Liepos 3-iąją kavinėje „10 Tiltų“ (Turgaus g. 19, Klaipėda) atidaryta Neringos Poškutės-Jukumienės kuruojama paroda „Nuojauta“, kurioje dalyvauja Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai Agnė Matulionytė, Alfonsas Lekavičius, Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė ir pati Poškutė-Jukumienė. Nors tai toli gražu ne pirmoji kavinėje „10 Tiltų“ rengiama paroda, toks atidarymas – su gyva „Diskonektai“ muzika ir parodos kūrinių pristatymu – neeilinis. Kartu su menininkais praleistas parodos atidarymo vakaras susirinkusiems leido aptarti visus eksponuojamus kūrinius siejančios geros arba blogos ateities nuojautos temą: tai gali būti ir nekaltas kasdienio kvapnaus kavos puodelio lūkuriavimas eilėje, ir kiek nerimastingesnis ateities permainų nujautimas.
Jau dešimtmetį parodose ir įvairiuose projektuose aktyviai dalyvaujanti grafikė Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė pristato savo duomenų vizualizavimo technika sukurtus darbus „Palangos vėjai“ ir „Palangos saulė“, kuriuose kompiuterio programavimu pateikti 2019 m. Palangos orų duomenys atvaizduojami grafiškai. Duomenys vizualizuojami panaudojant grafinius elementus, o gaunamas rezultatas atveria orų kaitos kuriamus raštus. Duomenys kūriniui „Palangos tilto žiemos spalvos“ – spalvų informacija, surinkta per tiesioginę Palangos tilto transliaciją. Autorė pasakoja, kad sudėliojus spalvas pagal dienas ir valandas sukuriamas dienos ir nakties raštų audinys, kuriame išryškėja trumpėjančios žiemos dienos, įsipina pirmojo sniego juostos. Gražina teigia, kad ši duomenų vizualizavimo technika leidžia atskleisti nematomus gamtos procesus ir principus, išvysti laiko tėkmę, įsiklausyti į mus supančio pasaulio ritmus ir melodijas. Sekdami gamtos permainas, įvykių statistiką, tikimės bent laikinai praskleisti ir ateities širmą.
Grafikės Agnės Matulionytės iliustracijos, atliktos skaitmenine technika, perteikia savitą autorės požiūrį į mus supantį pasaulį. Kūriniuose žavi subtilus humoro jausmas ir netikėtumas: mergaitės kasos, supintos iš jūržolių, iš vaikino galvos išaugantis spygliuočių miškas – šie poetiški vaizdiniai perduoda vidinę būsimo laiko nuojautą, kuriai nebūtinai reikia išorinių veiksnių ar logikos. Nutviekstas sepijos, pilkšvai rudos su būtuoju laiku siejamos spalvos, šis pasaulis ramina, tarsi sakytų, kad viskas, kas dar bus, kažkada jau įvyko, todėl nebeturėtų bauginti.
Dailininkės cikle „Labas rytas“, kuriame kiekvieną mėnesį regime per vis kitokį rytinio kavos puodelio siužetą, laikas suvokiamas kaip nedidelių kasdienybės akimirksnių konsteliacijos: birželio kavoje plaukioja žuvys, liepos – burlaivis, kava nulijęs rugsėjis, apsnigta sala gruodžio puodelyje, visa visata rugpjūčio gurkšnyje – visa tai kalba apie poreikį bent trumpam pabėgti nuo rutinos ir realybės tirštume išvysti siurrealistinius vaizdinius.
Skulptorius, tapytojas, grafikas Alfonsas Lekavičius, savo kūrybiniame procese pasitelkiantis įvairias meno atlikimo technikas bei žanrus, šioje parodoje eksponuoja vienus naujausių savo grafikos ir abstrakčiosios tapybos kūrinių, kuriems aktuali ne tik gamta, bet ir jos procesai. Šiandien, tobulėjant technologijoms, pradedant skaitmeniniu atvaizdavimu ir baigiant klonavimu, realybės ir jos vaizdavimo pojūtis tampa ne toks nusistovėjęs ir daug lankstesnis, menininkams tenka užduotis pavaizduoti ir tikrovę, ir tai, kas slypi už jos ribų, o abstrakčioji tapyba tam tinka. Tokiuose paveiksluose nereikia ieškoti vieno tikslaus vaizduojamo objekto – užtenka pasikliauti nuojauta.
Šiuolaikinę juvelyriką, emalio ir metalo meną, mažąją plastiką, formą ir instaliacijas kurianti Neringa Poškutė-Jukumienė parodoje pristato savo emalio meno kūrinių ciklą „Borders / Ribos“, kurį sukūrė paisydama šiandieninių tendencijų: įspėjamosios geltonos ir juodos juostos dabar mus lydi visur – viešajame transporte, parduotuvėse, įstaigose ir t.t. Tačiau, kad ir kaip labai mus vargintų šios ekstremaliosios padėties ir karantino apribojimai bei draudimai, slapčia džiaugiamės išgyvendami apokaliptinį jaudulį, kuriuo mus užkrėtė galybė tokių populiarių pasaulio pabaigą ir nelaimes gundomai vaizduojančių knygų, filmų ir kompiuterinių žaidimų. Gal ir netapsime herojais, išgelbėsiančiais pasaulį, bet įgysime teisę ateities kartoms pasakoti apie neeilinę patirtį. Juk istorija visuomet buvo kupina pasakojimų apie pasaulio pabaigą, o šiuolaikiniai klimato ir naujų virusų pavojai šią idėją dar labiau aktualizuoja. Tačiau gal apsieitume ir be pasaulio pabaigos, gal užtektų truputį pristapdyti tempą?
Paroda vyks iki rugsėjo 1 d.
