7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Dėl Mindaugo Navako įvietintos skulptūros „Kablys“ išsaugojimo

AICA, LTMKS
Nr. 11 (1332), 2020-03-20
Tarp disciplinų Dailė Kultūra
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Nuotrauka iš NDG dailės informacijos centro archyvo
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Nuotrauka iš NDG dailės informacijos centro archyvo

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija

Vilniaus miesto savivaldybės
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai                                    
                                                                                                                     2020 03 20, Vilnius

KREIPIMASIS


Šiuolaikiniuose demokratiniuose miestuose sugyvena reprezentacinės ir alternatyvios erdvės. Pastarųjų atsiradimas tapo įmanomas tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Minint šio svarbaus įvykio trisdešimtmetį prašome Vilniaus savivaldybę atkreipti dėmesį į „Kabliu“ vadinamo pastato Kauno g. 5 vertę ir išsaugoti jį kaip unikalią visumą, kurią sudaro šio pastato specifinių savybių kombinacia:
          - pagal tipinį sovietmečio socialistinio realizmo stiliaus projektą pastatytas geležinkeliečių kultūros rūmų pastatas (1958);
          - pasikeitusią politinę situaciją įkūnijęs Mindaugo Navako skulptūrinis objektas „Kablys“ (1994);
          - turtinga ir svarbi „Kablio“ visuomeninių-kultūrinių veiklų istorija (1994–2020).  

1958 m. pastatyti stalininiai kultūros rūmai nebūtų ypatingi, jei ne jų frontone 1994 m. pakabintas Mindaugo Navako „Kablys“. Ironiška postmodernistinė skulptūrinė intervencija į tipišką oficialios sovietinės kultūros būstinę, kyšanti toje vietoje, kur anksčiau buvo Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos herbas, žymi pergalę prieš buvusį režimą: „Šis pastatas buvo [įkūnyta] stalinistinė pompastika, bet milžiniškas surūdijęs kablys pompastiką pavertė komiška.“ (1)

„Kablio“ atsiradimas socialistinės architektūros pastato fasade simbolizavo naujos eros pradžią. Tai buvo gausiai lankoma vieta, pirmas ryškus laisvos kūrybinės minties ženklas mieste. Apie posovietinę Lietuvą rašę užsienio leidiniai iliustruodavo savo tekstus pastato su skulptūra fotografijomis ir vadindavo „Kablį“ permainų Rytų ir Vidurio Europoje simboliu (2). Socialistinio realizmo stiliaus pastatas ir Navako „Kablys“ sudaro nedalomą visumą: „Kablys“ be šio pastato tik detalė, o pastatas be „Kablio“ – tik nuobodus sovietinis griozdas. Kaip tik jų dialogas kuria prasmes ir pasakoja istoriją.

Nuoseklia kūrybine laikysena išsiskiriantis skulptorius Mindaugas Navakas (g. 1952) yra apdovanotas Herderio premija už pasiekimus ginant modernią meno sampratą bei prisidėjimą prie Lietuvos kultūrinio gyvenimo demokratinio atnaujinimo (1995), Nacionaline kultūros ir meno premija (1999). Jo darbai saugomi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, JAV muziejuose bei privačiose kolekcijose. „Kablys“ yra pirmasis įvietintas skulptūrinis objektas Vilniuje, tapęs mūsų dailės istorijos dalimi. Jo projektą aptinkame skulptoriaus 1981–1994 m. kurtuose fotomontažuose „Vilniaus sąsiuviniai“, kuriuose visiems pažįstamus pastatus Navakas papildė provokuojančio mastelio skulptūriniais objektais. Ant buvusių geležinkeliečių rūmų 1994 m. atsiradęs „Kablys“ ne tik estetiškai keičia pastatą, bet ir šiuolaikinio meno kalba įamžina kultūros lauko permainas. Jo pašalinimas nuo buvusių geležinkeliečių rūmų fasado reikštų ne tiek paties kūrinio, kiek išgyventų permainų simbolio sunaikinimą.

Nuo Navako „Kablio“ neatsiejamos ir buvusiuose geležinkeliečių rūmuose realizuotos alternatyvios kultūros iniciatyvos. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu tai buvo svarbus už valstybinių institucijų tinklo veikiantis, „iš apačios“ kuriamas naujos kultūros centras. 1994 m. rūmuose buvo įkurta pirmoji mieste nekomercinė šiuolaikinio meno galerija „Jutempus“. Iki 1997 m. joje surengta per 30 Lietuvos ir užsienio menininkų parodų, kuriose savo darbus eksponavo tuomet jauni, o dabar pasaulyje pripažinti menininkai – Svajonė ir Paulius Stanikai, Dainius Liškevičius, Žilvinas Kempinas (3). Tuo pat metu rūmuose veikė kontrkultūros centras „Meno lyga“, virė alternatyvios muzikos scena su legendiniais „Fete de la Musique“ ir elektroninės muzikos festivaliais. Daugeliui dabartinių keturiasdešimtmečių-penkiasdešimtmečių „Kablys“ buvo ta vieta, kurioje formavosi jų asmenybės.

Rūmuose iki šiol veikia alternatyvios kultūros jaunimo klubai ir ekstremalaus sporto būreliai. Negana to, kad ir kaip kritiškai žiūrėtumėme į sovietinę pastato praeitį, jame nuo 1958 m. vyko šokiai ir kino seansai, 1963–1993 m. veikė Vilniaus lenkų teatras. Septyni dešimtmečiai visuomeninės-kultūrinės veiklos nėra menkniekis. Išsaugojus šią pastato paskirtį „Kablys“ ir toliau kurtų sveiką alternatyvą miesto dalyje, kuri toli gražu nėra prisotinta kultūros įstaigų. Dėl Navako skulptūros visas pastatas ir dalis jame veikiančių organizacijų jau beveik tris dešimtmečius vadinamos „Kablio“ vardu. Tai unikalus vietokūros atvejis, neabejotinai vertas dėmesio.

„Kabliu“ vadinamas pastatas yra šių laikų Vilniaus atminties vieta, svarbi kultūros ir miesto istorijai. Todėl prašome saugoti visus ją kuriančius elementus – esamą pastato tūrį ir estetiką, permainų patirtis įamžinantį Mindaugo Navako „Kablį“ ir visuomeninę-kultūrinę pastato paskirtį.


AICA Lietuvos sekcijos nariai:

Rasa Antanavičiūtė (prezidentė), Dovilė Tumpytė (sekretorė), Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Rūta Pileckaitė-Vasilienė, Neringa Černiauskaitė, Monika Krikštopaitytė, Jurgita Ludavičienė, Lolita Jablonskienė, Birutė Pankūnaitė, Jurij Dobriakov, Helmutas Šabasevičius, Elona Lubytė, Rita Mikučionytė, Laima Kreivytė, Ramutė Rachlevičiūtė, Rasutė Žukienė, Linara Dovydaitytė, Tojana Račiūnaitė, Kęstutis Kuizinas, Giedrė Jankevičiūtė, Danutė Zovienė, Raminta Jurėnaitė, Erika Grigoravičienė, Skaidra Trilupaitytė, Laima Laučkaitė, Virginija Januškevičiūtė, Raimundas Malašauskas, Liutauras Pšibilskis, Saulė Mažeikaitė-Taiberė, Ingrida Korsakaitė

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) nariai:

Danutė Gambickaitė (pirmininkė), Dainius Liškevičius, Neringa Bumblienė, Darius Žiūra, Gytis Skudžinskas, Neringa Černiauskaitė, Marius Salynas, Aistė Kisarauskaitė, Robertas Narkus, Dalia Mikonytė, Arūnas Gudaitis, Tomas Grunskis, Gabrielė Gervickaitė, Saulius Leonavičius, Darius Bastys, Joana Kairienė, Kęstutis Lupeikis, Mindaugas Gapševičius, Rokas Dovydėnas, Saulius Dirsė, Aida Dirsė, Arvydas Grišinas, Danas Aleksa, Aistė Kirvelytė, Lina Michelkevičė, Milda Dainovskytė, Saulius Grigoravičius, Mindaugas Ratavičius, Augustinas Beinaravičius, Tadas Šarūnas, Lina Rukevičiūtė, Vytautas Michelkevičius, Gintautas Vaičys, Tomas Daukša, Vidas Simanavičius, Jurga Barilaitė, Armantas Gečiauskas, Vitalij Červiakov, Patricija Jurkšaitytė, Monika Lipšic, Ernestas Parulskis, Liudas Parulskis

 

(1) Laima Kreivytė, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-22-siuolaikinio-meno-ivietinimas/120039

(2) Pvz.:Art of the Baltics: The Struggle for Freedom of Artistic Expression under the Soviets, 1945–1991, ed. by A. Rosenfeld, N. T. Dodge, Oakland: Wilsted & Taylor Publishing Services, 2001
Recent Documents. New Tendencies in Lithuanian Art, Balzekas Museum of Lithuanian Culture, Chicago, March 24–April 19, 1995: catalogue, ed. by K. Kuizinas, Vilnius: The Contemporary Art Center of Vilnius, 2014
 

Change of Rules. Tools – frames – parts. Artist from Vilnius and their work. Södertäja Art Hall, Södertälje, 24 August–6 September, Norrtälje Art Hall, Norrtälj, 23 August–21 September, Västerås Art Museum, Västerås, 22 August–15 September, Sweden, 1996: catalogue, ed. by L. Pšibilskis, [b. v.], 1996
 

Personal time. Arts of Estonia, Latvia and Lithuania 1945– 1996. Lithuania. The Zachęta Gallery of Contemporary Art, Warsaw, 9 September–13 October 1996: catalogue, [įž. aut. R. Andriušytė, str. apie M. Navaką aut. R. Jurėnaitė], Warsaw: Zachęta Gallery of Contemporary Art, 1996
 

Landmarks. Pål Svensson, Mindaugas Navakas, Breanäs Kulturhus: catalogue, Vilnius: CAC, 2001
Hammer B., „Schlösser am Stacttrand. Zu den Skulpturen von Mindaugas Navakas“, Mieter Journal, 1998, no. 12, p. 2.

(3)Erika Grigoravičienė, http://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/daile/xx-a-pabaigos-naujasis-menas/visai-rimtai-naujojo-meno-institucijos-ir-ju-projektai-/4697


Rasa Antanavičiūtė, AICA Lietuvos sekcija prezidentė, tel. +370 616 55141, rasa.antanaviciute@vda.lt

 

Žymos:
AICA, LTMKS,
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Nuotrauka iš NDG dailės informacijos centro archyvo
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Nuotrauka iš NDG dailės informacijos centro archyvo
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Raudonas”. 2004 m. Parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Raudonas”. 2004 m. Parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Decorare”. 2007 m. Vilniaus Geležinio vilko tiltas, projekto „Menas netikėtose erdvėse” dalis.
Mindaugas Navakas, „Decorare”. 2007 m. Vilniaus Geležinio vilko tiltas, projekto „Menas netikėtose erdvėse” dalis.
Mindaugas Navakas, „Kolona N”. 2005 m.
Mindaugas Navakas, „Kolona N”. 2005 m.