Pasaulio pabaigos veduta

Istorija prasideda šalia Adrijos jūros (Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje), o baigiasi ne taip ir toli Neries („Lewben Art Foundation“ patalpose). Galimybė pajusti kūrinį toje vietoje, kurioje jis ir numatytas, bei įvertinti jo perkėlimą – ne tik vietos, bet ir kitais atžvilgiais, kaip dailėtyrininkei, yra šioks toks eksperimentas.

Venecija. 2022 m. lapkritis

Seniai nejutau šio jausmo. Ar jau buvau įpratusi save saugoti nuo įtartinų situacijų? O gal apskritai sutriko mano intuicija? Iš pat ryto pirmu taikymu atbėgus į Lietuvos paviljoną „Gut Feeling“ aplanko grožio patyrimas. Noriu užfiksuoti matomus vaizdus, ir kur bepasuku telefono kamerą – ten gražu. Kur žiūriu – ten gražu. Akimis ir jau kiek senstelėjusia, nubraižyta kamera. Taip ir jaučiu, kad Robertas Narkus vis dėlto mokėsi fotografijos ir akį laiko objektyvu. Tokia maloni manipuliacija žmogaus optika.

Rytinis įspūdis parodo, kaip puikiai Narkus sugeba išskleisti pasirinktą ekologijos temą. Problema – globali, o žvelgiant iš Narkaus kūrybos perspektyvos – turinti gražią, organišką tąsą. Čia vis naudojama iš to paties naudos trokštančio pasaulio kylanti retorika, kuri, mano akimis, yra vienas įdomiausių Narkaus kūrybos aspektų.

Užėjus į paviljoną pirmiausia apima vaikiškas susižavėjimas supančiais objektais. Formos, spalvos veikia žaismingai, tikrąja to žodžio prasme – smagiai. Kiek pasidžiaugus akį traukiančiais, sproginėjančiais objektais, viduje pradeda kirbėti tas jausmas – tai gut feeling. Intuicija sako, kad kažkas čia ne taip, kažkas slypi po šiuo optimistiniu apvalkalu. Akį patraukia konvejeris, ratu sukantis skardines, dumbliuose bei laiduose skęstantys biuro baldai. Pirminį smagumą pradeda glemžtis grėsmę signalizuojantys objektai, priešinga estetika ir tikrai priešingas jausmas. Nuostabiai surežisuotas daugiasluoksniškumas, kuris tarsi kuria spektaklį, vos tik ganant žvilgsnį.

Vilnius. 2022 m. gruodis

Šįkart užeinu į šį kūrinį kaip į vakarėlį. Gausus žmonių būrys. „Robertas Narkus. Gut Feeling. Sugrįžtuvės“ – ir pavadinimas nurodo šventę, šiuo atveju ji vyksta naujose „Lewben Art Foundation“ patalpose. Vis dėlto tame gausiame žmonių būryje trumpam sugrįžta žarnas sukanti nuojauta – ar tai, kaip mes visa tai švenčiam, yra teisinga originaliai kuriamos nuojautos dėl artėjančios pasaulio pabaigos atžvilgiu? Tačiau ši mintis aplanko tik trumpam. Pasineriu į aplinką, žmones, pasiduodu jau naujam scenarijui, kuris kviečia patirti kūrinį fragmentiškai, šiek tiek toliau nustumti ant slenksčio esantį nerimą. Ir čia nėra nieko neteisingo – tai tas pats būdas (kone) natūraliai saugoti save ir leisti širdžiai būti ramesnei gyvenimo sunkumo akivaizdoje.

Į Bernardinų gatvę perkelta instaliacija nesiekiama atkartoti ar pakartoti – tik užsiminti apie didesnį grožį bei su juo keliaujantį, kažkur giliai viduje slypintį susirūpinimą. Absurdas, kuris subtiliai atsiskleidžia Venecijoje, savo aukščiausią tašką pasiekia Vilniuje – intencionaliai ar ne, tačiau aplinka, kurioje gana ilgą laiką stebiu ne patį meną, o į jį įsiliejusius žmones su taurėmis ir šypsenomis, tampa itin nuosekliai išpildytu kūriniu ir jo esme. Pabaigos šventė.

Vilnius. 2022 m. lapkritis

Ekonomistas Bryanas Caplanas yra aprašęs fenomeną, pavadintą racionaliu iracionalumu. Atsižvelgiant į Narkaus kūrybinę visumą, o „Gut Feeling“ nebūnant jokia išimtimi, veikiau tąsa to, ką Narkus jau sukūręs, – šis ekonomisto teorinis pagrindas, mano galva, puikiai siejasi su siunčiama žinute bei kuriamu jausmu. Šia teorija teigiama, kad kai klaidingų įsitikinimų kaina yra maža, žmonės pradeda nebeskirti tiek intelektinių pastangų problemai suvokti ir leidžia sau pasimesti tarp klaidingų nuomonių, tampa paveikiami emocinių, subjektyvių aspektų. Tačiau tai ne veidmainystė, tai kone natūralus atsakas į tai, kas to žmogaus aplinkoje. Ir nors klaidingi įsitikinimai šiuo atveju yra didesnio masto, tačiau mes, regis, jau linkę juos sumažinti, kad galėtume gyventi ramesne galva.

Taigi „Gut Feeling“ tarsi kuria tragikomediją, ja lyg ir bandoma spręsti kylančias globalias problemas, ieškoma racionalių sprendimų, tačiau visų pirma įspūdis atsimuša į formą – tokią nekaltą, kad net keliančią džiaugsmą, o vėliau – į situacijos rimtį ir suvokimą, jog išeitis, nors prie jos ir prieita logiškai, vis dėlto dar toli ir kažin kaip bus atrandama. Kyla klausimas – gal tam, kad išspręstume šias problemas, prie kurių, kaip pasaulis, regis, priėjome mąstydami logiškai, reikėtų apsisukti ir pradėti kliautis intuicija, iracionaliu pasaulio bei jo klausimų sprendimu?

Roberto Narkaus totalinė instaliacija „Gut Feeling“ veikia iki sausio 22 d.

„Lewben Art Foundation“ (Bernardinų g. 6, Vilnius)