7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Antrasis žurnalo „Į“ numeris provokuoja įbristi į vandenį

Ainė Jacytė
Nr. 21 (1258), 2018-05-25
Tarp disciplinų Kronika
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos

Gegužės 10–13 dienomis vykusio „Gallery Weekend Kaunas“ metu, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo pristatytas antrasis Kauno miestui skirto žurnalo „Į“ numeris, kurį leidžia Kauno fotografijos galerija.

Pristatymą pradėjęs fotomenininkas Gintaras Česonis pažymėjo, jog pirmasis leidinio numeris, kuris buvo skirtas vidinių miesto kiemų tyrimams, įkvėpė tęsti. Antrasis numeris nagrinėja vandens temą, kadangi Kaunas – miestas, įkurtas dviejų upių – Nemuno ir Neries – santakoje.

Atviro kvietimo metu, kuris buvo paskelbtas dar vasario mėnesį, sulaukta įvairių pagrindinę temą nagrinėjančių idėjinių siūlymų, todėl svarbia užduotimi formuojant „Į“ turinį tapo balansas tarp konkrečių problemų, susijusių su vandens tematika, nagrinėjimo ir abstraktaus žvilgsnio į temą. Čia svarbus ir svarus žurnalo kūrybinių dirbtuvių vadovo, knygų dizainerio, „Brave Books“ leidybos platformos įkūrėjo Tomo Mrazausko idėlis, kadangi moderuodamas žurnalo įgyvendinimo procesus, jis suteikė daug erdvės kolektyviniam komandos darbui, sprendimų priėmimui.  

Dėl jį kūrusios komandos, kurią sudarė architektai, grafikos dizaineriai, menininkai, fotografai, menotyrininkai, istorikai, žurnalas pasižymi įvairiapusiškumu ir nauju požiūriu į sykiu ir artimą, ir tolimą kauniečiams temą – vandenį.

Architektė Rasa Chmieliauskaitė, atlikdama tyrimą, uždavė klausimą, kiek upių yra Kaune? Ir suskaičiavo, jog jų net 57. Kadangi architektė į temą pažvelgė iš urbanistinės menininės perspektyvos, jos atsakyme pateiktas Kauno gatvių, impersonuojančių upes, skaičius. Iliustruodama tyrimą, R. Chmieliauskaitė nubraižė žemėlapį, kuriame perteikė ne standartinio žemėlapio kopiją, o miesto vaizdą, suformuotą per gatves, pavadintas upių vardais. Nestandartiškas žemėlapis suteikia galimybę pabraidyti po Kauną upėmis.

Istorikas Gediminas Kasparavičius ieškojo dingusių uostamiesčio objektų: Aleksoto krovininio uosto, senosios keleivinės prieplaukos (šalia Kauno švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios), naujosios keleivinės prieplaukos (Vilijampolė), Kauno žiemos uosto (Vilijampolė), kuriame nuo 1974-ųjų veikė viena didžiausių laivų statyklų Baltijos regione.

Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos

Grafikė, muziejininkė Julija Račiūnaitė atsigręžė į fontanus. „Fontanas, kaip objektas, įdomus tuo, jog didžiąją metų dalį savo funkcijos neatlieka, nepaisant to, jog fontanai dažniausiai stovi reprezentacinėse miesto vietose“, – sakė grafikė. Atlikdama savo tyrimą, J. Račiūnaitė nagrinėjo periodiką KAVB kaunistikos skaitykloje. Jai didžiausią įspūdį paliko publicistiniuose tekstuose atsirandantys lyriniai intarpai, kaip antai „fontano prasmė ir nauda miestiečio sielai“ ir kt. Menininkę taip pat sudomino faktai, kas yra seniausias Kauno miesto fontanas ar kurio fontano čiurkšlė yra pati aukščiausia. Įdomų tyrimą J. Račiūnaitė iliustravo fotosesija, kurioje įamžino visus mieste esančius fontanus.

Iliustratorė Inga Navickaitė fotografavo žiemojančius laivus, o fotosesiją papildė tekstais iš buriuotojų bendruomenės diskusijų forumo, kuris autorę nustebino romantiką, literatūrą ir buitį sujungiančiais pokalbiais. I. Navickaitė kartu su iliustratore Gabriele Gudaityte tyrimą papildė komiksu. Jį inspiravo hipotetinis straipsnis, neva atrastas viename naujienų portale, apie tai, kas nutiktų, jei atominės elektrinės užtvaros sugriūtų. Menininkės pateikė du istorijos scenarijus: kiekvienam skaitytojui – pagal nuotaiką.

Architektė Vika Pranaitytė į vandens temą pažvelgė pasirinkusi tirti vandens ir miesto erdvių santykį. Architektė pastebėjo, jog kai kurių miesto rajonų, pavyzdžiui, Šančių, gyventojų ryšys su vandeniu yra stiprus, tačiau didžioji dauguma miestiečių tokio ryšio neturi. Provokatyvūs V. Pranaitytės pasiūlymai sukurti nuolatinį upės funkcionavimą skatina pamąstyti, kodėl mums reikalingos upės.

Žurnalas „Į“ kiekvieną kaunietį provokuoja atsiriboti nuo įprasto žvilgsnio į upes ir atrasti asmeninį ryšį žvelgiant į platų horizontą, kurį brėžia leidinio kūrėjai.

 

Žurnalo kūrybinė komanda: Ona Bričkutė, Rasa Chmieliauskaitė, Gintaras Česonis, Gabrielė Gudaitytė, Agnė Jonkutė, Eglė Kabašinskaitė, Gediminas Kasparavičius, Kun. Artūras Kazlauskas, Viltė Migonytė – Petrulienė, Inga Navickaitė, Jorūnė Nemčinskaitė, Rūta Nenortienė, Kęstas Kirtiklis, Vika Pranaitytė, Julija Račiūnaitė, Saulė Rimkevičiūtė, Ugnė Rudinskaitė, Donatas Stankevičius, Tomas Terekas, Aira Urbonavičiūtė, Gintarė Visockytė.

Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos