbės su Micku. Mano nuomonę apie Micko Fickaraldą jiedu žiną, atrodo, kad ir pats Jaggeris nėra susižavėjęs šiuo pasiūlymu, naktį tai buvę aišku kaip ant delno. O kas gi norėtų matyti vangų ir savimi nepatenkintą Fickaraldą? Kai pasiteiravau apie Jasono sveikatą, Herzogas skubiai atsakė, kad apie jį nebesą ko kalbėti, viskas. Jasono advokatai, girdi, rengiasi su juo bylinėtis dėl to, kad režisierius tyčia ar netyčia, dėl baustino aplaidumo, rizikavęs aktoriaus gyvybe.

Mickas nepasirodė ir pusę trijų, tad Saxeris visai sugižo. Reikalai ir taip klostosi ypač bjauriai, o dar neįmanoma pasikalbėti su reikalingiausiu asmeniu. Tai jau visiškas absurdas. Abu pasišalino nieko nepešę.

Manau, kad Herzogas leidosi įtikinamas, jog ir Mickas nėra geriausia išeitis. Taigi viskas vėl virsta aukštyn kojom. Iš Joe Koechlino sužinau, kad Herzogas jau ryt išskri- siąs į Niujorką aiškintis dėl draudimo. Bet prieš tai norįs pasikalbėti su manimi, 10.30 jis dar užvažiuosiąs pas mane į viešbutį.

Atėjęs Herzogas pasakė, kad Micko Fickaraldas būtų "įdomus, tačiau nuobodus". Juk kiek laiko jam prisireikę, kol įsigyvenęs į Vilburo vaidmenį, o ką nors keisti scenarijuje esą vėlu. Sprendimas Nr. 3: Klausas Kinski. Jis susitiksiąs su juo Niujorke, dabar Klausas, tiesa, filmuojasi pas Billy Wilderį, bet kovo pabaigoje būsiąs laisvas. Pasakiau, kad su Kinski jau nuo neatmenamų laikų aš turįs savų problemų. Nesiginčiju, jis esąs neblogas aktorius, bet tiesiog netinkąs Fickaraldo vaidmeniui. Nejaugi Herzogas jau pamiršęs, kaip dar Miunchene jis pats net kelias valandas įrodinėjęs, kad Kinski nieku gyvu negalėtų suvaidinti Fickaraldo? Herzogas atkirto, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė, jis dabar ir nereikalaująs, kad aš apsispręsčiau, tik prašąs dar lukterėti iki trečiadienio, kol pranešiąs savo sprendimą iš Niujorko. Pasakiau, kad filmavimas vis tiek atidedamas, o man reikia skristi į Europą. Pirmiausia turiu skubėti į Miuncheną pas savo dantų gydytoją, o tada į Romą išsiaiškinti dėl mokesčių.

Čia mano dienoraštis baigiasi. Po dviejų dienų aš palikau Peru.

** ** **

Skrisdamas iš Limos į Miuncheną, įsišnekėjau su greta sėdėjusiu vokiečiu. Šis ponas, atrodo, buvo puikiai informuotas apie Herzogo filmavimo sunkumus.

Šalia Sebahujės, taigi ne per toliausiai nuo Herzogo kempingo džiunglėse, jis nuomojąs butus pasiturintiems vokiečių turistams. Papasakojo daugybę įdomių smulkmenų apie Her- zogo pasiruošimo darbus iki mums atvykstant. Pavyzdžiui, Herzogo lėktuvų nuomotojas savo parke turįs tik senus, nusidėvėjusius orlaivius. Kasmet nukrintančios mažiausiai dvi mašinos, jos, beje, niekada nebesurandamos, nes vegetacija džiunglėse tokia sparti, kad jau po kelių dienų nebeįmanoma aptikti katastrofos vietos. Jis pats, girdi, siūlęs Saxeriui savo lėktuvus, bet šis atmetęs brangesnį pasiūlymą.

Kai pasipasakojau savo nuotykius, išgirdau, kad skurdus mūsų maisto racionas tikrai galėjo būti įvairesnis. Mano pašnekovas sakėsi aptarnaująs labai išrankius svečius ir neturįs jokių problemų dėl produktų tiekimo. Jei jie pageidauja šampano Naujiesiems metams - prašom šampano, jei nori ikrų - prašom ikrų. Jis kvietė "užsukti" ir mane, pats atsiųsiąs lėktuvą manęs paimti.

Vos tik atskridus į Miuncheną, mane pasivijo Herzogo firmos raštas. Jo brolis Lucky Stipeticius lakoniškai pranešė, kad mokėjimai už "Fickaraldą" man nutraukiami. Tai reiškė, kad nutraukiama ir sutartis ir aš esu laisvas.

Kelias savaites nieko nebegirdėjau apie Herzogą ir jo kuriamą filmą. Buvo aišku, kad viskas, įskaitant mano honorarą, baigta. Laimė, Raineris Werneris Fassbinderis pakvietė mane vaidinti savo "Loloje". Gegužės pradžioje turėjo prasidėti filmavi- mas Miuncheno apylinkėse. Aš su džiaugsmu sutikau. Tuomet mane pasiekė Herzogo pranešimas, kad nuo balandžio 22 d. "Fickaraldo" filmavimas bus tęsiamas jau su Klausu Kinski. Esu prašomas iki šios datos atvykti į Peru. Aš netekau žado. Jie vienašališkai nutraukia sutartį, nemoka pinigų ir staiga pareiškia, kad darbai tęsiami! Tarsi nieko nebūtų atsitikę! Skambinu Lucky ir sakau, kad jau filmuojuosi "Loloje". Po kelių dienų gavau grasinamą raštą, kad man neatvykus turėsiu mokėti dviejų milijonų markių baudą. Tiek kainuosiąs su manimi jau nufilmuotų scenų perfilmavimas. Suabejojau tokio ieškinio teisėtumu, bet vis dėlto pasitariau su Fassbinderiu. Šis pasiūlė tris savaites filmuotis pas jį Miunchene, tada važiuoti pas Herzogą, o paskui dar dvi savaites padirbėti "Loloje".

Bet Herzogas apie tai nenorėjo nė girdėti. Man pasirodė, kad jis tiesiog nenori, kad dirbčiau su Fassbinderiu. Aš savo ruožtu neketinau prarasti "Lolos" ir kreipiausi į advokatą. Šis mane patikino, kad sutartį Herzogas nutraukęs vienašališkai ir jo reikalavimas sumokėti du milijonus esąs absurdiškas.

"Fickaraldas" taip ir liko vienintelis pradėtas ir nebaigtas filmas mano karjeroje.

P.S. "Fickaraldas", žinia, susilaukė didžiulės sėkmės. Kinski personažas - šiaudaplaukis, visiškai nerealistinis, jokių ribų nepripažįstantis velnio apsėstasis. Šitaip suvaidinti, aišku, tegalėjo tik jis vienas. Suprantama, kad net 5 000 indėnų (iš tikrųjų jų buvo mažiau) neįstengė pervilkti per gūbrį to laivo. Teko kviestis pagalbon vilkikus, kad būtų matyti, kaip juda laivas. Tikėtina, kad statant filmą pakako ir nelaimingų atsitikimų, ir lėktuvo katastrofų, ir lavonų, visko ten būta.

Po metų San Sebastjano kino festivalyje už "Fickaraldą" Herzogas buvo apdovanotas specialiu Katalikų filmų biuro prizu.

Iš vokiečių k. vertė Jurgis Kunčinas